1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

daug geriau pamatyti ir pačiupinėti nei išgirsti iš mokytojos, — įsitikinusi Irena. — Pamatęs
įvairesnių dalykų ir kitokią aplinką jis išmoksta įvertinti ir susidaryti savo nuomonę”.
Viena iš mokykloje vykdomų akcijų buvo „Kaštonas”. Mokykla yra toliau nuo kelio, todėl čia
augalai ekologiški. Kiekvieną pavasarį vaikai su mokytojomis renka mokyklos teritorijoje
augančius vaistingus augalus. Kaštonų, alyvų, liepų žiedus, rasakilas, raktažoles pristato
J. Balvočiūtės ekologiniam ūkiui.
Mokiniai nepamiršo
Vaikai nepamiršta buvusių mokytojų. Progai pasitaikius visada užbėga į mokyklą. „Paklausia,
kaip sekasi, ir patys papasakoja apie save, apie mokslus naujojoje mokykloje, — tikino Irena. —
Buvę mokiniai su malonumu susirenka į mokyklos jubiliejus”.
Mokytojos tikino, kad visi vaikai geri. „Kiek žinome, nė vienas nenuėjo šunkeliais, netapo
nusikaltėliais, — sakė Onutė. — Žinoma, negali žinoti, kaip bus toliau, nes mūsų mokiniai dabar
tik pradeda savarankišką gyvenimą, kuria šeimas, augina vaikus”.
Tačiau pedagogės sakė tikinčios, kad niekas nepasikeis ir jos galės didžiuotis visais mokiniais
be išimties.
Šiuolaikiniai mokinukai skiriasi nuo buvusių. Visų pirma matomas išorinis skirtumas. „Esame
išsaugoję pramoginius ir tautinius rūbelius, pasiūtus prieš daug metų, — kalbėjo mokytojos. —
Jie buvo siūti ketvirtokams, o dabar į juos vos įsispraudžia pirmokėliai”.
SAVAS PARKAS
Gudų pradinė mokykla išsiskiria neįprasta aplinka. Ją supa daugybė augalų. Prieš 33 metus
pastačius mokyklą, čia pradėti apželdinimo darbai. Medžius sodino mokinių seneliai, tėvai,
vyresnieji broliai ir seserys.
Norint išsiaiškinti, kiek ir kokių daugiamečių augalų auga mokyklos teritorijoje, buvo
vykdomas projektas „Mūsų mokyklos augalų įvairovė”. Mokytojos kartu su vaikais skaičiavo
medžius, krūmus ir darželio daugiamečių gėlių rūšis. Nustatyta, kad auga 22-jų rūšių 121 medis.
Storiausi medžiai — kaštonai. Jų skersmuo siekia 78 cm. Taip pat auga 35 rūšys krūmų. Apie
100 kv.m ploto užima gėlynas.
Po senais klevais, beržais kasmet auga lepšiai, ūmėdės, šilbaravykiai, raudonosios musmirės.
Kasmet pasodinama po naujos rūšies medį, krūmą ar gėlę. Grįždamos iš kokios nors svečios
šalies mokytojos stengiasi parvežti po augalą. Taip sėkmingai mokyklos sode auga kaktusai iš
Ispanijos. Taip pat pasodintos tulpės iš Olandijos.
NUO MAŽENS ŽAVĖJOSI GAMTA
Viena iš buvusių Gyvolių pradinės mokyklos mokinių — visiems gerai žinoma žolininkė
Jadvyga Balvočiūtė. Ji mokyklą lankė 1951—1954 m. Anot jos, linksmiausi prisiminimai susiję
su pertraukomis.
Linksmos pertraukos
„Jų metu koridoriuje šokdavome ratelius, — sakė Jadvyga. — Kadangi buvome nedrąsūs
vaikai, tai mergaitės šokdavo atskirai nuo berniukų”. Bendrai žaisdavę tik kvadratą. Jadvyga
sakė, kad būdavę tokių vaikų, kurių niekaip negalėdavę „išmušti”.
Šiaip klasėje sutardavę draugiškai. Niekas niekam pikto nedarydavę ir nesimušdavę.
Mini geru žodžiu
Jadvyga geru žodžiu mini mokytoją Vaglienę, kurios vardo sakė nepamenanti [tikriausiai
Emilija]. Ši mokytoja viską gerai išaiškindavusi ir mokėdavusi vaikus sudominti. Mokiniai net
išsižioję klausydavosi jos dėstomų pamokų. Be to, buvusi labai supratinga. „Žinote, sunkūs
pokario laikai buvo, — kalbėjo žolininkė, — ateidavo visokių vaikų: ir apiplyšusių, ir murzinų”.
Mokytoja niekada pikto žodžio nepasakiusi, tik švelniai pamokydavusi ir parodydavusi, kaip
reikia susitvarkyti rūbelius.
„Man pačiai gėda būdavo išeiti iš už suolo, nes avėdavau naginėmis, — sakė Jadvyga. — Tuo
metu retai kas turėdavo tokį apavą”.
70