1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

ANT VAIKŲ NEPYKSTA
Keiksnoja moteris valdžią, kuri mažai moka už pieną. „Kas valandą brangsta elektra, kuras, o
kaimo žmogui niekas nepadeda, gyvenk kaip nori. Kas turi technikos, tiems gerai, gali žemelę
apsidirbti, o iš kur man nusisamdyti? Gerai, kad kartais prisišaukiu vaikus, kurie šiek tiek
padeda. Kaimo žmogui nėra jokių lengvatų, valdžia visiškai nesirūpina. Gal ir yra kokie
įstatymai, bet iš kur man juos žinoti?” — bėdoja pašnekovė.
Vaikų nenorinti trukdyti, sako, kiekvienam savos bėdos, tad ir nepyksta, kad šie užsuka
retokai. „Kai nuskrabėsiu į lentas, gal susirinks visi”, — bando juokauti Jadvyga.
Artimiausia parduotuvė už keturių kilometrų, tad J. Žilinskienė džiaugiasi, kad kartkartėmis
atvažiuoja autoparduotuvė. Kiek sunkiau žiemą, kai tampa atskirti nuo pasaulio.
PRISIMENA JAUNYSTĖS PRAMOGAS
Norėtų močiutė dažniau nueiti į bažnytėlę, bet artimiausia tik Viekšniuose. Vaikai ją nuveža
tik per didžiąsias šventes: Kalėdas, Velykas, tad niekada nepraleidžia Mišių, rodomų per
televiziją.
„O norėtųsi pabūti bažnytėlėje kiekvieną savaitgalį. Joks autobusas per Gudus nebevažiuoja,
artimiausias Svirkančiuose, o man tai jau toli. Žmonių mažai, bilietai brangsta, gal niekas ir
nevažiuotų tais autobusais”, — samprotauja moteris ir prisimena kolūkio laikus, kai buvo jauni ir
šventė visokias šventes. Smagiausia būdavę Kovo 8-ąją, kai moteris sveikindavo vyrai.
Prisimena ir Gyvoliuose matytus spektaklius, koncertus. „Batus į rankas, ir eini per pelkes.
Dabar jau nebe tai rūpi. Gerai, kad dar kartais galim prisikviesti greitąją. Šiokį tokį mobilų
telefoną turiu”, — džiaugiasi sename dviejų galų name gyvenanti močiutė.
Pasiūlius nusifotografuoti drauge su seseria, Jadvyga atsisakė ir juokavo: „Jei jau ką nors
piršit, tai tik man, o ne seseriai”.
NAMĄ NUOMOJA
Zofija Jokubauskienė į Gudus atsikėlė prieš penkerius metus. Parvažiavo čia iš Anykščių, kur
drauge su broliu bandė ūkininkauti. Bet taip susiklostė gyvenimas, kad teko grįžti į gimtąsias
vietas. Moteris kilusi iš netoliese esančių Ramoniškių kaimo.
Dar prieš tai 27 metus išgyveno Akmenėje ir dirbo pardavėja. Namas, kuriame gyvena dabar,
išnuomotas, kaip ir aplink esantys šeši su puse hektaro žemės.
Šiuo metu moteriai tvarkyti ūkį padeda Viekšniuose besimokantis sūnus Modestas. Kiti du —
Vaidas ir Artūras — sukūrę šeimas gyvena kitur.
DIDELIS KAIMAS — IŠTUŠTĖJO
Z. Jokubauskienė džiaugiasi jau turinti tris anūkus, bet sakosi norėtų, kad jų būtų pilna gryčia.
Artėja žiema, tad močiutė ruošiasi megzti anūkams kojines.
Prieš septynerius metus moteris tapo našle, prieš metus mirė ir mama. Pasakoja, kad užaugo
dvylikos vaikų šeimoje: šeši broliai ir tiek pat seserų, dar du vaikai mirė maži. Gimtosiose
Ramoniškėse buvusios labai didelės šeimos.
Pasak jos, iš didžiulio kaimo dabar likusios tik kelios sodybos. Toks pat likimas, jos nuomone,
laukia ir Gudų. Čia nebėra nė 20 gyvenamų sodybų.
Z. Jokubauskienė džiaugiasi, kad jos artimieji gyvena netoliese. Susirinkti draugėn pasiseka
nedažnai. „Gal susirinksim per greitai būsiančias mamos metines...” — tikisi moteris.
GANDRAI NEBEPARSKRENDA
Viena gražiausių Gudų kaimo vietų — poilsiavietė prie buvusio vandens malūno. Tai privati
valda, bet ją prižiūrintis vyriškis sakė, kad šeimininkas vasarą leidžia poilsiauti visiems, išskyrus
girtuoklius ir nedrausmingą jaunimą. Poilsiautojų patogumui įrengta originali pavėsinė,
suoliukai.
Gražiai atrodo ir pro šalį tekančios Virvytės užtvanka. Prižiūrėtojas pasakojo, kad ateityje
malūną ruošiamasi restauruoti, prie poilsiavietės įrengti mašinų saugojimo aikštelę. Gerai
išsilaikę malūno įrengimai, girnos. Šiuo metu pastatas yra užkonservuotas, jis saugomas
valstybės.
Ant malūno kamino matyti gandralizdžio likučiai. Prižiūrėtojas sakė, kad jau keletą metų
gandrai nebeparskrendą. Kas žino, gal juos, kaip ir visą Gudų kaimą, išblaškė civilizacija?
88