1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

jo, vertina jo žodį partinio komiteto sekretorė Elena Babenskienė, kolūkio pirmininkas Petras
Bukauskas. Kazimieras visada kalba iš širdies — dėsto, ką pergyvena, dėl ko jaudinasi.
Kai susikūrė kolūkis, Kazimieras ėmė dirbti gyvulininkystėje, šėrė, pašarus vežė. Daugiau
kaip dvidešimt metų išdirbo. O štai dabar jau pensininkas. Bet namuose nesėdi, juokaudamas
sako: dviese su mamyte apie pečių vietos neužtenka. Mamytei vieta namuose, o mano — ūkyje.
Kurį laiką dar fermoje dirbo, paskui kūriku, o dabar, kai reikia, laukininkystės darbuose
pagelbsti.
Ir šį kartą partinio komiteto ataskaitoje sekretorė E. Babenskienė prisiminė Kazimierą Erlicką
kaip darbštų žmogų, kurio nuopelnai įvertinti „Garbės ženklo” ordinu, dviem medaliais,
prisiminė kaip didelio pareigingumo žmogų, kaip aktyvų komunistą. Klausėsi šių žodžių
Kazimieras ir atrodė, kad per daug kalbama apie jį. Jis jau atitarnavęs, jis jau pensininkas. Yra
dirbančių, gerai dirbančių komunistų, kuriuos reikia girti, kuriais reikia didžiuotis... O kai pakėlė
akis, sugavo dukros Zinos žvilgsnį. Šiltą, gerą žvilgsnį. Po susirinkimo grupė geriausių
komunistų buvo apdovanoti kolūkio valdybos ir partinio komiteto garbės raštais. Pakvietė
apdovanojimą pasiimti tėvą. O paskui į sceną kilo Kazimiero Erlicko duktė Zina Mažonienė.
Dar paskiau — sūnus Albertas.
Visa Erlickų dinastija. Kaip prie darbo, taip ir prie apdovanojimų...
Dukra Zina
Po susirinkimo juos į Gudus parvežė autobusu. Nuo autobuso tėvas ir dukra patraukė keliuku
link namų. Lengvai dulksnojo rudens lietutis, ant keliuko telkšojo balos. Skubiu žingsniu,
apeidama vandens klanus, priekyje eina Zina. Prietemoje šmėžuoja jos pečiai. Smulkučiai, šilko
skarele apgobti. Ir tėvui pasidaro gaila dukters. Tarsi pirmą kartą matytų ją tokią smulkutę trapią,
einančią prieš vėją. O juk šitaip aštunti metai eina. Ir prieš lietų, ir prieš pūgą į Gudus. Aštunti
metai melžėja dirba. Pirmūne tapo. „Gamtos vėtras įveikti lengviau negu gyvenimo”, — mąsto
tėvas. — „Penketą vaikų užauginau, o sunkiausias likimas teko Zinai. Anksti mirė vyras, liko
vargšelė su trim mažyliais. Ji jiems — ir motina, ir tėvas. Gerai, kad iš namų nebuvo išėjusi,
lengviau buvo tą sunkų praradimą iškęsti”.
Zina skubėjo į priekį ir vis atsigręždavo į tėvą. Ar neatsiliko. „Kai tėvas šalia, tarsi užuovėją
jaučiu... Švelnus, atidus, geras jis”. Ir jai, ir vaikams. Visą gyvenimą toks buvo visiems penkiems
— dviems sūnums ir trims dukroms. Neprisimena Zina jo girto, šiurkštaus. O kaip gražiai jis
vaikams kalbėdavo ir kalba apie gyvenimą, apie jo prasmę. Ir pats dirba ir gyvena taip, kad
gėdos nebūtų. Vaikai tėvo žodžius ir pavyzdį į širdį ėmė. Vyriausiasis Klemensas gyvena ir dirba
Radviliškio rajone, dukra Elena Sasinienė — Centrinės ligoninės medicinos sesuo, Birutė
Grigaliūnienė — Jučiuose įsikūrė. Visi trys baigė specialiuosius mokslus. O prie namų liko Zina
ir Albertas.
Namuose tėvas pakabino savo ir Zinos apsiaustus, o tada atsisuko į žmoną:
— Teisi tu, mamyt. Senstu aš. Pameni, kiek kartų išpustydavai mane, kai į partines
konferencijas važiuodavau, o dabar delegate išrinko Ziną. Mūsų Ziną!
Ramiose Zinos akyse motina pastebėjo džiaugsmo žiburėlius. „Abu su tėvu komunistai, abu
bendrų reikalų turi, ne mano galvai juose susigaudyti. Bet kad ir jaunėlį Albertą į save patraukė,
matyt teisūs jie”, — pamąstė motina ir padėjo ant stalo karštų bulvių dubenį:
— Valgykit, išalkot juk. Visą dieną kalbėjot. Nesuprantu, apie ką...
Ne, nepikti mamos žodžiai. Nesusigaudo ji mūsų partiniuose dalykuose. Gal per mažai ir
paaiškiname. Išrinko mane Gudų galvijininkystės padalinio partinės grupės vadove, tik tėčiui ir
broliui papasakojau, o mama turbūt ir nežino...
Zina mirktelėjo tėvui. Kitaip elgsimės su mama...
Sūnus Albertas
Įdėmiai klausosi tėvas sūnaus. Paprasta ir nesudėtinga jo gyvenimo biografija. Nepalyginsi
jos su manąja. Tarybų valdžios metais gimė, užaugo, su ūkio siuntimu veterinarijos mokslus
baigė Gruzdžių žemės ūkio technikume ir grįžo į gimtuosius namus. Dirba veterinarijos felčeriu.
Bet ir tame nedideliame metų tarpsnyje daug jauno žmogaus gyvenimą nusakančių įvykių.
Albertas — rajono Tarybos deputatas. Kaip didelę visos šeimos garbe tai sutiko Erlickai. Ar taip
paprasta — visas kaimas, kone pusė kolūkio už Alberto kandidatūrą balsavo...
76