1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

Lieka tik gražūs prisiminimai ir šiek tiek senove dvelkiantis pusiau idiliškas vaizdelis
Pavirvytėje.
Viekšnių seniūnijos kaimai 1998 metais. — Viekšnių seniūnija. — 1998. — Rankraštis. —
Tekste: Gudų kaime 25 ūkiai — 52 gyventojai.
Olšauskytė-Urbonienė Stefanija (gimusi 1923 m. Pievėnuose, gyvenusi Skleipių dvare,
Gudų kaime, dabar gyvenanti Viekšniuose). Gudų—Gyvolių—Santeklių kelias // Alvydui
Adomaičiui ir Broniui Keriui. — 1999. — Žodžiu: Gudų kaime gyvenęs mano uošvis Urbonas
pasakojo, kad tuo keliu prancūzai ėjo į Rusiją. Ėjo, važiavo iki Santeklių dvaro plausto, plaustu
kėlėsi per Ventą ir ėjo toliau į Akmenę. Kokia graži kariuomenė buvo! Ėjo žmogus prie žmogaus
— tiek daug buvo. Kada sumušti grįžo, praeidavo retkarčiais po du, po tris.
Muturas Algimantas, Rozga Leopoldas. Tarpukario metų pramonė // Vienybė. — 1999. —
Birž. 5. — Tekste: „Ventos srovė suko [...] senąjį Joselio Lesemo Viekšnių malūną ir Santeklių
malūną, tuomet priklausiusį Viliui Jungai. Jam priklausė ir Gudų malūnas prie Virvytės upės.”
Olšauskytė-Urbonienė Stefanija (gimusi 1923 m. Pievėnuose, gyvenusi Skleipių dvare,
Gudų kaime, dabar gyvenanti Viekšniuose). Apie geriausią Gudų kaimo, Santeklių dvaro audėją
Joną Kriaučiūną. — Broniui Keriui. — 1999. — Rugpj. 7. — Žodžiu:
Mes jį vadinom Joneliu Kriaučiūnėliu. Kitoks jis buvo nuo pat mažens. Jo motina yra sakiusi,
kad kol Jonelio didele senoviška skarele, taip senoviškai sukryžiavojant, neaprišdavo, tol į
bažnyčią negalėdavo išvest, neidavo. Visai dar jaunas būdamas, Jonelis susirgo gal kokia
žandikaulių ar dantų liga. Tuo metu joks gydymas nepadėjo. Palaipsniui burna įdubo, lūpos
susitraukė. Taip ir liko visam gyvenimui. Tėvai padalijo ūkį į dvi dalis — Stanislovui ir
Juozapui. Jie turėjo „karšinti” brolį Joną. Bet Jonas išėjo tarnaut, pasidavė pas Santeklių paneles.
Iš pat jaunų dienų, iki O. Bagnickaitės išvežimo Jonas dirbo Santeklių dvare. Dirbdamas
Santekliuose, buvo didelius pinigus susidėjęs. Tos panelės jam teisingai algą mokėjo. Jonas buvo
net namus Viekšniuose nusipirkęs. Prieš pat 1940 metus jis tuos namus pardavė, sakė, man jie
nereikalingi. Kada išvežė O. Bagnickaitę, Jonas grįžo gyvent pas brolius. Gudų kaime buvo
likusi viena gyventi tokia Ieva Šiulpaitė. Kada rusai ją išvežė į prieglaudą, Jonas persikėlė
gyventi į jos seną namelį. Kada tas namelis pradėjo griūti, Jonas vėl apsigyveno pas brolius.
Gudų kaime, pamiškėje, netoli mūsų sodybos ištuštėjo Stonkaus namelis. Jonas persikėlė į tą
namelį. Čia ir mirė, būdamas apie 80 metų amžiaus.
Nuo pat jaunystės, gal nuo 15 ar 16 metų, Jonas vaikščiodavo apsirengęs moteriškai.
Dėvėdavo tokias trumpas kelnes, su baltais guzikėliais šonuose. Kojos buvo didelės, tai batai
dideli vyriškiniai. O kojinės ilgos moteriškos. Paltas visuomet moteriškas. Buvo aukštas, bet
vaikščiodavo pasilenkęs, kad ūgiu būtų panašesnis į moterį. Nebuvo nebylys. Prie žmonių
kalbėdavo plonu moterišku balsu. Kai gyveno Ievos namelyje, ateidami pas jį, dar būdami už
durų ar toliau, žmonės dažnai išgirsdavo jį vieną patį bešnekantį su vištom ar kitais gyvūnais
normaliu vyrišku balsu. Nenorėjo moterų ir žmonos neturėjo.
Santeklių dvare buvo toks darbininkas, gal furmonas. Anuodu labai gerai sugyveno. Žmonės
pasakodavo, kad jie abudu pasipuošdavo, odekolonu išsikvepindavo ir išeidavo į pušyną.
Gudų kaime pas Kojelius būdavo kaip ir kaimo žmonių susiėjimo vieta. Ateidavo ten ir
Jonelis. Vieną kartą, vyrams jau gal kiek alaus išgėrus, įeina Jonelis. Vyrai susižvalgė, ir kažkuris
sako — pažiūrėkim, kas ans toks yr, vyriškas ar motriška. Jonelis tik čiupo ten pat buvusį kirvį ir
laukia. Visi ir atsitraukė. Matėm, sako, būtų nukirtęs.
Jonelis verpė ir audė. Vyriško darbo nenorėjo. Verpėjas ir audėjas buvo begalinis. Kada jau
gyveno Stonkaus name, mes liub užeisim. Ar paršą papjovę, ar šiaip ko turėdami nunešdavom.
Visi kaimynai nunešdavo.
Toks Alšauskas ein pro mumis, užein, sako, Jonėlis yr negyvs, trobelėj radau. Mes nulekiam,
atvažiuoja milicininkai, atein tokia Baravykienė, dar kas. Jonelis jau sustingęs, numiręs vienas
gal prieš dvi dienas. Milicininkai kiek paieškojo auksinių, bet nerado. Auksiniai buvo patale,
paskui giminaičiai rado. Reikia vežt skrost. Kada išnešė laukan, vienas milicininkas ir sako —
80