Vaistai infekcinėms ligoms gydyti

VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI
plauèiø liga. Nors ávairiø tyrimø rezultatai skiriasi, dauguma
darbø ir klinikiniø tyrimø metaanalizë rodo, kad jø ilgalaikis
vartojimas daþniausiai turi teigiamà poveiká. Tiksliai neþinoma,
ar ðá poveiká nulemia mukolizinës (sumaþëja bakterijø
gebëjimas prisitvirtinti prie kvëpavimo takø epitelio), ar antioksidacinës
vaisto savybës. Ilgà laikà (≥3 mën.) vartojant acetilcisteino
(≥400 mg per dienà) sumaþëja LOPL paûmëjimø
daþnis ir jø trukmë [19, 20].
ANTIOKSIDATORIAI IR VITAMINAI
Nors natûralûs vitaminai A, E ir C bei kai kurios kitos medþiagos
(glutationas) yra antioksidatoriai, taèiau jø sintetiniai
preparatai neveiksmingi. Valgant net nedaug darþoviø ir vaisiø,
kuriuose gausu vitamino C, sumaþëja bronchø obstrukcija.
Taèiau suaugusiesiems, kurie papildomai vartoja vitamino
C, tokio poveikio nenustatyta. Duomenø apie papildomai vartojamo
vitamino C poveiká vaikams nëra.
Manoma, kad darþoviø ir vaisiø, ypaè tø, kuriuose gausu
karotinø, β karotino (vitamino A provitamino) – geltonos, oranþinës
ir tamsiai þalios spalvos darþoviø ir vaisiø, taip pat lapiniø
darþoviø ir maisto produktø, kuriuose gausu α tokoferolio
(vitamino E formos), t.y. augaliniø aliejø, grûdø, rieðutø ir kt.,
vartojimas gali sumaþinti plauèiø vëþio rizikà. Taèiau papildomas
antioksidatoriø (acetilcisteino), vitaminø C, E (α tokoferolio),
folio rûgðties ar seleno vartojimas neapsaugo rûkaliø
nuo plauèiø vëþio. Tyrimai rodo, kad papildomas vitamino A
ir β karotino vartojimas skatina atsirasti plauèiø vëþá, o vitaminas
C gali skatinti oksidacijos procesus. Obuoliuose esantys
antioksidatoriai gerokai stipriau slopina vëþio làsteliø proliferacijà
negu papildomas vitaminø vartojimas [21–22].
PLAUÈIØ INFEKCIJØ PROFILAKTIKA
Pastaraisiais metais tiriami ávairûs farmakologiniai preparatai,
kuriø bûtø galima vartoti plauèiø ligø profilaktikai. Trumpai
aptarsime kai kurias medikamentinës profilaktikos priemones.
Vakcina nuo gripo. Vakcinos veiksmingumas – apie 70–
100 proc. Tai veiksmingiausia medikamentinë pneumonijos
profilaktikos priemonë.
Polivalentinë pneumokokinë vakcina. Ávairiø autoriø duomenys
apie pneumokokinës vakcinos efektyvumà yra prieðtaringi.
Nëra aiðkiø rekomendacijø, kas turëtø bûti ðia vakcina
skiepijami. Kai kurie autoriai rekomenduoja skiepyti didesnës
rizikos grupei priklausanèius asmenis. Taèiau yra duomenø,
kad, skiepijant pneumokokine vakcina, sumaþëja vakcinos serotipø
pneumokokø neðiojimas nosiaryklëje, taèiau joje atsiranda
kitø serotipø pneumokokø bei stafilokokø.
Vakcina nuo b tipo Haemophilus influenzae. Skiepijami
2, 4 ir 6 mënesiø vaikai. Taèiau yra duomenø, kad ðia vakcina
paskiepytieji suaugusieji daþniau sirgo pneumonija.
