Vaistai infekcinėms ligoms gydyti

More documents

Recommendations

Info

mos gydymo pritaikoma doze taktika. Nekeisdamas inhaliatoriaus, pacientas, atsiradus pirmiesiems ligos simptomams, gali padidinti vaisto dozæ. Taip uþtikrinamas intensyvesnis uþdegimà slopinantis ir bronchus pleèiantis poveikis bei uþkertamas kelias astmos paûmëjimui. Bûklei pagerëjus, nekeièiant inhaliatoriaus galima vartoti maþesnæ dozæ, sumaþinant inhaliacijø skaièiø ir suretinant inhaliacijas iki vienos per parà. Nustatyta, kad vartojant dvi Symbicort inhaliacijas 1 k./d. arba vienà inhaliacijà 2 k./d. kvëpavimo funkcija (FEV 1 , PEF) ir vaistø suvartojimas priepuoliams nutraukti yra panaðûs. Nuolatinis astmos gydymas pritaikomuoju dozavimu yra toks pat veiksmingas (iðlaikoma tokia pati ligos kontrolë), kaip ir gydant nuolat fiksuota doze, bet su maþesnëmis sànaudomis. Klinikiniai tyrimai parodë, kad pritaikius pritaikomojo dozavimo taktikà, pacientai maþiau patyrë sunkiø astmos paûmëjimø. Neseniai paskelbti GOAL tyrimo (Gaining Optimal Asthma Control) duomenys parodë, kad sergant astma ilgalaikis gydymas kombinuotais vaistais daliai ligoniø leidþia pasiekti visiðkà ligos kontrolæ. Kromonai Natrio kromoglikatas (kromolinas) ir nedokromilis – tai vaistai, pasiþymintys reliatyviai silpnu uþdegimà slopinanèiu poveikiu. Jø galima vartoti tik lengvai BA gydyti. Jie veiksmingai gydo fizinio krûvio ir alergenø sukeltà bronchø spazmà, taèiau netinkami ilgalaikei BA kontrolei dël trumpalaikio poveikio. Tai saugûs vaistai, todël daþniausiai jø skiriama vaikams. Ðiuo metu jie vartojami retai. Kiti vaistai Maþai daliai pacientø, kuriems reikia nuolat vartoti geriamøjø KS, galima skirti vaistø, sumaþinanèiø KS poreiká, – metotreksato, ciklosporino A, aukso preparatø. Visi ðie vaistai nepasiþymi dideliu veiksmingumu ir taip pat turi daug nepageidaujamø poveikiø. Anti-IgE (omalizumab) Anti-IgE – nauji vaistai, kuriø veikimas paremtas IgE receptoriø antagonizmu. Anti-IgE prisijungia prie laisvo IgE ir blokuoja IgE prisijungimà prie receptoriø Fce RI. Taip uþslopinama ûminë ir lëtinë alerginës reakcijos fazës, o tai blokuoja mediatoriø iðsiskyrimà ið putliøjø làsteliø. Omalizumabas suretina astmos paûmëjimus ir simptomø pasireiðkimà, pagerina kvëpavimo funkcijà, sumaþina IKS poreiká. Gydymas omalizumabu saugus ir gerai toleruojamas serganèiøjø BA. Nepageidaujamos reakcijos retos, daþniausiai pasitaiko dilgëlinë, ji pasireiðkia 3,4 proc. gydytø vaikø ir 1,4 proc. suaugusiøjø. Imunoterapija Nuo 1911 m. specifinë imunoterapija (SIT) pradëta plaèiai taikyti alerginiam rinitui ir astmai gydyti. Nustatyta, kad taikant SIT padidëja specifiniø IgG kiekis, po ilgalaikio gydymo sumaþëja specifiniø IgE kiekis ir „sezoninis“ specifiniø IgE kiekio padidëjimas, sumaþëja mediatoriø iðsiskyrimas ið putliøjø làsteliø ir bazofilø, padidëja CD8 làsteliø aktyvumas. Klinikiniai tyrimai árodë jos veiksmingu- FARMAKOTERAPIJA. APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (I) 2005 m. APÞVALGOS mà gydant alerginá rinità, daug menkesnis ðio gydymo bûdo