1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

GUDAI
Du palivarkai, vėliau kaimas
Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo
duomenys. — Kaunas, 1925. — 738 p. — P. 151. — Tekste:
Gudų (Čebrelių) palivarkas: 10 km. iki Viekšnių geležinkelio stoties, 7 km. iki Viekšnių pašto,
11 ūkių — 65 gyventojai. [Kaimo nebuvo].
Gudų palivarkas: 10 km. iki Viekšnių geležinkelio stoties, 7 km. iki Viekšnių pašto, 1 ūkis —
17 gyventojų. [Kaimo nebuvo].
Visa Lietuva: Informacinė knyga. — Kaunas, 1931. — Tekste: Pavardės, verslai. — Žinias
aprašui pateikė Algimantas Muturas. A. Muturo pateiktoje ištraukoje:
Eil. Pavardė, vardas Adresas Verslas
1 Jungas A. ir V. Gudų kaimas Vandens malūnas
Gudai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. — 1966. — T. 1. — P. 613—614. —
Tekste: Nuo Viekšnių 6 km. į pietryčius. Vakariniu pakraščiu teka Virvytė. Yra vandens malūnas.
Šiauriniame pakraštyje, netoli Gyvolių piliakalnio rastas 10—11 amž. lobis: 12 apyrankės
formos sidabrinių grandžių. 1631 m. Gudai turėjo apie 12 valakų, 16 kiemų. 1959 metais 102
gyventojai.
Knabikas S. Jų žygdarbių neužmiršime // Vienybė. — 1979. — Vas. 1. — Tekste: Po karo
valsčiuje pradėti kurti liaudies gynėjų bei milicijos būriai. Jiems vadovavo F. Pozdniakovas ir
N. Nikitinas. 1946 10 01 Gudų malūne nužudyti F. Pozdniakovas, N. Trupenas ir du karininkai iš
Mažeikių.
Urbienė Amelija. Įvairūs pasakojimai: Apie vištgaidį: Užrašyta 1980 metais // Urbienė
Amelija. Tautosaka: Aplankas Nr. 3 // VVB, VM. — Tekste:
„Kitą kartą — taip apie 1925-tus metus — Guduose gyveno Jonis Kriaučiūnėlis (Jonas
Kriaučiūnas). Ans buvo vyrs, ale dideliai norėjo būti motriška. Liuob rėdyties kaip motriška.
Liuob karolius pasiriš, baltą bliuską apsivilks, papus užsidės. Batai — aukštais kulnais, motriški.
Tik kelnės vyriškos, bet ir tos trumpos, tik iki kelių. Kelnių kiškų šonuose trys balti guzikėliai
įsiūti. Taip ir liuob toks ateit į Viekšnių miestelį šventą ar turgaus dieną. Aš (O. Orencienė)
tarnavau už mergę pas Kriaučiūną Guduose. Jonis dedino vištas, ganė žąsis, mokėjo verpti, austi.
Prie stalo nesisėdo kartu valgyti. Su niekuo nešnekėjo — liuob tylės ir tylės per dienų dienas.”
Orvydienė J. Gyvenimo verpete: Konkursui „Dešimtojo penkmečio darbai ir žmonės”:
[Juozas Kenstavičius] // Vienybė. — 1980. — Saus. 8. — Tekste:
Atkaklūs ir įnirtingi mūšiai 1944-ųjų rudenį vyko ties Viekšniais. Tarybinei Armijai iš fašistų
teko atkovoti kiekvieną žemės pėdą. Spalio mėnesį Viekšniai buvo išvaduoti, o lapkričio
penkioliktąją Juozas Kenstavičius perėmė valsčiaus kooperatyvo pirmininko pareigas. Teko
pradėti viską iš naujo. Sunkūs ir įtempti tai buvo metai. Reikėjo rūpintis ne tik prekyba, bet ir
užtikrinti maisto produktų supirkimą bei tiekimą. Išvažiavo kartą arkliais kartu su kooperatyvo
darbuotoju M. Škerba į pagalbinį ūkį. Užsuko į Gudų malūną, o čia prieš pusvalandį banditai
susidoroję su valsčiaus milicijos įgaliotiniu Pozdniakovu ir dviems aktyvistais. Keistas jausmas
apėmė, matant dar neatvėsusius nekaltų žmonių kūnus. Tačiau širdis neturėjo teisės sudrebėti.
Reikėjo nugalėti. Ir baimę, ir priešus. Į miškus pasitraukę Tarybų valdžios priešai nerimo. Ir ne
kartą jam, kaip mokančiam valdyti ginklą, teko dalyvauti kovinėse operacijose.
Laurinavičius J. Kai kūrėsi kolūkiai // Vienybė. — 1980. — Spal. 21. — Tekste: „1949 m.
birželio 22 d. Viekšnių valsčiaus Gudų apylinkėje valstiečiai įkūrė „Ventos” kolūkį (pirmininkas
73