1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

— A kaip anų atvežė?
— Nu aš nežėnau taas laikaas kaap anėj... Kaap a su arklees, ar bovo laivu atkelts. I paskou su
arklees jug... Keturi arklee vėsą laiką traukdavo...
— Kažkor vežė dampį irgi, tėn turbūt toliau, i nuvėrtis bovo, ont kelio, į griuovį.
— Nu tada kuol atstatyt jau yr jau yr, sunkiai bovo. Nu a kad į pakalnes, jau tėn bovo šliožės
tuokios pataisuomos ka jau ne... vuo arklee nenulaikys jau tuokio, tuokį mudilą.
— Didelis bova?
— Didelis jau ir... Žinuojau tų galingomą anuo, kaap anėj skaities, bet aš... seni laikaa yr yr...
— Kada nusipėrko, kėik anam metų bovo panašee?
— Ons nusipėrko kuol kuol... Kolamuoj dėrbuos — daa nebova ženuots.
— O, ta vės gyvenimą ons i pradėrbo.
— Vėsą, ka kuol jau ir ir ons išdėrbo, ir jau kap mumis draske, į tuo Rosėje kap nuorieje
išvežte, kap ana atieme jau viskų. Paskou išejuom į Tučius ir ir tėn į Tučių tėn kažkuoks ar
„Tarybinis artuos” kulkuozas bov. Tėn anų bov prijiemėj, irgi dėrbo tėn jau so kėtu dampiu, jau
bet neb su savo, bet su kėtu, tėn mataa kėts, kėta jau zona čia bov, ir ir jau dėrbo so kėtu, į
paskou pareje, kap jau iš tėn mumis... Toukart atgružėno tuo truobą, leido pareit. Parejuom mas
ir jau toukart ir ir toukart jau moms ir, jau ir ons išejee pri... Dar nežėnau, mus nebdėrbo jau su...
Pri gataro išdėrbo vėsą laiką gataristu. Turieje ons savo i zeimarį turiejo pasėdėrbės.
— Vuo tų dampį paskui kam, kur?
— Paskou kulkuozas ir ir... Bov ėlga laiką bova pas Krutinį kėimi pastatyts ir. Paskou bovaa...
A tų, nežėnau, geraa nebeatsėmen, bov tėn pri kontoros senuosios, tėn kor bovo Kegrių mėško,
tėn kažkuoks muziejou pastatyts. I paskou į metalą supjaustė ir išvežė... Standartinis
standartinis... Krutinis irgi turiejo, ons savo irgi turiej Krutinis. Krutėnio mažėsnis bova.
— O kaap Krutėnio vards bov?
— Juons.
— Vuo kas daa turiej, a Glodėnis neturiejo, tuokio neatsėmenat?
— Bukonts turiejo. Dabaa yr gyvenvietiej pasistatęs, bov išvežts ons į Rosėje irgi.
— Bukonts, vuo kaap vards anuo bov?
— Nu nebgaliu nebgaliu... Tas vėins sūnus dar gyven čia su tuokia Žibikų Vilkaite yr žanuots.
Ta Vėlkatė čia pėinininkė, ta Bukontienė. Ons bova eiguliu, dėrbo.
— No taap a gers mašinists ons bova?
— Kas?
— Tievs.
— Gers, bet tiktaa ons pats ir nekoldavo pas, nu pas tus jau mėnkūsius neidavo kol’t. Sunkee
galiedavo... Ons eje pas kor jau didesni tėj ūkininkaa yr... Kad reikies parsivežt anam, sustatyt
tėn, žėnaa... Jug reik pastatyt vėskų tėn. To kolamuoje partraukt. Neidavo pas tus, daugiau pas
tus didžiūsius ūkininkus.
— Nu a šnabės pagerdavo?
— Nu juk kaap kaap i vėsi, chi chi chi. Juk kuoks mašinierius jagu ons jau būdavo kuoks, chi
chi... Gaspadėnė jug vėsaduos... Turiej pats zelnių, tų kaap vadėno padiejiejį, tas kols, vuo tas y
pri stala. Atskėraa į kėtą kambarį.
— Vuo tas zelnius kas būdavo?
— Bova čia, vėins Pranauskis tuoks, žėnau tų vėina, vuo daugiau aš kėto nežėnau. Kėtų
pavardžių nežėnau.
— Bet zelniu vadėno?
— Zelniu vadėno anų, zelniu vadėno. Ne padiejieju, ne nieko, bet zelniu...
— Kad atvažous ons, eis sulygs, ons žėnaa, atsiskaitysas, muokiesam už tų darbą, kaap i
vėsor, lygs ir ir... Ne, ons nevažioudavo kor mažaa. Jagu posė, dėinuos nebūs pėlnuos kūlėmo —
niekor nevažious. Vėin, sak, ont statymuos, jagu mon reek parsėvežt sosistatyt. I bov apkriauts
pėlnaa. Nespiedavo. Pu savaitę išvažious kėtor. Dvarelee, jug ne kituokius, kumbainų nebov, vės
kolamos yr.
— Vuo tuo metu kada ans dėrbo, a tas Krutinis jau turiej, a nea dar.
— Turieje.
— Ka, mataa, vėinu metu, sakau...
58