1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

nenori pirkti”. „Gulėdamas ligoninėje, Z. Kupstys buvo sumanęs sudaryti visų teršiančių gimtąją
kalbą žodžių sąrašą”. „J. Žilinskienė sako ir rudens vakarais neturinti kada nuobodžiauti”.
„Malkos, keletas ratų, stogas, truputis fantazijos — ir poilsiautojų patogumui originali pastogė”.
„Gal pati buvau gera, kad žmonės Anykščių rajone mane labai mylėjo”, — sakė
Z. Jokubauskienė”. — Visas tekstas:
Iš Viekšnių važiuodami per Gyvolius Tryškių link, privažiuosite nedidelį Gudų kaimą.
Anksčiau nemaža gyventojų turėjusiuose Guduose dabar jų nebepriskaičiuojama nė pusės šimto.
Kaimas, pasak jo gyventojų, pamažu nyksta: čia liko daugiausia seni žmonės bei keli ūkininkai.
ATSIKRAUSTĖ PO GAISRO
Vieną seniausių Gudų kaimo gyventojų, prieš keletą dienų atšventusią savo 84-ąjį gimtadienį
Juliją Saunorienę, radome besišnekučiuojančią su kaimyne, 20 metų kaimo laiškininke išdirbusia
Zofija Tumavičiene. Moteris, pamačiusi netikėtus svečius, suskubo eiti namo, bet, paprašyta dar
pabūti, sutiko. Dar kiek pasėdėjusi ir išgirdusi, kad reikės fotografuotis, be jokių kalbų spruko
per duris.
J. Saunorienė, kilusi iš netoliese esančių Svirkančių, pasakojo, kad į Gudų kaimą gyventi
atsikėlė labai seniai — maždaug prieš pusšimtį metų, po to, kai Žalionės kaime, kur ji su vyru ir
vaikais gyveno, sudegė jų gyvenamasis namas.
Kitas skaudus gyvenimo smūgis moterį ištiko prieš 31-us metus, kai mirė vyras. Ji liko našlė
su keturiais vaikais: sūnumi ir trimis dukromis.
DAUG ANŪKŲ IR PROANŪKIŲ
J. Saunorienė jau daugelį metų gyvena viena. Vedęs ir du vaikus auginantis sūnus įsikūrė
Gyvoliuose, viena dukra, užauginusi penketą vaikų, apsistojo Naujojoje Akmenėje, kita savo
laimę surado Buknaičiuose ir užaugino tris vaikus. Trečioji dukra šiuo metu su vaikais
uždarbiauja užsienyje. Jos šeima gausiausia — net šeši vaikai Močiutė ant pirštų skaičiuoja
anūkus: suskaičiuoti dviejų rankų pirštų neužtenka, nes yra 16. J. Saunorienė džiaugiasi jau
turinti ir šešis proanūkius.
Vaikai ir anūkai senutės nepamiršta, kartkartėmis vis apsilanko. Pasisvečiuoti į giminę
nuvažiuoja ir pati.
TEKO OPERUOTI AKIS
Šeimoje J. Saunorienė užaugo su dar keturiomis seserimis. Močiutė negali pamiršti neseniai
buvusio giminės susitikimo, į kurį susirinko nemažai giminaičių. Rodydama susitikimo
nuotrauką sako visų joje esančių žmonių negalėtų įvardinti.
Dar viena didelė šventė J. Saunorienei buvo prieš ketverius metus, kai didelis būrys
giminaičių sugužėjo jos pasveikinti aštuoniasdešimtmečio proga. „Kiek čia beliko iki šimto, tik
16 metų, būtinai reikia jo sulaukti”, — optimistiškai nusiteikusi senutė. Ji pasakoja, kad 20 metų
išdirbo kolūkyje melžėja. Tada sveikata buvusi gera, vėliau ji sušlubavusi, keturis kartus teko
gulėti ligoninėje. Buvo sutrikęs ir regėjimas, Kaune teko daryti akių operaciją, tad dabar močiutė
sako „Santarvę”, kurią yra užsiprenumeravusi, paskaito be akinių.
Į MIESTĄ NENORĖTŲ
Anksčiau J. Saunorienė laikė nemaža gyvulių, dabar beturi tik šunį ir katę. Gyvenimu močiutė
nesiskundžia, sako gyvenanti iš pensijos, kurios jai visiškai pakanka. Vaikai kviečia mamą pas
save, pyksta, kad ji gyvena kaime vieniša. Gudiškė sako į miestą gyventi tikrai nevažiuosianti,
nes ten smaugia visokie mokesčiai už butą, vandenį ir panašiai.
„Jei iš čia kraustyčiaus, tai tik pas dukrą už Mažeikių (t. y. dukterį, gyvenančią Buknaičiuose,
— V. M.), bet šiaip nenoriu niekam po kojom painiotis. Nuo pat mažens gyvenau kaime, tad esu
prie jo pripratusi”, — sako J. Saunorienė.
Močiutė apgailestauja, kad daug kaimo žmonių jau išmirę, daugelis trobų ištuštėjusios. Jei
albumo pradžioje buvo daug vestuvinių nuotraukų, tai gale beveik vien laidotuvės. Apie kaimo
žmones senutė kalba tik gerai, bet kiek apmaudu, kad juos dažniausiai sutinka tik per kieno nors
laidotuves.
86