1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

Moteris sako dažnai žiūrinti kriminalines laidas ir kartais net apsiverkianti dėl šalyje
vykstančių baisybių: vaikai žudo tėvus, tėvai — vaikus. Jadvygos manymu, visų blogybių
priežastis — alkoholis ir narkotikai. Anot jos, ir anksčiau žmonės darydavę alų, rūkydavę tabaką,
augindavę aguonas, bet tokių dalykų nebūdavę. „Pildosi Mikaldos pranašystės”, — liūdnai
linguoja galvą moteris. Ji sako nesitikinti, kad žmonėms bus geriau, įstojus į Europos Sąjungą.
Nebent po daugelio metų, bet iš pradžių būsią sunku, ypač mažažemiams. „Bet mums, seniems,
nebe kiek čia ir reikės”, — numoja ranka, tarsi nuvydama nerimastingas mintis šalin.
„Kolūkiuose iš pradžių buvo sunku, bet vėliau, paskutiniaisiais metais, jau galėjome gyventi”,
— į pokalbį su J. Žilinskiene įsitraukia ir su reikalu užsukęs kaimynas Liudvikas Petras
Jokubaitis. Jo manymu, didelė kvailystė buvo kolūkius stambinti, o vėliau dar didesnė — juos
išardyti. „Išardė kolūkius, išardė bendroves, o dabar ragina kurti bendrijas: girdžiu šįryt per
radiją — reikia kurti kooperatyvus”, — kalba vyriškis, piktindamasis tokiais nepamatuotais
sprendimais.
Nemažai vargo savo gyvenime matė ir jis. Šešerių metelių paliko našlaitis. Vos septynerių
būdamas pradėjo pas ūkininką ganyti gyvulius — penkias karves ir penkias avis. Dabar, anot
vyriškio, tokio amžiaus vaikas vargu ar sugebėtų perkelti ir grandine rišamą gyvulį.
Per gyvenimą darbavosi Pabalvės durpyne, kolūkyje, bendrovėje. 1985-aisiais Anapilin
iškeliavus žmonai, liko vienas su vaikais. Tik vyriausioji dukra jau buvo spėjusi ištekėti, o
jaunėlei vienuolika metų tebuvo. Vyresnysis sūnus tarnavo kariuomenėje, o bene po metų į
karinę tarnybą pašaukė ir jaunesnįjį.
Kai norėjo žmonos laidotuvėms iš taupomosios kasos paimti juodai dienai sutaupytus tris
tūkstančius rublių, paaiškėjo, jog nepraėjus pusei metų negalima. O po pusmečio paprašė
pažymos, kad gyvendamas santuokoje nė karto nebuvo išsiskyręs...
Ne kartą pasišaipė likimas iš žmogaus ir vėliau. Apskaičiuojant pensiją neįskaitė trejų metų
karinės tarnybos. Toks įstatymas. Suprask, savo noru tarnavai. Tarsi niekas nebeprisimintų, ką
reiškė tais laikais pabandyti netarnauti. Neįskaitė ir to laikotarpio, kai bendrovėje kūriku dirbo.
Mat bendrovė, kaip paaiškėjo, nemokėjo mokesčių „SoDrai”. Pabandė išsirūpinti našlio pensiją,
bet ir vėl — nepriklauso. Paaiškino: dar jaunas likai našlys, galėjai kitą pačią susirasti.
Nesupranta žmogus, ar tai rimtai jam sakė, ar pajuokavo, bet našlio pensijos negauna. Kartą,
prisipažįsta, norėjęs paskambinti A. Sysui, bet nepavykę susisiekti. „Tas mandriai šneka, įdomu,
ką jis būtų pasakęs”, — dėsto vyriškis.
Nesuprantamų dalykų L. P. Jokubaičiui yra ir daugiau. Pavyzdžiui, socialinių reikalų ministrė
V. Blinkevičiūtė aiškinanti, kad turinčiųjų 30 metų nepertraukto darbo stažo pensija viršija 325
litus. Bet jo pensija — tik 291 litas, nors nepertrauktas darbo stažas — 30 metų.
Dar ilgokai kalbamės su šnekiu žmogumi. Apie dideles neteisybes, privatizuojant kolūkio
turtą, apie paprastų kaimo žmonių mulkinimus. „Gerai, kad atėjau, gal jūs man padėsite
išsiaiškinti”, — atsisveikinant sako vyriškis. Jo akyse — viltis, ir labai skaudu būtų ją užgesinti.
GAILISI DARKOMOS LIETUVIŲ KALBOS
Elvyros Šiuipienės sodybos kieme sutinkame netoliese gyvenantį jos sūnų Zenoną Kupstį.
Vyriškis labai apsidžiaugia, kad pagaliau turės kam išsakyti tai, kas susikaupė širdyje. Sako,
neretai kyląs noras paskambinti į radiją tetai Betai ir viktorinai pateikti klausimą: „Kokios
valstybės Seimas, Vyriausybė ir žiniasklaida kalba ne tos valstybės kalba?”
Anot Z. Kupsčio, mūsų tauta, jei paklausyti įvairių laidų, tampa problemūnų tauta. Vos ne iš
kiekvienų lūpų tik ir tegirdi: problemos, problemų, problemas... Tarsi nebūtų lietuviškų žodžių:
sunkumas, vargas, bėda. Ir iš politikų, ir iš žurnalistų lūpų skamba: deklaruoja, dominuoja,
situacija, šansas... Ir sporto laidose tas pats: komentatorius Linas Kunigėlis pasakoja, kad vyksta
rungtynės, bet baigiasi, anot jo, kažkodėl jau mačas.
Dar „geresnis” pavyzdys — televizijos laida, kurios vedėjas Eduardas Eigirdas kalbino
Emanuelį Zingerį. E. Eigirdui pasakius „dominuoja”, E. Zingeris jį atsargiai pataisė „vyrauja”.
Bet laidos vedėjas, tarsi neišgirdęs, vėl pakartojo „dominuoja”. Taip nužeminti gimtąją kalbą,
pono Zenono manymu, lietuviams didelė gėda. Net žydas (t. y. kitatautis, — aut. past.) ją geriau
žino... „Dėl įstojimo į Europos Sąjungą lietuvių kalba nežus — ji žus, jei mes patys jos
nesaugosime”, — įsitikinęs vyriškis.
91