klinikinis poveikis buvo pacientams, sergantiems alergine astma. Dvideðimties klinikiniø tyrimø metaanalizë aiðkiai nepatvirtino SIT reikðmës ligos eigos pagerëjimui ir vaistø poreikio sumaþinimui. SIT gali tik kukliai sumaþinti astmos simptomus ar apsaugoti nuo provokacijos alergenais, taèiau kaip papildomas gydymo bûdas negali bûti rekomenduota sergantiesiems persistentine vidutinio sunkumo ir sunkios eigos bronchine astma. Visø gydymo bûdø veiksmingumas ir rizika turi bûti ávertinti prieð pradedant taikyti SIT. SIT siûloma pradëti taikyti alerginës ligos pradþioje, kad ið tiesø bûtø galima pakeisti natûralià ligos eigà. Pradëjus alerginá rinità gydyti SIT, galima iðvengti BA iðsivystymo. Tikslingiausia SIT skirti jauniems pacientams, kurie serga lengva ir vidutinio sunkumo astma, yra jautrûs maþam alergenø skaièiui, taip pat norintiems maþiau vartoti vaistø. Sergantiesiems BA kartu su SIT turi bûti skiriamas ir medikamentinis gydymas. Specifinë imunoterapija (gydymas alergenø ekstraktais) BA gydyti nëra pakankamai veiksminga ir gali sukelti sunkiø nepageidaujamø reakcijø. Literatûra 1. Arshad S.M., Babu K.S., Holgate S.T. Anti-IgE Therapy in Asthma and Allergy. – Martin Dunitz Ltd., 2001, p. 67. 2. Asthma. Chung F., Fabbri L.M. (eds.). European Respiratory Monograph. – 2003, p. 458. 3. Barnes P.J., Pederson S., Busse W.W. Efficacy and safety of inhaled corticosteroids. New developments // Am. J. Respir. Crit. Care Med. – 1998, 157 (3part2), p. S1–553. 4. Barnes P.J. Scientific rationale for inhaled combination therapy with long-acting β 2 agonists and corticosteroids // European Respiratory Journal. – 2002, 19, p. 182–191. 5. Blaþienë A. Bronchinës astmos gydymo priartinimas prie gyvenimo tikrovës // Gydymo menas. – 2002, 10(86), p. 94–97. 6. Buhl R., Soler M., Matz J. et al. Omalizumab provides long term control in patients with moderate to severe allergic asthma // Eur. Respirat. J. – 2002, 20(1), p. 73–78. 7. Currie G.P., Lipworth B.J. Bronchoprotective effects of leukotriene receptor antagonists in asthma: a meta-analysis // Chest. – 2002, 122, p. 146–150. 8. Dahlen S.E., Malenstrom K., Nizonkowska E. et al. Improwement of aspirin – intolerant asthma by montelukast, a leukotriene antagonist: a randomized, double-blind, placebocontrolled trial // Am. J. Respirat. Crit. Care Med. – 2002, 165(1), p. 9–14. 9. Ducharme F.M. Anti-leukotriens as add-on therapy to inhaled glucocorticoids in patients with asthma: systematic review of current evidence // Br. Med. J. – 2002, 324, p. 1545. 10. Global Strategy for Asthma Management and Prevention. National Institutes of Health. – 2002, p. 176. 11. Holgate S.T., Bousquet J., Wenzel S. et al. Efficacy of omalizumab, an anti-immunoglobulin E antibody, in patients with allergic asthma at high risk of serious asthma-related morbidity and mortality // J. Curr. Med. Res. Opin. – 2001, 17, p. 233–240. 12. Israel E., Chervinsky P.S., Friedman B. et al. Effects of montelucast and beclomethasone on ariway function and asthma control // J. Allergy Clin. Immunol. – 2002, 110, p. 847– 854. 