Imuniteto stimuliatoriai. Dabar gaminami keli imuninæ sistemà
stimuliuojantys preparatai. Jø sudëtyje yra 4–8 bakterijø
(Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Klebsiella
pneumoniae, Streptococcus pyogenes ir kt.) ekstraktai ar
ribosomos. Yra duomenø, kad ribomunilio sudëtyje esanèios
mikroorganizmø ribosomos dël didesnio imunogeniðkumo labiau
stimuliuoja làsteles, dalyvaujanèias nespecifiniame imuniniame
atsake, skatina specifiniø antikûnø gamybà. Tyrimai
rodo, kad vartojant minëtus imuninæ sistemà stimuliuojanèius
preparatus sumaþëja kvëpavimo takø ir plauèiø infekcijos paûmëjimo
epizodø bei antibiotikø poreikis. Taèiau klinikiniø
duomenø apie ðiø imuniteto stimuliatoriø veiksmingumà dar
nepakanka. Bûtini ilgalaikiai tyrimai, kurie parodytø, kurioms
pacientø grupëms ðie preparatai veiksmingiausi.
Kiti farmakologiniai preparatai. Antibiotikai pneumonijos
profilaktikai nevartotini. Sintetiniai vitaminai nuo plauèiø infekcijø
neapsaugo ir nepadeda greièiau pasveikti.
KOSULIO GYDYMAS
Iðplëstinë kosulio diferencinë diagnostika turëtø apimti visas
virðutiniø kvëpavimo takø, plauèiø ir kitø organø (ðirdies,
diafragmos, virðkinamojo trakto ir kt.) ligas. Taèiau jei kosulio
prieþastis liko nenustatyta, o jis þmogø labai vargina, gydoma
kosulá slopinanèiais vaistais (kodeinu ir kt.), ipratropiumo bromidu
(2–4 inhaliacijos 4 kartus per parà), β 2 agonistais, inhaliuojamaisiais
gliukokortikosteroidais.
Ipratropiumo bromidas slopina refleksiná kosulá, o β 2 agonistai
atpalaiduoja bronchø lygiøjø raumenø konstrikcijà, kuri stimuliuoja
kosulio receptorius. Ponazalinio sindromo sukeltam
kosuliui slopinti taikytini nosies kraujagysles sutraukiantys vaistai.
Vis daþniau kosulio prieþastis yra gastroezofaginis refliuksas.
Gastroezofaginiam refliuksui bûdinga, kad kosulys sustiprëja
gulint, taèiau naktá jo nebûna. Taip pat gali uþkimti balsas, atsirasti
gumuliuko pojûtis ryklëje ir poreikis daþnai atsikrenkðti.
Labai svarbu prisiminti, kad skrandþio rûgðtingumà maþinantys
vaistai gali nesumaþinti kosulio, nes refliuksas iðlieka, t.y. jei vartojant
rûgðtingumà maþinanèiø vaistø kosulys neiðnyko, tai nereiðkia,
kad jo prieþastis – ne gastroezofaginis refliuksas [23–24].
Literatûra
1. Mandell L.A., Bartlett J.G., Dowell S.F. et al. Update of practice guidelines for the management
of community-acquired pneumonia in immunocompetent adults // Clin. Inf. Dis. – 2003, 3, p.
1405–1433.
2. BTS gudelines for the management of community-acquired pneumonia in adults – 2004 update
// BTS website.
3. Respiratory tract infections: resistance trends and treatment options // Clinic. Infect. Dis. –
2004, 38(4), p. 319–371.
4. Cazzola M., Blasi F., Ewig S. Antibiotics and the lung // Eur. Respir. Mon. – 2004, 9(28).
5. Ewig S., Torres A. Is Clamydia pneumoniae an important pathogen in patients with community-acquired
pneumonia? // Eur. Respir. J. – 2003, 21, p. 741–742.
