1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

Vida sako, kad iš mamos vaikai gavo daug meilės, o iš tėvo — griežto auklėjimo. Bet to ir
reikėję. Mokytojai jais niekada nesiskundę. „Buvome išauklėti gerbti ir klausyti. Kai jau
technikume besimokydama kartu su grupe pabėgau iš paskaitų, auklėtoja sakė mamai: „Už tavo
Vidą būčiau galvą guldžiusi”. „Kaip nebėgsi, jei visi bėga”, — šiandien juokiasi Vida. Ar gausios
šeimos kasdienybė neišgąsdino Vidos, kad ši ryžosi penkių vaikelių sulaukti? „Ne. Aš labai
myliu vaikus. Galėčiau ir svetimų būrį išauginti, neskirstydama jų į savus ir svetimus. Mano
mažajam jau dveji metukai. Širdis stuksena smarkiau, kai pamatau naujagimį”, — sako Vida.
Labai daili, maloni moteris, dirbanti nuo ryto iki vakaro, apie vaikus kalba labai šiltai. Vida —
agronomė, tačiau dabar tokie laikai, kad darbo pagal specialybę nėra. Iš esmės — jokio nėra. Jei
gyvenimas negerės, sunku bus vaikus į mokslus leisti. Ir šiaip Viekšnių krašte per tas dalybas
gyvenimas susijaukė. Laiku neišmoka pašalpų. Žmonės pasimetę tarp valdžių, nežinia, į ką
kreiptis. Tiek Birutė, tiek Vida mano, kad Akmenės valdžia labiau rūpinosi žmonėmis.
Kai pakalbame apie platų stalą, apsėstą didelės šeimos, Vida prisiminė mamą, verdančią
cepelinus. Bulvių tarkavimo mašinos neturėjo. Porą kibirų bulvių rankomis sutarkuodavo. „Kiek
kartų pirštus nutarkuodavo! Ji daug ką darė dėl vaikų. Ir aš dėl savųjų daug ką darau”, — su
meile apie namus kalbėjo Vida. Klausaisi motinų — kuklūs jų norai. Sveikata, darbas, mokslas
vaikams. O ką gali šalis gimtoji savo būsimoms kartoms?
Čergelienė Rasa. Vaistažolių auginimo verslas slysta iš lietuvių rankų // Lietuvos rytas. —
2000. — Birž. 19: iliustruota. — Visas tekstas:
Miestietė tapo ūkininke
Mažeikių rajono 56 metų ūkininkė ir aukščiausios kategorijos provizorė farmacininkė
Jadvyga Balvočiūtė 1990 metais grįžo į savo tėviškę Gyvolių kaime, tikėdamasi čia suderinti
profesinę patirtį bei vis dar gyvą savosios vaikystės pievos ilgesį.
Sklype, kuris užima hektarą ariamos žemės, ji, be grūdinių kultūrų, augina ramunėles,
pipirmėtes, medetkas, valerijonus ir ne tokių populiarių pavadinimų vaistažoles.
Kamanų valstybiniame rezervate vyresniąja biologe dirbančios farmacininkės ūkis dvejus
metus turėjo pereinamojo laikotarpio į ekologinės žemdirbystės ūkį statusą. Ūkininkė tikisi, kad
šiemet ūkiui bus suteiktas ekologinio ūkio statusas.
Buvusi Kauno botanikos sodo vaistinių augalų laboratorijos darbuotoja J. Balvočiūtė šiuo
metu yra ekologinės žemdirbystės bendrijos „Gaja” narė. Ji nepraranda vilties, kad lietuviai
išmoks auginti vaistažoles ir jų produkcija, palaikoma valstybinės valdžios institucijų, sugebės
įveikti kaimyninių šalių įvežamų vaistinių žolių konkurenciją.
Palaiko idealizmas
Lietuvos ūkininkams atgavus nacionalizuotas žemes, J. Balvočiūtė vienintelė iš keturių vaikų
ryžosi grįžti į tėvų ūkį. Nuo ūkininkavimo pradžios ji sėjo vaistinius augalus, remontavo sodybos
pastatus, kuriuose projektavo vaistažolių džiovyklas.
Moteris iki šiol prisimena, kaip jos močiutė augino vaistinius augalus, ir įsitikinusi, kad
šiuolaikinėmis mokslo ir technikos priemonėmis galima atkurti per laiką užmirštas senolių žinias
apie natūralius vaistus. Gyvolių ir kitų Žemaitijos kaimų žmonės žino apie provizorės darbą, ir
daugelis ją vadina žiniuone arba tiesiog „antrąja Šimkūnaite”.
J. Balvočiūtė save laiko valstybės žmogumi, turinčiu dirbti pagal turimą specialybę ir
įstatymus.
Nukonkuravo lenkai
Lietuvos vaistažolių produkcijos gamybos įmonių specialistai vis dėlto sutinka, kad mūsų
šalies vaistažolių augintojai ir gamintojai sunkiai atsilaiko prieš Lenkijos ūkininkų konkurenciją.
Didelę vaistažolių gamybos patirtį turinčios bendrovės „Švenčionių vaistažolės” paruošų
skyriaus viršininkės Irenos Saveljevos teigimu, Lenkijoje užaugintų valerijonų šaknų kilogramas,
atvežtas į Lietuvą, kainuoja 4 litus, o Lietuvos ūkininkams pigiau kaip už 15 litų parduoti
nebeapsimoka.
Viena lenkų sėkmės priežasčių, anot J. Balvočiūtės, yra ta, kad šią žemdirbystės šaką
subsiduoja Lenkijos vyriausybė. Tuo tarpu Lietuvoje ūkininkai, auginantys vaistinius augalus,
37