1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

Vienas taleris buvo su 1774 m. data.” Nurodytas archyvo fondas: B. 88. — P. 108. // Valstybės
archeologijos komisija.
Ruškys Vytautas. Varžytinėse parduotas kultūros paminklas // Šiaulių kraštas. — 1995. —
Bal. 15. — P. 3. — Tekste: Varžytinėse parduotas Gudų vandens malūnas. [...]. Vokiečio Jungos
1924 metais Virvytės pakrantėje pastatytas malūnas...”
Viekšnių seniūnijos kaimai 1996 metais. — Viekšnių seniūnija. — 1996. — Rankraštis. —
Tekste: Gudų kaime 23 ūkiai — 50 gyventojų.
Sruogienė Vanda. Pamirštoji pionierė // Vienybė. — 1996. — Liep. 5, 10, 13, 17, 20, 24. —
Tekste:
„Pirmajame Santeklių salonėlyje buvo įtaisyta audykla, pastatytos dvejos staklės, prikrauta
krepšių su linais, vilnomis, pašytomis, dažytomis, suverptomis ir dar visai žalia medžiaga, ant
sienų — įvairios meno paveikslų reprodukcijos, eskizai numatytiems audiniams ir kt. Prie vienų
staklių dirbo pati panelė Ona, prie kitų — jos pasamdytas audėjas. Tai buvo labai keista būtybė,
garsėjusi savo [Gudų] kaime. Jonelis, kaimiečių vištgaidžiu vadintas, mūvėjo vyriškomis
kelnėmis, bet dėvėjo moteriškas bliuzeles ir nešiojo skarelę ant trumpai kirptų ir šviesiai dažytų
plaukų. Buvo puikus darbininkas, tylus, kantriai kėlęs savo ponios nuotaikas — retai kas
tegirdėjo jo spiegiamą balsą. Greta kitų dvare niekuo nepasižymėjusių tarnų negalima
nepaminėti ir kito ypatingo tipo — senų laikų liekanos, „furmono” Mateušo. Jo vienintelės
pareigos buvo prižiūrėti porą išvažiuojamų arklių ir vežioti paneles į bažnyčią, į svečius. Jau
pusamžis žmogus, nevedęs, neišpasakytas tinginys, retai kada beišsipagiriojęs, tad nosį turėjo
kaip įsirpusią slyvą, violetinę. Mūsų mergės juokėsi, kad atvažiavęs kur su „Pana Anna” į
svečius, tuoj dairydavosi čerkos ir domėjosi daugiau jaunų bernų, negu mergų draugyste. [...].
Bagnickaitė pateikė savo audinius pirmoje rajoninėje žemės ūkio parodoje Mažeikiuose. Jos
eksponatai — kilimai, pakojėliai, užuolaidos, languoti pledai ir kt. turėjo didelį pasisekimą —
sukėlė didelį susidomėjimą ir beveik visi buvo išpirkti. Po to ji dalyvaudavo parodose Šiauliuose,
Kaune ypač daug efektingų darbų parodė 1928 ir 1930 metais. [...]. Po kiek laiko dideli kilimai,
sunkios užuolaidos stambiomis tulpėmis — lelijomis ir kitais puošniais priejuosčių raštais
atsidūrė ne tik užsienio reikalų ministro bute, bet ir kone visose Lietuvos atstovybėse užsieny.
[...]. Bagnickaitė buvo pirmoji, pritaikiusi Vakaruose vartojamą gobelenų techniką, drąsiai
komponuodama perkėlė iš priejuosčių ir juostų raštus, juos bent dešimteriopai padidindama.”
Vyšniauskas Juozas. Žemaitijos malūnai // Vienybė. — 1997. — Rugpj. 13, 16, 20. — Tekste
skyriai: Šiek tiek istorijos. Skuodo krašte. „Buržuazinė atgyvena”. Klausimas, kur važiuoti?
Pastatytas prieš šimtą metų [Viekšnių malūnas]. Lengvai pakeliami, panešami. Ir nuotrauka
„Viekšnių malūnas, kuriam šiemet sukanka šimtas metų”. — Tekste:
5. Pastatytas prieš šimtą metų
Viekšnių miestelio malūnui Ventos pakrantėje šiemet sukanka šimtas metų. Jo pastatymo
metai labai aiškiai įrašyti jo raudonų plytų sienoje.
Niekur Žemaitijoje nemačiau tokios tvirtos ir gražios užtvankos, kokia sovietmečiu kelią
pastojo Ventos upei ties Viekšniais. Yra galinga užtvanka, dykai per ją bėgantis vanduo, yra
šimtametės malimo tradicijos, bet prie jo jau kuris laikas su maliniu nebesukama. Žmonės stebisi
ir piktinasi tokiu aplaidumu, neūkiškumu. Taip, surūdijo vienos vandens turbinos sparnas-mentė.
Jos remontui ar naujos įsigijimui reikia kažinkiek pinigų, o dykai niekas nebeduoda.
Pagrindinė šio garsaus malūno tylėjimo priežastis — jis dar neturi konkretaus savininko,
šeimininko.
Kupini pasididžiavimo prisiminimai siejami su netoli Viekšnių, prie Virvytės upės,
tebestovinčiu mediniu Gudų kaimo malūnu. Jam lygių aplinkui nebuvę. Į jį pikliuoti javų
atvažiuodavę net pirkliai iš Telšių, kitų vietų. Nesunkiai padaroma, kad ir jį, kaip tais gerais
laikais, suktų vanduo. Vėl ta pati nelaimė — jis vis dar neturi sumanaus, energingo šeimininko.
Jį pastatydinę ir eksploatavę žmonės atsidūrė Vakaruose ir į malūną pretenzijų nebereiškia.
79