13. Malolepszy J., Boszormeny N.G., Brander et al. Formoterol 90 µg via Turbuhaler was safe in patients with acute bronchoconstriction // Eur. Respir. J. – 1998, 12 (suppl. 28), p. 323. 14. O’Byrne P.M., Barnes P.J., Rodriguez-Roisin R. et al. Low Dose Inhaled Budesonide and Formoterol in Mild Persistent Asthma // American Journal of Resp. Crit. Care. Med. – 2001, 164(8), p. 1392–1397. 15. Palmquist M., Arvidsson P., Beckman O. et al. Onset of Bronchodilation of Budesonide / Formoterol vs. Salmeterol / Fluticasone in Single Inhalers // Pulmonary Pharmacology and Therapeutics. – 2001, 14, p. 29–34. 16. Ringdal N., Chuchalin A., Chovan L. et al. Evaluation of different inhaled combination therapies (EDICT): a randomised, double-blind comparison of Seretide (50/250 µg bd Discus) vs. formoterol (12 µg bd) and budesonide (800 µg bd) given concurrently (both via Turbuhaler) in patients with moderate – to – severe asthma // Respiratory Medicine. – 2002, 96, p. 851–861. 17. Sampson A.P., Holgate S.T. Leukotriene Modifiers in Asthma Treatment. – Martin Dunitz Ltd., 1999, p. 67. 18. Sears M.R., Pauwels R.A., Campbell M. et al. Safety of formoterol turbuhaler used as reliever therapy in asthma (the RELIEF study) // Eur. Respir. J. – 2002, 20, suppl. 38, p. 44. 19. Soler M., Matz J., Townley R. et al. Eur. Respirat. J. – 2001, 18(2), p. 254–261. 20. Treatment of Asthma: the long-activy beta-2 agonists ed. by F.Kummer // Springer Medicine. – 1998, p. 182. 21. Zetterstrom O., Buhl R., Melleur H. et al. Improved asthma control with budesonide / formoterol in a single inhaler, compared with budesonide alone // Eur. Respir. J. – 2001, 18, p. 262–268. GYDYMO MENAS 7
VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI Plauèiø ligø farmakoterapijos aktualijos Dr. Edvardas Danila Vilniaus universiteto Pulmonologijos ir radiologijos klinika, VðÁ VUL Santariðkiø klinikos Pulmonologijos ir alergologijos centras Ðiame straipsnyje aptariami daþniausiai suaugusiøjø plauèiø ligoms gydyti vartojami vaistai. Straipsnio tikslas – ne iðsamus plauèiø ligoms skirtø vaistø apibûdinimas ir analizë, o aktualiausiø plauèiø ligø farmakoterapijos klausimø aptarimas. Straipsnyje pateikiama asmeninë autoriaus nuomonë, kuri remiasi ávairiø publikacijø analize ir asmenine patirtimi. ANTIBIOTIKAI Tai bene plaèiausiai vartojami vaistai kvëpavimo organø ligoms gydyti. Plauèiø infekcijai gydyti vartojama keliø grupiø antibiotikø. Bendrosios praktikos (ðeimos) ir kitø specialybiø gydytojams neretai sunku susigaudyti tarp daugybës siûlomø antibiotikø. Ávairiø publikacijø, net ir visuotinai pripaþástamø draugijø (Europos respiratologø, JAV krûtinës làstos ligø gydytojø, JAV infekciniø ligø, Britanijos krûtinës làstos ligø gydytojø ir kt.) duomenys ir rekomendacijos nesutampa, o kai kuriais klausimais yra net prieðingos. Ðiuos nesutapimus lemia keli veiksniai. Visø pirma – skirtinga ðaliø geografinë padëtis (klimatas), ðalies ekonominë padëtis (socialinës sàlygos – mityba, alkoholizmas, narkomanija, imunodeficitinës bûklës, oro