Vaistai infekcinėms ligoms gydyti

SKAUSMÀ SLOPINANTYS VAISTAI
Tramadolis yra centrinio veikimo sintetinis opioidas, taèiau
opioidinis poveikis silpnas. Skiriamas vidutiniam ir stipriam
skausmui malðinti. Jeigu reikia, gali bûti skiriamas ilgalaikei
terapijai. Duomenys apie piktnaudþiavimà tramadoliu yra
reti. Jis gerai toleruojamas, bet kontraindikuotinas esant traukuliø
sindromui. Gali bûti vartojamas vienas arba derinant su
paracetamoliu ar NVNU, kai vieni NVNU pakankamai gerai
nenumalðina skausmo. Daþniausi nepageidaujami poveikiai
yra pykinimas ir galvos svaigimas. Pradinë tramadolio dozë –
po 25 mg kas 4–6 val., maksimali – 200 mg/p. Tramadolis
nepaþeidþia inkstø ir VT ir reèiau negu kiti opioidai sukelia
obstipacijas.
Morfijaus ir kitø opioidø gali bûti skiriama vienø arba su
NVNU, su paracetamoliu vidutiniam ir stipriam skausmui malðinti,
kai nepadeda kiti gydymo metodai. Nepaisant aiðkiø
efektyvumo árodymø malðinant vidutiná ir stiprø skausmà, vis
dar diskutuojama dël vaistø efektyvumo ir saugumo. Vienas
ið daþniausiø nepageidaujamø poveikiø yra obstipacijos. Profilaktinës
priemonës (laisvinamieji vaistai ir pan.) turi bûti skiriamos
nuo pat opioidø vartojimo pradþios. Ilgo veikimo fentanilio
pleistrai reèiau sukelia obstipacijas negu geriamieji
opioidai.
VIETIÐKAI VEIKIANTYS VAISTAI
Vietinis skausmà malðinantis gydymas rekomenduojamas
visiems ligoniams kaip papildoma priemonë vartojant skausmà
malðinanèiø vaistø arba kaip monoterapija esant vienam
skausmingam sànariui. Ið daþniau vartojamø preparatø verta
paminëti ketoprofenà (Fastum gel, Flexen), diklofenakà (Feloran,
Olfen), ibuprofenà (Ibutop Gel, Ibumetin). Tarp kitø
vietiðkai vartojamø preparatø norëèiau paminëti preparatus
su nonivamidu. Nonivamidas (nonilo rûgðties vanililamidas)
yra ispaniðko pipiro sudëtyje esanèio hidrinto kapsaicino demetilintas
darinys. Vartojamas vietiðkai jis turi vidutinio stiprumo
skausmà malðinantá poveiká. Daþnai pasireiðkiantis deginantis
pojûtis tepimo vietoje sumaþëja tæsiant vaisto vartojimà.
Tyrimø apþvalga parodë, kad 65 proc. ligoniø, serganèiø
OA, vietiðkai veikiantys NVNU skausmà numalðino daug labiau
negu placebas.
VAISTØ INJEKCIJOS Á SÀNARIUS
Hialurono rûgðtis yra pagrindinë sinovinio skysèio ir ekstraceliulinë
kremzlës matricos sudedamoji dalis. Ji nulemia sànariø
skysèio klampumà. Nustatyta, kad sergant OA kataliziniai
fermentai sumaþina hialino polimerø koncentracijà ir jø molekuliná
svorá. Sintetiniai hialurono preparatai yra skirti keliø OA
gydyti. Skiriamas injekcijø á sànarius kursas. Tyrimai parodë,
kad, injekuojant kartà per savaitæ 3 savaites, sumaþëjo kelio
skausmas, palyginti su placebu, o poveikis truko 6 mënesius.
Daþniausias nepageidaujamas poveikis – ûminis kelio skausmas
ir tinimas. Ði lokali reakcija pasireiðkia 2–3 proc. ligoniø
pirmo injekcijø kurso metu, bet padidëja iki 21 proc. ligoniams,
kuriems skiriamas daugiau negu vienas injekcijø kursas.
Ðis nepageidaujamas poveikis riboja platø vaisto vartojimà
klinikinëje praktikoje. Kai kur nurodoma, kad hialurono
rûgðties á kelio sànará injekuojama tik tada, kai paracetamolis ir
NVNU neduoda norimo rezultato arba kai ligonis negali vartoti
ðiø medikamentø.
Steroidiniø hormonø injekcijos á sànarius skiriamos sergantiesiems
RA, reèiau OA, kai yra stiprus 1–2–3 sànariø uþ-
degimas. Pasirenkant steroidiná hormonà, reikia atsiþvelgti á
vaisto veikimo trukmæ, tirpumà, stiprumà, veikimo pradþià.
Kuo maþiau tirpus vaistas, tuo ilgesnë jo veikimo trukmë, taèiau
vëlesnë veikimo pradþia, todël daþnai derinami du medikamentai:
trumpo ir ilgesnio veikimo, kad poveikis bûtø greitas.