6. Boersma W.G. et al. // Semin. Respir. Infect. – 1999, 14, p. 103–114.
7. Heffelfinger J.D. et al. // Arch. Intern. Med. – 2000, 160, p. 1399–1408.
8. Brusasco V., Hodder R., Miravitlles M. et al. Health outcomes following treatment for six
months with once daily tiotropium compared with twice daily salmeterol in patients with
COPD // Thorax. – 2003, 58, p. 399–404.
9. Celli B.R., Halbert R.J., Isonaka S. et al. Populiation impact of different definitions of airway
obstruction // Eur. Respir. J. – 2003, 22, p. 268–273.
10. Pasaulinë LOPL diagnostikos, gydymo ir prevencijos strategija. Atnaujinta 2003. Santrauka. – 2003.
11. Chung F., Fabbri L.M. Asthma // Eur. Respir. Mon. – 2003, 8 (23).
12. Ringdal N., Chuchalin A., Chovan L. et al. Evaluation of different inhaled combination therapies
(EDICT): a randomised, double-blind comparison of Seretide (50/250 µg bd Diskus)
vs. formoterol (12 µg bd) and budesonide (800 µg bd) given concurrently (both via Turbuhaler)
in patients with moderate-to-severe asthma // Respir. Med. – 2002, 96, p. 851–861.
13. Tashkin D.P., Cooper C.B. The role of long-acting bronchodilators in the management of stable
COPD // Chest. – 2004, 125, p. 249–259.
14. Jones P.W., Willits L.R., Burge P.S. et al. Disease severity and the effect of fluticasone propionateon
chronic obstructive pulmonary disease exacerbations // Eur. Respir. J. – 2003, 21, p. 68–73.
15. Szafranski W., Cukier A., Ramirez A. et al. Efficacy and safety of budesonide/formoterol in the
management of chronic obstructive pulmonary disease // Eur. Respir. J. – 2003, 21, p. 74–81.
16. Bourbeau J. Inhaled corticosteroids and and survival in chronic obstructive pulmonary disease
// Eur. Respir. J. – 2003, 21, p. 2025–2203.
17. Aalbers R., Backer V., Kava T.T.K. et al. Adjustable dosing with budesonide/formoterol reduces the
rate of asthma exacerbations compared with fixed dosing salmeterol/fluticasone // ERS. – 2003.
18. Gerrits C.M.J.M., Herings R.M.C., Leufkens H.G.M. et al. N-acetylcysteine reduces the risk of
re-hospitalisation among patients with chronic obstructive pulmonary disease // Eur. Respir. J. –
2003, 21, p. 795–798.
19. Grandjean E.M., Berthet P., Ruffmann R. et al. Efficacy of oral long-term N-acetylcysteine in
chronic bronchopulmonary disease: a meta-analysis of published double-blind, placebo-controlled
clinical trials // Clinical therapeutics. – 2000, 22, p. 209–221.
20. Annesi-Maesano I., Gulsvik A., Viegi G. Respiratory epidemiology in Europe // Eur. Respir.
Mon. – 2000, vol. 5, N. 15.
21. Kelley M.J., McCrory D.C. Prevention of lung cancer. Summary of published evidence // Chest. –
2003, 123, p. 50s–59s.
22. Albanes D., Heinonen O.P., Taylor P.R. et al. Alpha-tocopherol and beta-carotene supplements
and lung cancer incidence in the alpha-tocopherol, beta-carotene cancer prevention study:
effects of base-line characteristics and study compliance // J. Nat. Cancer Inst. – 2003, 88, p.
1560–1570.
23. Bellanti et al. Ribosomal immunostimulation. A rewiew of clinical studies evaluating its clinical
relevance in the prevention of upper and lower respiratory tract infections in children
and adults // BioDrugs. – 2003.
24. Ðatkauskas B., Danila E. Klinikinë pulmonologija, antrasis papildytas ir pataisytas leidimas.
Vilnius // Vaistø þinios, 2004.
10 GYDYMO MENAS FARMAKOTERAPIJA. APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (I) 2005 m.