drëkintuvai ir kondicionieriai namuose bei darbo vietoje ir kt.) ir antibiotikø skyrimo reglamentavimas (nereglamentavimas). Antra – tiksliniai farmacijos kompanijø tyrimai (kuriø duomenys vëliau publikuojami medicinos leidiniuose), kai, atsiþvelgiant á tam tikro antibiotiko veikimo spektrà, stengiamasi sureikðminti vieno ar kito sukëlëjo vaidmená (jo paplitimà ir kt.) vystantis plauèiø ligø infekcijoms. Nors dabar yra ávairiø infekcijos sukëlëjo nustatymo bûdø, visame pasaulyje kasdienëje klinikinëje praktikoje antibiotikø daþniausiai skiriama empiriðkai, t.y. nenustaèius sukëlëjo. Todël ypaè svarbu þinoti, kokie infekcijos sukëlëjai bûna daþniausiai sergant viena ar kita kvëpavimo takø ir plauèiø liga. Ar þmogus susirgs infekcine plauèiø liga (ar paûmës lëtinë kvëpavimo takø liga), priklauso nuo jo atsparumo, sukëlëjo savybiø ir kt. Trumpai apþvelgsime svarbiausiø kvëpavimo organø infekcijos sukëlëjø savybes. Streptococcus pneumoniae. 10–30 proc. sveikø asmenø yra pneumokoko neðiotojai. Neðiotojai já iðplatina virusinës respiracinës infekcijos metu. Pneumokokas yra orà toleruojantis anaerobas. Jis yra daþniausias sunkios pneumonijos sukëlëjas. Haemophilus influenzae. 50–80 proc. asmenø yra hemofilo neðiotojai. Haemophilus influenzae yra obligacinis parazitas, kuriam augti reikia tam tikrø sàlygø (pvz., virpamojo bronchø epitelio metaplazijos á daugiasluoksná plokðèià, kuri bûna rûkant ar sergant lëtiniu bronchitu, lëtine obstrukcine plauèiø liga ir kt.). Plauèiø infekcijai atsirasti reikia pradinës sukëlëjo kolonizacijos (susikaupimo) kvëpavimo takuose. Staphylococcus aureus. 20–40 proc. sveikø suaugusiøjø yra S.aureus neðiotojai. Plauèiø infekcijai atsirasti daþniausiai reikia tam tikrø sàlygø (imuniteto nepakankamumo, gripo infekcijos). Legionella pneumophila. Þmogus nëra legioneliø neðiotojas. Plauèiø infekcija atsiranda, kai þmogus ákvëpia legionelëmis uþterðto vandens aerozolio. Mycoplasma pneumoniae. Þmogus yra mikoplazmø neðiotojas. Mikoplazmos yra maþai patogeniðki sukëlëjai. Plau- èiø infekcijai atsirasti reikia labai glaudaus kartotinio kontakto. Suaugusiems þmonëms mikoplazmos infekcijà sukelia retai. Visuomenëje ágyta pneumonija Nepriklausomø tyrimø duomenys rodo, kad daþniausias jos sukëlëjas yra Streptococcus pneumoniae. Haemophilus influenzae yra antrasis pagal daþnumà visuomenëje ágytos pneumonijos sukëlëjas. Rûkaliams ir sergantiesiems lëtiniu bronchitu bei lëtine obstrukcine plauèiø liga (LOPL) ðis sukëlëjas pasitaiko net daþniau nei pneumokokas. Kitø sukëlëjø reikðmë gerokai maþesnë. Legionelinë pneumonija pasitaiko labai retai. Pastarøjø metø duomenys rodo, kad Chlamydia pneumoniae greièiausiai yra kopatogenas, kuris sutrikdo mukociliariná klirensà ir sudaro sàlygas kitiems infekcijos sukëlëjams (daþniausiai pneumokokui) daugintis ir plisti. Praktinës rekomendacijos. Vidutinio sunkumo ir sunkios pneumonijos sukëlëju laikyti pneumokokà, jei pacientas serga lëtiniu bronchitu ar LOPL, – hemofilà, gripo epidemijos metu sunkiai serganèio paciento pneumonijos sukëlëju laikyti auksiná