1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

Nors pagal specialybę J. Balvočiūtė sugeba ir galėtų vaistažolių pasiūlyti vaistinėms, tačiau
tam reikėtų įsteigti įmonę, o kiekvieną vaistažolių mišinį, kaip atskirą vaistą, įregistruoti
Sveikatos apsaugos ministerijoje.
Vienam žmogui tai yra labai ilgas ir sunkus darbas. Vis dėlto ūkininkė ir provizorė viliasi, kad
įveiks ir šiuos įstatymų barjerus.
Plastinina Bernarda. Jadvyga Balvočiūtė. Gamtos ir kaimo vaikas: Provizorė iš pašaukimo //
Santarvė. — 2000. — Rugpj. 10. — Nr. 93 (8140), [priede „Barbė”]: iliustruota. Nuotraukos iš
asmeninio albumo. — Visas tekstas:
PRAĖJUSĮ PAVASARĮ PRIE KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO BUVO
ORGANIZUOTI FARMACIJOS SPECIALISTŲ TOBULINIMOSI KURSAI. JUOS
LANKĖ IR MŪSŲ RAJONO GYVOLIŲ KAIMO PROVIZORĖ JADVYGA
BALVOČIŪTĖ. ATESTACINEI KOMISIJAI JI PATEIKĖ DARBĄ APIE
FARMAKOGNOSTINĘ VEIKLĄ SAVO ŪKYJE. SVEIKATOS APSAUGOS
MINISTERIJOS SUDARYTA KOMISIJA, LABAI PALANKIAI ĮVERTINUSI ŠĮ
DARBĄ, JO AUTOREI SUTEIKĖ AUKŠČIAUSIĄ FARMAKOGNOSTO
(PROVIZORIAUS — VAISTINIŲ AUGALŲ SPECIALISTO) KATEGORIJĄ. IŠ KUR
ATOKIAME PROVINCIJOS KAIME TOKIOS RETOS SPECIALYBĖS ATSTOVAS?
KOLŪKIETĖ NUO DEVYNERIŲ METŲ
Jadvyga — gamtos ir kaimo vaikas. Meilę augalui, gėlei, medeliui ji atsinešė nuo lopšio
dienų. Visos vaikystės ir jaunystės vasaros prabėgo kaime. Anais laikais čia buvo Žemaitės
kolūkis. Jame darbavosi savamokslis, bet didelę darbo patirtį turėjęs sodininkas ir bitininkas
Vincas Vilkas. Šalia savo sodybos jis buvo užveisęs nemažą kolūkio medelyną, kuriame
darbavosi sodininkui priskirta kolūkiečių brigada. Jadvyga ir šiandien prisimena, kaip ji tapo šio
medelyno darbuotoja. Jai tada buvo tik devyneri.
— Kaip šiandien prisimenu, nuėjau ir man davė priraišioti išaugusius akiuotų obelaičių
ūglius, kad jie tiesiai augtų. Man puikiai sekėsi, sodininkas net pagyrė, — į vaikystę nuklysta
Jadvyga. — Ravėdavau, genėdavau, akiuodavau ir apraišiodavau paskiepytus medelius
išmirkytos liepos žievės plaušais, kitaip dar „rafija” vadinamais.
Devynias savo vaikystės vasaras Jadvyga atidavė darbui medelyne. O per javapjūtę tekdavo
rišti pėdus, daržinėje stovėti ant „rinkio”, ravėti runkelius ir kukurūzus. Darbšti mergaitė nuo
devynerių metų jau turėjo kolūkietės darbo knygelę, per tuos metus jau buvo priskaičiuoti 699
darbadieniai.
— Jau daug metų nebėra nei Vilko, nei jo medelyno, — su liūdesio gaidele sako ji šiandien.
— Pernai paminėjome sodininko 100-ąsias gimimo metines, o medelyno vietoje dabar plyti
gyvenvietė.
IŠTIKIMA PAŠAUKIMUI
Našliui, vienam auginusiam keturis vaikus, nelengva buvo išleisti juos į mokslus. Pats baigęs
tik dvi Viekšnių gimnazijos klases, Pranas Balvočius labai norėjo mokytis. Nebuvo iš ko, ir
mama pasakiusi: „Kunigu nepastatysim, o pišoriaus nereikia”, ir tuo Pranui baigėsi visi mokslai.
Žmogus jis buvęs gabus ir apsišvietęs, mėgo organizuoti jaunimo vakarėlius, fotografuoti,
vaidino klojimo teatre. Suprantamas jo noras matyti savo vaikus išsilavinusius. Vienas Dievas
žino, kiek tai kainavo, bet visi keturi Balvočiaus vaikai baigė mokslus.
Jadvyga, dar būdama abiturientė, galvojo apie Žemės ūkio akademiją. Tačiau atbaidė tai, kad į
kolūkį atsiųstiems jauniems specialistams tekdavo tik „varyti” kolūkiečius į darbą. Pasirinkti
biochemiją skatino jos chemijos mokytojo J. Žilevičiaus autoritetas. Tačiau, matyt, pats likimas
nusprendė kitaip. Neįstojusi dirbo Žemaitės kolūkio aštuonmetėje mokykloje, o po metų įstojo į
Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą. Baigusi pasiliko Kaune, dirbo vaistinėje.
Santuoka, po to gimusios dukros, kurioms ji davė augalų vardus — Eglė ir Rūta — nepakeitė
Jadvygos pasiryžimo tapti botanike. Po penkerių metų Mokslų Akademijos botanikos institute ji
baigė aspirantūrą, tuo pat metu dirbdama institutui priklausančiame Kauno botanikos sode
vaistinių augalų laboratorijoje. Stažavosi Jaltoje, Nikitos botanikos sodo biocheminėje
laboratorijoje. Ir tyrinėjo, tyrinėjo...
39