1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

Gailisi darkomos lietuviu kalbos
Elvyros Šiuipienės sodybos kieme sutinkame netoliese gyvenantį jos sūnų Zenoną Kupstį.
Vyriškis labai apsidžiaugia, kad pagaliau turės kam išsakyti tai, kas susikaupė širdyje. Sako,
neretai jam kyląs noras paskambinti į radiją tetai Betai ir viktorinai pateikti klausimą: Kokios
valstybės Seimas, Vyriausybė ir žiniasklaida kalba ne savo valstybine kalba?
Anot Z. Kupsčio, mūsų tauta, paklausius įvairių laidų, tampa problemūnų tauta. Kone iš
kiekvienų lūpų tik ir tegirdi: problemos, problemų, problemas... Tarsi nebūtų lietuviškų žodžių:
sunkumas, vargas, bėda. Ir iš politikų, ir iš žurnalistų lūpų skamba: deklaruoja, dominuoja,
situacija, šansas... Ir sporto laidose tas pats: komentatorius Linas Kunigėlis pasakoja, kaip vyksta
rungtynės, bet baigiasi, anot jo, kažkodėl jau mačas.
Dar „geresnis” pavyzdys — televizijos laida, kurios vedėjas Eduardas Eigirdas kalbino
Emanuelį Zingerį. E. Eigirdui pasakius „dominuoja”, E. Zingeris jį atsargiai pataisė „vyrauja”.
Bet laidos vedėjas, tarsi neišgirdęs, vėl pakartojo „dominuoja”. Taip žeminti gimtąją kalbą, pono
Zenono manymu, lietuviams didelė gėda.
Net žydas (t. y. kitatautis, — aut. past.) ją geriau išmano... „Dėl įstojimo į Europos Sąjungą
lietuvių kalba nežus — ji žus, jei mes patys jos nesaugosime”, — įsitikinęs vyriškis.
Meilę gimtajai kalbai, pono Zenono pasakojimu, jam įskiepijęs tėvas, caro laikais pas kaimo
daraktorių baigęs 3 skyrius, vėliau knygnešiams padėjęs platinti knygas. Niekad nesikeikęs, šito
draudęs ir jį. Zenonas juokiasi, kad, tarnaudamas tarybinėje kariuomenėje, dėl to net pravardę
gavęs — Frau arba Madam Kupstas (suprask, mandagus lyg dama). Pašnekovas papriekaištauja
ir „Būdui žemaičių” dėl priedo pavadinimo „Afiša”. Anot vyriškio, toks pavadinimas tikrai
nelietuviškas ir didelės garbės nedaro — lietuvių kalbos alfabete nebuvę raidžių f, g ir h.
Išsakęs pastabas dėl kalbos, Zenonas kelias minutes skiria politikai, teisingiau, dėl aukštų
valstybės valdžios vyrų reakcijos, po VSD šefo M. Laurinkaus pareiškimo, kad kontrabanda
kenkia valstybės saugumui. „A. Brazauskas pasakė, kad jis apie tai nieko nežino, o V. Adamkus
— kad jis jau dvejus metus tai žino. Bet abu vienodai nieko nedaro. Todėl A. Brazauską aš
pavadinčiau seneliu, kuris nežino, kas jo anūkai ir kur jie yra, o V. Adamkų — seneliu, žinančiu
anūkų išdaigas, bet nenorinčiu jų skriausti”.
Pašnekovas paliečia ir visiems kaimo žmonėms opią temą — pieno supirkimo kainas. Kad
pieno gamintojai nepatirtų nei nuostolio, nei pelno, už litrą pieno, pono Zenono paskaičiavimu,
turėtų būti mokama 70 centų. O dabar gi perdirbėjai temoka 40 centų. Ir pieno riebumas, anot
vyriškio, niekuomet neatitinka perdirbėjų nustatyto.
Jau atsisveikinant šnekus gudiškis prisimena dar vieną jam nelabai suprantamą dalyką —
labai nevienodą atskirų profesijų žmonių atsakomybę. Anot pono Zenono, jei koks pervargęs
gydytojas netyčia žmogaus pilve palieka instrumentą, tai žiniasklaida skambina visais varpais.
Bet jei į tą patį pilvą koks nors vairuotojas įvažiuoja su visu automobiliu, tai dažniausiai niekas
net dėmesio nekreipia. Nebent jei vairuotojas būtų girtas...
Žinios apie kolūkius, surinktos remiantis kolūkių istorinėmis pažymomis / Pateikė Arūnas
Dilbitis 2005 metais. — Tekste:
„Raudonosios vėliavos” kolūkis
1949 metų sausio mėnesį Mažeikių apskrities Palnosų apylinkės Daubiškių kaime buvo
įsteigtas kolūkis „Raudonoji vėliava”.
1964 metų sausio 29 d. prie kolūkio prijungtas kolūkis „Ašvėnai”.
Kolūkis „Virvytė”
Akmenės rajono Gudų apylinkės kolūkis „Virvytė” įsteigtas 1949 metais Mažeikių apskrities
Viekšnių valsčiaus Gudų apylinkėje. Kolūkį aptarnavo Tirkšlių MTS mechanizatoriai. Kolūkis
turėjo 740,88 ha žemės, iš jos ariamos — 564,41 ha. Kolūkyje buvo 68 kolūkiečių kiemai ir 116
kolūkiečių.
1952 m. kolūkis prijungtas prie Julės Žemaitės vardo kolūkio.
Malūkas Vytautas. Nykstančiame Gudų kaime liko patys ištvermingiausi // Santarvė. —
2005. — Lapkr. 17. — Nr. 131 (8925): Jono Strazdausko nuotraukos: „Darganotą rudens dieną
Guduose retai kur sutiksi žmogų”. „J. Saunorienė sako, kad likusių tuščių kaimynų trobų niekas
85