1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

4 užtvankos stovi 10 km atkarpoje, mat tuos pirmuosius 10 kilometrų nuo žiočių saugo Virvytės
hidrografinis draustinis. Ir pati šio draustinio idėja tikrai kilni — išsaugoti tuos 10 kilometrų
nepaliestos Virvytės Ventos regioniniame parke, kad ateities kartos galėtų pasidžiaugti natūralia
upe — plaukiant baidare įveikti akmenuotus slenksčius, pajausti tikrąjį Virvytės charakterį.
O dabar per patį draustinio vidurį ir ruošiamasi statyti beveik akliną užtvanką, paliekant tik
minimalaus sanitarinio debeto angą. Vanduo bus sukeltas beveik 2 metrus, o po už užtvankos
esantį upės vingį, pačių projekto autorių žodžiais tariant, „galėsime nesušlapę kojų basutėmis
vaikščioti”.
Kyla klausimai: ar bereikalingas Ventos parke Virvytės hidrografinis draustinis, ar tikrai
patenkins elektros stygių pastatyta Gudų elektrinė (juk lietuviai kol kas tik ketvirtadalį savo
elektros sunaudoja), ar tikrai teisingi motyvai, kad norima atstatyti buvusias užtvankas vien tam,
jog būtų atkurtas kultūros paveldas? O gal paprasčiausiai senoliai klydo, gal neturėjo
pasirinkimo, kad tokį kiekį užtvankų ant vienos upės statė!
Manau, kad šiais laikais turėtume rasti pusiausvyrą tarp gamtos ir ekonomikos, ryšį tarp savęs
ir gamtos. Juk reikia siekti daugiatikslio ūkininkavimo: įvertinti ekonominę naudą, plėsti
rekreaciją ir saugoti natūralią gamtą. Juolab kad Virvytė padeda žmogui — penkias užtvankas
jau maitina savo vandeniu. Belieka tik jį efektyviai panaudoti. Siūlyčiau ir mums atsižvelgti į jos
nebylius troškimus.
„Šiandienos „Trečiadienio valanda” svečiuojasi Guduose...” / Puslapį parengė Vida
Keršienė // Trečiadienio valanda („Būdo žemaičių” priedas). — 2004. — Kovo. 10. — Nr. 10
(73): Autorės nuotraukos // Būdas žemaičių. — 2004. — Kovo 10. — Nr. 28 (772). — Visas
tekstas:
Šiandienos „Trečiadienio valanda” svečiuojasi Guduose — Viekšnių seniūnijos kaime,
„įsispraudusiame” tarp Gyvuolių ir Pavirvytės. Kaimo sodybos išsidėsčiusios vaizdingame
Virvytės žemupio dešiniajame krante, net šaltuoju metų laiku skleidžiančiame gaivų pušų
aromatą.
„Mums vietoje — ir vanduo, ir pliažas”, — juokaudama pasakys viena garbaus amžiaus
pašnekovė. Ji galvoje, žinoma, turės ne vartymąsi ant smėliuko, o daržų ravėjimą. Bet Gudų
paplūdimys dar visai neseniai išties buvo žinomas ne tik aplinkinių kaimų gyventojų.
Poilsiautojų, vietos žmonių teigimu, gerokai sumažėjo, pradėjus veikti hidroelektrinei. Mat
užtvanka smarkiai pakėlė upės vandens lygį ties paplūdimiu.
Nepamatysime, kaip pralėks diena, ir saulelė ims krypti vakarop. „Ačiū, kad aplankėte”, —
girdėsime, atsisveikindami, ir šie gudiškių žodžiai bus saldesni už medų. O kita „Trečiadienio
valanda” svečiuosis Svirkančiuose.
Istorinės žinios apie Gudus
GUDAI — kaimas Viekšnių seniūnijoje, 10 km į pietryčius nuo Viekšnių geležinkelio stoties
ir 6 km į pietryčius nuo Viekšnių. Vakariniu pakraščiu teka Virvytė. Yra medinis vandens
malūnas, kurį 1924 metais Virvytės pakrantėje pastatė vokietis Vilius Jungas. 1946 metų rugsėjo
30 dieną Gudų malūno teritorijoje patekęs į pasalą, su kitais trimis kareiviais žuvo sovietų
kariuomenės jaunesnysis leitenantas I. Driupin (24 m.).
Šiauriniame pakraštyje, netoli Gyvuolių piliakalnio, rastas X—XI a. lobis: 12 apyrankės
formos sidabrinių grandžių. 1935 m. Gudų kaime, akėjant ūkininko Kojelio žemę, rasta keletas
talerių. Vienas taleris buvo su 1774 metų data.
1949 metų birželio 22 dieną Viekšnių valsčiaus Gudų apylinkėje buvo įkurtas „Ventos”
kolūkis (pirmininkas Jonas Šiaulys). Vėliau išaugo kolūkinė gyvenvietė. Pirmieji čia statytis
pradėjo Stasys Borusas, Emilija Baniulienė ir Antanas Lengvenis.
1631 metais Gudų kaime buvo 12 valakų. Vėliau nurodomi du palivarkai. Gudų (Čebrelių)
palivarke 1923 metais buvo 11 ūkių ir 65 gyventojai, o Gudų palivarke — 1 ūkis ir 17 gyventojų,
1959 metais kaime buvo 102 gyventojai. 1996 metais buvo 23 ūkiai ir 50 gyventojų, 1998 metais
— 25 ūkiai ir 52 gyventojai, 2000 metais — 28 ūkiai ir 56 gyventojai.
82