Taip pat siûloma papildomai vartoti trumpo veikimo anestetiko
(pvz., lidokaino). Kontraindikacijos injekcijoms á sànarius
yra sisteminë infekcija, kraujavimas, nekontroliuojamas
cukrinis diabetas, labai didelis antsvoris, ûminë sànario destrukcija,
sànarinis kaulo lûþis, nebuvo veiksminga ankstesnë
injekcija.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad sergantiesiems OA steroidø
injekcija á sànarius tik vidutiniðkai ir trumpam numalðina skausmà.
Deja, jokie klinikiniai poþymiai patikimai nerodo, kuriems
ligoniams pasireikð geras skausmà malðinantis poveikis. Nerekomenduojama
á tà patá sànará leisti steroidø daþniau negu
3–4 kartus per metus. Tyrimai parodë, kad pakartotinës injekcijos
á sànarius nebuvo labai veiksmingos nuo OA sukelto
keliø skausmo. Steroidø injekcijø á klubo sànará veiksmingumas
sergantiesiems OA taip pat nëra gerai iðtirtas.
Nedaþnos, bet galimos ðios injekcijø á sànará komplikacijos:
1) skausmo sustiprëjimas ið karto po injekcijos (dël padidëjusio
intrasànarinio slëgio arba sinovinës membranos sudirginimo
steroidø kristalais), 2) septinis artritas, 3) sisteminis
vaisto poveikis po netirpaus preparato injekcijos, 4) poodiniø
audiniø atrofija dël steroidø pratekëjimo injekcijos vietoje bei
vartojant netirpiø steroidø, 5) sànario destrukcija dël sunkaus
fizinio krûvio per anksti po injekcijos, 6) aplink sànará esanèiø
audiniø paþeidimas.
CHONDROPROTEKTORIAI
Gliukozamino ir chondroitino sulfatas yra gliukozaminoglikano
derivatai, esantys sànario kremzlëje. 15 nedideliø dvigubai
aklø kontroliuojamø tyrimø su atsitiktiniu bûdu atrinktais
pacientais metaanalizë parodë, kad ðie medikamentai turi
nedidelá skausmà malðinantá poveiká sergantiesiems keliø OA.
Kitø 2 tyrimø, kuriø metu tirtas gliukozaminas, rezultatai parodë,
kad ligoniams, sirgusiems lengvo ir vidutinio sunkumo
keliø OA, skausmas sumaþëjo 20–25 proc. Ligoniams, kuriø
keliø paþeidimas buvo didesnis ir skausmas stipresnis, didesnio
poveikio nebuvo.
Gliukozaminas kontraindikuotinas esant alergijai jûros gërybëms,
taèiau apskritai jis gana gerai toleruojamas ir nesukelia
didesniø nepageidaujamø poveikiø. 1500 mg/p. gliukozamino
dozë turi bûti vartojama maþiausiai 3 mënesius, kad
bûtø galima spræsti apie jo veiksmingumà. Kadangi vis dar
diskutuojama dël gliukozamino ir chondroitino efektyvumo,
reikia tolimesniø tyrimø.
Literatûra
1. Osteoarthritis: new insights. Part two: treatment approaches. NIH Conference // Annals of
Internal Medicine. – 2000, 7 Nov., vol. 133, N.9, p. 726–737.
2. The drug therapy of disorders of bones and joints // Grahame – Smith D.G., Aronson J.K.
Clinical pharmacology and drug therapy. Third edition. – Oxford, 2002, p. 351–361.
3. Furst D.E., Munster T. Nonsteroidal anti – inflammatory drugs, disease – modifying antirheumatic
drugs, nonopioid analgetics and drugs used in gout // Katzung B.G. Basic and clinical
pharmacology. Eighth edition. – The McGraw – Hill Companies, 2001, p. 597–619.
4. Nonsteroidal anti – inflammtory drugs // Guideline for the management of pain in osteoathritis,
rheumatoid arthritis and juvenile chronic arthritis. (eds.). – American Pain Society. – 2002, p.
54–73.
5. The relief of pain // Grahame – Smith D.G., Aronson J.K. Clinical pharmacology and drug
therapy. Third edition. – Oxford, 2002, p. 389–396.
6. Drugs and the musculoskeletal system // Page C., Curtis M., Sutter M., Walker M., Hoffma B.
Integrated pharmacology. (eds.). – Toronto, 2002, p. 437–454.
7. Grainger R., Cicuttunu F.M. Medical management of osteoarthritis of the knee and hip joints
// MJA. – 2004, 180 (5), p. 232–236.
8. Alpiner N., Oh T.H., Hinderer S.R. et al. Rehabilitation in joint and connective tissue disease.
1. Systemic diseases // Arch. Phys. Med. Rehabil. – 1995, May, vol. 76, p.32–40.
40 GYDYMO MENAS FARMAKOTERAPIJA. APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (I) 2005 m.