stafilokokà, kol neabejotini tyrimø rezultatai árodys kitaip. Legioneliø sukeltà pneumonijà átarti pacientui, kuris galëjo ákvëpti legionelëmis uþterðto vandens aerozolio. Kvëpavimo organø infekcijos sukëlëjø atsparumas antibiotikams. Nors yra nemaþai publikacijø apie pneumokokø rezistentiðkumà β laktaminiams antibiotikams, árodymø, kad padaugëjo pneumonijø gydymo nesëkmiø, trûksta. Tyrimø duomenimis, dauguma pneumokokø padermiø, sukëlusiø pneumonijà, jautrûs gydymui standartinëmis β laktaminiø antibiotikø dozëmis. Svarbu prisiminti, kad infekcijos sukëlëjo nejautrumas antibiotikui in vitro nelygu antibiotiko neveiksmingumui in vivo. Tuo tarpu infekcijos sukëlëjo jautrumas antibiotikui in vitro dar nereiðkia, kad bus geras gydymo poveikis. Labai svarbus organizmo nespecifinis ir specifinis imuninis atsakas bei gretutinës ligos. Nepriklausomo perspektyviojo tyrimo duomenys rodo, kad nors in vitro pneumokokø rezistentiðkumas padidëjo, matyti, kad ðis padidëjimas dar neturi klinikinës reikðmës gydant pneumokokinæ pneumonijà. Tyrimas patvirtino, kad β laktaminiai antibiotikai, ið jø ir penicilinas, yra veiksmingi ir penicilinui nejautriø pneumokokø sukeltai pneumonijai gydyti. Nepalankià pneumonijos baigtá (mirtá ir kt.) lëmë amþius, ligos sunkumas ir sunkios gretutinës ligos, o ne pneumokokø atsparumas penicilinui. Empirinis ambulatorinis visuomenëje ágytos pneumonijos gydymas bûtinai turi veiksmingai veikti pneumokokà, nes jis yra daþniausias ðios ligos sukëlëjas ir sunkios pneumonijos prieþastis. Pirmiausia pasirenkamas geriamasis antibiotikas yra amoksicilinas. Pirmiausia pasirenkami intraveniniai antibiotikai yra: • penicilinas, • amoksicilinas, • ampicilinas. 8 GYDYMO MENAS FARMAKOTERAPIJA. APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (I) 2005 m.
Page 1 and 2: GYDYMO MENAS FARMAKOTERAPIJA 2005 (
Page 3 and 4: VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI AP
Page 5 and 6: VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI Me
Page 7: VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI è
Page 11 and 12: VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI pl
Page 13 and 14: VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI Le
Page 15 and 16: VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI 1.
Page 17 and 18: VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI SE
Page 19 and 20: VAISTAI GINEKOLOGINËMS LIGOMS GYDY
Page 33 and 34: SKAUSMÀ SLOPINANTYS VAISTAI APÞVA
Page 35 and 36: SKAUSMÀ SLOPINANTYS VAISTAI Skausm
Page 37 and 38: SKAUSMÀ SLOPINANTYS VAISTAI Galvos
Page 39 and 40: SKAUSMÀ SLOPINANTYS VAISTAI Profil
Page 41 and 42: SKAUSMÀ SLOPINANTYS VAISTAI Tramad
Page 43 and 44: SKAUSMÀ SLOPINANTYS VAISTAI Nester
Page 45 and 46: VAISTAI INFEKCINËMS LIGOMS GYDYTI
Page 59 and 60:
VAISTAI INFEKCINËMS LIGOMS GYDYTI
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
KRAUJODAROS SISTEMÀ VEIKIANTYS VAI
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81:
show all

Vaistai infekcinėms ligoms gydyti

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?