1 GARGŽDAI (PRIE ŽIOGAIČIŲ) Kaimas Lietuvos apgyventos vietos ...

Dažnai pilys buvo statomos tokiu atstumu, kad tarp jų būtų įmanomas greitas ryšys. Viena
pilių eilė ėjo plačiu Ventos slėniu, kartais kiek toliau nuo Ventos, bet vis dėlto pagal jos posūkius.
„Paliai Ventą stovi piliakalniai vienas nuo kito per 10—15 varstų: Papelėnuose (du), Selėnuose
(ties Kuršėnais) ir dar ties Šaukėnais”. Kšivickis L.). Pradedant beveik nuo aukštupio, pirmasis
galėtų būti Kalniškių piliakalnis Šaukėnų apylinkėje, toliau Šilėnų, Ramučių ir Rekčių
pilakalniai Kuršėnų apylinkėse, dar toliau Papilės du piliakalniai, tada Viliošių, Gyvolių, paskui
sektų Daubarių ir Naikių piliakalniai.
Galima ir taip samprotauti — ši pilių eilė prasidėjo prie senų, gausiai apgyvendintų
gyvenviečių pietuose, ėjo mažiau apgyvendinto krašto geriausiomis vietovėmis ir baigėsi prie
kitų gausiai apgyvendintų gyvenviečių šiaurėje. Nebetoli Zastaučiai Ukrinų apylinkėje, Kukiai
Juodeikių apylinkėje — senos neįtvirtintos gyvenvietės, apgyvendintos prieš mūsų erą ir mūsų
eros pradžioje.
Akmenės rajone yra tik 5 piliakalniai: Gyvolių, Luokavos, du Papilės ir Viliošių. Viekšnių
apylinkė (Gudų žemės ūkio bendrovė) turi brangų, paminklą. Sunku patikėti, tačiau piliakalnyje
lankosi gana daug žmonių, net užsieniečių. Šią vasarą viršaitė Genovaitė Sungailienė ryžosi
sutvarkyti ne tik senkapių, bet ir piliakalnio aplinką. Noriai darbo ėmėsi Rimas Jurašius su
giminėmis ir draugais. Tokio žymaus piliakalnio tvarkymo nebūta nuo neatmenamų laikų, todėl
neapsieita ir be nesutarimo tarp žinybų, komisijų, buvo įžeisti ir dirbę žmonės, tačiau darbus
reikėtų tęsti. Dar būtų galima kiek paretinti krūmus ir šlaituose, nupjauti jų liniją gadinantį
pusiau nuvirtusį medį, atitiesinti stulpelį ir atnaujinti jau apgadintą tekstą. Reikalingas ir sausas
takelis iki piliakalnio, rodyklės prie takelio, vieškelio ir plento.
Šis piliakalnis labai gera vaizdumo priemonė moksleiviams, visiems, studijuojantiems istoriją.
Tik reikėtų mums juo daugiau „girtis”. Pradėjus važiuoti ekskursijoms, gėda būtų ir bendrovei, ir
kaimo žmonėms dėl į upelį atvestos kanalizacijos „krioklio” (kalbama, kad ta vadinamoji
melioracija prasideda prie fermos), griuvėsių prie takelio, šiaudų ir mėšlo krūvų netoliese.
Galima būtų patvarkyti greta piliakalnio buvusius kapelius, atstatyti čia buvusią koplytėlę,
kryžių.
Visų, kurie yra girdėję pasakojimų apie piliakalnį, jo pavadinimą, upelio pavadinimą, prašau
rašyti šio straipsnio autoriui į Viekšnius (pašto indeksas 5451). Jūsų pasakojimai bus saugomi
rajono bibliotekose ir skelbiami spaudoje.
Bronius Kerys. Bibliotekininkas
Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. — Vilnius, 1995. — P. 198, 203, 211. — Tekste:
XI—XV a. pradžios piliakalnių sąrašas. Gyvolių piliakalnis: Aikštelė keturkampė, 1000—
2000 kvadratinių metrų, perimetras 100—200 m., kultūrinis sluoksnis, gynybiniai įrenginiai iš
vienos pusės, pylimas, griovys, pylimo aukštis nuo aikštelės 1—2 m., iš išorės 2—5 m., šlaitai
statūs, jų aukštis 10—20 m., gamtinės kliūtys iš trijų pusių.
Ką vietoje bibliotekos? / I. Lagno, O. Noreikienė, D. Kateivienė. Gudų pradinės mokyklos
mokytojos // Vienybė. — 1995. — Bal. 26. — Visas tekstas:
Broniaus Kerio straipsnyje „Tau reikalinga kaimo biblioteka?” pasakyta tikra tiesa. Kultūros
židinių šiais, laisvos Lietuvos laikais, kaimui tarsi nereikia. Uždarinėjamos bibliotekos,
mokyklos, kultūros namai, o vietoje jų steigiamos komercinės parduotuvės ir pardavinėjami
svaiginamieji gėrimai. Tokiu keliu eidama, Lietuva tikrai „suklestės”.
Nejaugi valdžios vyrai nemato, kad kaimuose iš kultūros židinių liko tik biblioteka? Kas nors
pasakys: turite televizorius. Ką gero matome? Seksą, muštynes, žiaurumą. O juk norime
paskaityti ir įdomesnę knygą, ir laikraštį. Spaudos skaityti einame į biblioteką, nes ne visi išgali
ją užsiprenumeruoti. Mums Gudų biblioteka reikalinga. Kartu čia ruošiame ne tik vaikams
popietes, bet ir suaugusiems pokalbius, šventinius vakarus. Tikras džiaugsmas, kad bibliotekos
vedėja Adelė Mozgerienė pasišventusi šiam darbui — biblioteka dirba neapšildomose patalpose.
21