1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

augmenijos pasaulį, atrasti naujas žmogaus sveikatą puoselėjančias priemones ir nuvedė Jadvygą
į Kauno medicinos institutą, kuriame ji baigė farmacijos studijas.
Penketą metų padirbėjus Kauno vaistinėje provizore, pasitaikė proga dar labiau priartėti prie
savo svajonės: įsidarbino Mokslų akademijos Kauno Botanikos instituto botanikos sodo vaistinių
augalų laboratorijoje. Čia studijuojant, eksperimentuojant, sukantis akademinėje aplinkoje atėjo
1990 metai.
Nepriklausomos Lietuvos valdžiai nutarus tikriesiems savininkams sugrąžinti žemes, Jadvyga
nusprendė grįžti į gimtuosius namus. Įsidarbinusi biologe botanike Kamanų rezervate, tuo pat
metu ėmėsi nuniokotos sodybos atstatymo. Išpjausčiusi nudžiūvusias obelų šakas, užtvėrusi
naujas tvoras, pasiremontavusi apgriuvusią trobą, įsiveisė avių ir ėmėsi „prisijaukinti” žemę.
Pirmiausia skubėjo atsodinti sovietiniais laikais arimu paverstą pievą. Šiandien moteris
džiaugiasi, jog pasitelkusi melioratorius, sėdama priešsėlį ir žoles, atkūrė salpinę pievą, kuri
maždaug po 25-erių metų virs natūralia.
Nelengva buvo vienai spręsti visus ūkio reikalus: teko ir pačiai sėsti prie traktoriaus vairo, ir
dalgiu pamosuoti, ir kaimiečių pašaipius žvilgsnius nukęsti, tačiau radosi ir suprantančių žmonių.
Padėjo žemaitiškas užsispyrimas ir šiandien Jadvygos Balvočiūtės veikla jau plačiai žinoma
Lietuvoje.
Gaisras pridarė nuostolių
Pastaraisiais metais J. Balvočiūtė savo ūkyje augina per 60 rūšių augalų, o augančiųjų
natūraliai renka per 100 rūšių. Praėjusių metų derlius — per 4 tonas. Derliaus nuėmime ir
apdorojime talkino Darbo biržos, seniūnijos skirti arba šiaip geros valios žmonės. Technika
pritaikyta iš senų mašinų: sena akselinė mašina pjausto žoles, pasigaminta mašina šaknims
pjaustyti, iš panaikintos Šiaulių vaistažolių vaistinės nupirktas būgnas mišiniams maišyti.
Maždaug 85 proc. darbų ūkyje atliekama rankomis. Džiovinama žaliava daugiausia natūraliu
būdu, orams atšalus šiek tiek pakūrenama.
Rudenį gaisro metu sudegė turėta elektrinė džiovinimo spinta. Nelaimės metu žuvo dalis
žaliavos, sudegė medinis pastatėlis. Bėdos pridaryta už 40000 litų, o iš draudimo pavyko atgauti
tik 7 tūkstančius.
Taip ir gyvena žolininkė, guldama ir keldamasi tarp žolių maišų, čia pat priiminėdama
lankytoją ir svečią, nes daržinės bei klėtelės toli gražu neužtenka saugiai laikyti taip sunkiai
užaugintų ir surinktų žolynų. Moteris sakė pernai teikusi paraišką Nacionalinei mokėjimo
agentūrai, tikėdamasi pinigų naujam pastatui, džiovyklai, tačiau paraiška buvo atmesta.
Paaiškinta, jog netinkamai užpildyti dokumentai. Tačiau ūkininkė mano, kad tai buvo tik
pretekstas neskirti išmokos.
Keletą metų J. Balvočiūtės ūkis buvo stebimas viešosios įstaigos „Ekoargos”. Šiandien jau
keturi sertifikatai byloja apie išsikovotą statusą: ekologinės gamybos ūkio (5,93 ha daugiamečių
žolių, 6,51 ha vaistažolių, aromatinių ir prieskoninių augalų, 0,35 ha sodų), ekologiškos laukinės
augmenijos (įvairių vaistinių ir prieskoninių augalų) iš 6943 ha nustatytų plotų, ekologiškų
produktų perdirbimo įmonės ir kulinarijos paveldo. Sertifikatai nurodo, kad produkcija
pagaminta pagal Europos Sąjungos Tarybos reglamentą ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių
reikalavimus. Tačiau ūkininkę neramina ateitis, mat naujosios sertifikavimo taisyklės palankios
dideliame plote vieną kultūrą auginantiems ūkininkams, o jai, nedideliame plote auginančiai ir
renkančiai šimtus rūšių, tampa finansiškai nuostolinga įsigyti naujus sertifikatus. „Nauji įkainiai
— norinčiųjų dirbti laikymas už skvernų”, — guodžiasi moteris. Ji apgailestauja, jog valstybė
mažai remia ekologinius vaistažolių ūkius. Net kasmetinės išmokos mokamos už plotą, o tai
neatitinka minėtų ūkių specifikos.
Nepalanki situacija
Geru žodžiu J. Balvočiūtė mini Akmenės ir Mažeikių Darbo biržų vadovus, nes geranoriška jų
pagalba padėjo laimėti projektą, už kurio lėšas galėjo įsigyti būtiniausių daiktų bei įkurti
Viekšnių pirmojoje vaistinėje savo vaistažolių vaistinę (beje, tai vienintelė jos gauta rimtesnė
finansinė parama per visus ūkininkavimo metus).
Vaistinėje prekiaujama per 50 pavadinimų vaistingųjų augalų mišiniais ir pavienėmis žolėmis,
užėjęs lankytojas pavaišinamas aromatingos arbatos puodeliu. Tačiau, pasak darbuotojų, vietiniai
66