1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

Itin gausioje ir spalvingoje rudens gėrybių parodoje išsiskyrė obuolių kolekcija. Bene 50 rūšių
obuolių pririnko iš kaimo sodybų ir taip priminė, kad gyvos šio krašto sodininko V. Vilko
pastangos paversti tėvynę žydinčiu sodu. Gražius parodos stalus parengė Svirkančių ir Gudų
pradinės mokyklos, Viekšnių žemės ūkio mokykla, originalius tapybos darbus eksponavo
profesionali dailininkė, biologės J. Balvočiūtės dukra R. Kučinskaitė.
— Gražu, kad yra ką prisiminti, kad mažas kaimas turi ką prisiminti, — sakė Žemės ūkio
rūmų direktoriaus pavaduotojas V. Gavinauskas, kalbėdamas apie šiame krašte gilią
sodininkystės vagą išvariusį sodininką selekcininką Vincą Vilką. — Jis dalindavo obelaites
žmonėms, jis gražino Lietuvą. Kaip jo skiepyto grožio aidas, šiandien yra kaimo žmonių
santarvė. Būkite suaugę vienas su kitu šaknimis.
— Šiemet rajono miestai ūžė nuo švenčių. Dabar jos keliasi į kaimą. Sodininkas V. Vilkas
išpuoselėjo daug kaimo šviesuolių. Jo darbus gimtajame kaime tęsia J. Balvočiūtė,
A. Navickienė, S. Krupovisovienė, — sakė šventėje Seimo narė J. Dunauskaitė.
Rajono meras A. Lupeika sakė, kad jam sodininko V. Vilko pavardė žinoma iš vaikystės, nes
daug mažeikiškių važiuodavo į Gyvolių kaimą pirkti sodmenų. Ir dabar Gyvolių kaimas žinomas
Lietuvai, nes čia yra viena iš gražiausių šalyje A. ir J. Navickų sodyba.
Jaudindamosi apie sodininką selekcininką, sodininkystės žinių propaguotoją Vincą Vilką
prisiminimais pasidalijo biologė J. Balvočiūtė ir šiandieninio kaimo grožio puoselėtoja
A. Navickienė. Jo atminimui uždegė žvakelę, atstovus su gėlių krepšeliu pasiuntė į Viekšnius,
prie V. Vilko amžinojo poilsio vietos. J. Balvočiūtė ir A. Navickienė prisiminė, kaip po Žemaitiją
išplito V. Vilko „Amerikoniškoji” ir „Kleboninė” kriaušės, po visą Lietuvą keliavo jo skiepytos
„Ando” vyšnios — po 80 išsiųsdavo kasmet įvairiais adresais. V. Vilkas turėjo 100 veislių
obelaičių ir kriaušaičių, 4 hektarų medelyną, domėjosi abrikosais, braškėmis, juodaisiais
serbentais. Prisiminimais apie šį kaimo šviesuolį pasidalijo Vilkų įdukra E. Nagrockienė,
giminaičiai L. Rimkus, E. Augutienė.
Prisiminę ir pagerbę sodininką V. Vilką jo gimimo 100-ųjų metinių proga, seminaro dalyviai
pasikeitė nuomonėmis apie tai, kokias reikėtų auginti netradicines kultūras, kad jos būtų
paklausios. Žemės ūkio rūmų ekologas, žemės ūkio mokslų daktaras V. Danilčenka sakė, kad AB
„Anykščių vynas” po Lietuvą žvalgosi aronijų, kad perspektyvus yra braškininkystės verslas,
taipogi ekologinė žemdirbystė. Braškių auginimo patirtimi pasidalijo ūkininkas A. Gricius, apie
vynuogių auginimą papasakojo S. Rušinskienė, apie vaistažolių auginimą — biologė
J. Balvočiūtė (vieną kitą jų mintį išspausdinsime). Kaimo žmonės gyvai domėjosi netradicinių
kultūrų auginimu, produkcijos realizavimo perspektyva, apskritai kaimui teikiama parama. Apie
ją informavo Žemės ūkio skyriaus vedėja J. Juškienė. J. Juškienė padėkojo S. Krupovisovienei,
A. Mozgerienei už gražų ūkininkių renginį. V. Vilko giminės padėkojo S. Krupovisovienei ir
A. Navickienei už šio žinomo sodininko pagerbimą.
Renginio dalyviams koncertavo Viekšnių kultūros namų saviveiklininkai ir mažieji
pradinukai, vadovaujami mokytojų O. Noreikienės ir I. Lagno.
Gyvą šurmulį sukėlė loterija. Nė vieno tuščio bilieto joje nebuvo. Vieni laimėjo svogūnų
pynę, kiti — kviečių pusmaišį, treti — bulvių krepšį ar aguonų terbą. Sodiečiai šoko, gražiai
bendravo prie rudens gėrybių stalo. Tądien kaimą subūrė ir prisiminimais į praeitį nukėlė
sodininko V. Vilko gimimo 100-mečio jubiliejus. Kas žino, gal po kelių dešimčių metų taip
gražiai prisimins šių dienų šviesuolius, keliančius ir buriančius kaimą.
Sejavičienė Julija. Netradiciniu keliu // Vienybė. — 1999. — Rugs. 28. — Tekste:
„Ūkininkų renginyje Gyvolių kaime buvo atiduota pagarba šio krašto šviesuoliui
sodininkystės puoselėtojui Vincui Vilkui jo gimimo 100-ųjų metinių proga. [...]. Kamanų
rezervato biologė ūkininkė Jadvyga Balvočiūtė: nevadinkite manęs „mūsų Šimkūnaite”. Daktarė
E. Šimkūnaitė buvo viena, ir jos niekas nepakartos. Aš 5 metus dirbau provizore, paskui
Botanikos sode biologe. Kai grįžau į tėviškę, svajojau sutvarkyti pievą, inventorizuoti augalus.
Vaistažolėmis gydė mano močiutė, gal iš jos tai paveldėjau ir aš. Siekiu įkurti ekologiškai švarių
vaistažolių ūkį. [...]. Aš jau antri metai dirbu ta linkme, turiu sertifikatus.”
34