Vaistai infekcinėms ligoms gydyti

VAISTAI INFEKCINËMS LIGOMS GYDYTI
Suprantama, kad antibiotikø terapija tais atvejais turi bûti
derinama su priemonëmis, gerinanèiomis bronchø higienà.
Todël ypaè svarbus klinicisto bendradarbiavimas su kineziterapeutu.
Mûsø patyrimas rodo, kad kuo jaunesnis ligonis, kuo piktybiðkesnis
sukëlëjas (ypaè gresiant P.aeruginosa kolonizacijos
pavojui), kuo greitesnë patologinio proceso eiga ir daþnesni
paûmëjimai, tuo labiau indikuotinas intensyvus, ilgesnës
trukmës ir agresyvesnis gydymas antibiotikais.
Proceso pasikeitimus objektyviai ávertinti padeda reguliarus
ilgalaikis ligoniø bûklës stebëjimas, todël kiekvienas ligonis,
sergantis CF, turëtø ne reèiau kaip kas tris mënesius apsilankyti
pas specialistà net ir tais atvejais, kai jokiø savijautos
pablogëjimo poþymiø nepasireiðkia. Tai leidþia laiku diagnozuoti
galimà proceso plauèiuose paûmëjimà ir nedelsiant pradëti
adekvatø gydymà antibiotikais.
Paprastai esant proceso paûmëjimui, ligoniams, sergantiems
CF, antibiotikø turi bûti skiriama ne maþiau kaip 14–21
dienà, o kai kuriais atvejais – 4–6 sav. ir daugiau. Mûsø nuomone,
adekvatus kompleksinis paûmëjimø gydymas yra alternatyva
ilgalaikiam serganèiøjø CF gydymui antibiotikais, ypaè
nesant aiðkiø klinikiniø ir laboratoriniø proceso blogëjimo poþymiø.
Natûralu, jog proceso plauèiuose paûmëjimo atvejais parenkant
optimaliausiai veikiantá preparatà, reikia remtis antibiotikogramos
duomenimis, taèiau kartais skrepliø pasëlio
atlikti nepavyksta dël jauno ligonio amþiaus, sunkios bûklës
arba reèiau pasitaikanèios nedidelës bronchø sekreto produkcijos,
taigi antibiotikø tenka skirti neturint pasëlio rezultatø.
Tokiais atvejais reikëtø remtis literatûros duomenimis
apie konkreèiame amþiuje daþniausiai CF paûmëjimà sukelianèias
bakterijas.
Jeigu ið pasëlio iðauga H.influenzae, ligonis turëtø bûti
gydomas ne maþiau kaip dvi savaites β laktamazei atspariais
geriamaisiais β laktaminiais preparatais. Kaip minëta, H.influenzae
retai bûna vienintelis CF paûmëjimà sukeliantis
veiksnys.
S.aureus neretai yra dominuojantis sukëlëjas, iðauginamas
ið CF serganèiøjø skrepliø ligos paûmëjimo periodu, nors, panaðiai
kaip ir H.influenzae, retokai bûna vienintele bakterija,
kuri yra randama pasëlyje. Auksinio stafilokoko sukelto paûmëjimo
atveju rekomenduojama skirti β laktamazei atspariø
penicilinø, pirmàsias 5–7 dienas juos derinant kartu su ami-
Lentelë. Daþniausiai CF gydyti vartojami antibiotikai
noglikozidais. Bendra parenterinio gydymo kurso trukmë tokiais
atvejais paprastai bûna maþiausiai 10 dienø. Optimali
gydymo trukmë yra 14–21 dienos.
H.influenzae ir S.aureus infekcijai gydyti kartais uþtenka
skirti dideles augmentino arba amoksiklavo dozes per os. Persistentinë
S.aureus infekcija gali bûti gydoma papildomai skiriant
fuzidino rûgðties preparatø, rifampicino arba azitromicino,
o H.influenzae – azitromicino ir cefiksimo. Kai kurie autoriai
S.aureus rekomenduoja gydyti flukloksacinu arba meronemu
kartu su aminoglikozidø grupës vaistais, o H.influenzae
– aminoglikozidø ir cefalosporinø (cefuroksimo ar ceftazidimo)
grupës preparatø deriniu.
Jei ligonio bûklë negerëja, nustatyti, kokios kitos bakterijos
sukëlë infekciná procesà. Tai paprastai daroma atliekant bronchoskopijà
ir vertinant bronchoalveolinio lavaþo bakteriologinio
tyrimo rezultatus.
Vienas ið labai rimtø plauèiø CF proceso blogëjimo poþymiø
yra nuolatinë P.aeruginosa kolonizacija ligonio kvëpavimo
takuose.
Be abejo, tokiais atvejais pseudomonø sukeltà CF paûmëjimà
reikia gydyti labai aktyviai ir agresyviai. Esant nuolatinei
P.aeruginosa kolonizacijai, kai kuriuose CF gydymo centruose
kas tris mënesius skiriami intraveniniø antibiotikø kursai,
net ir nesant paûmëjimo poþymiø.
P.aeruginosa sukeltai patologijai gydyti galima pasirinkti
vienà ið daugelio ðiuo metu medicinos praktikoje vartojamø
antipseudomoniniø antibiotikø, paprastai pagal antibiotikogramos
duomenis. Nors nenustatyta tiesioginë priklausomybë
tarp bakterijø jautrumo antibiotikams in vivo ir
in vitro registruojamo efekto, bet vis dëlto gydant antibiotikais
rekomenduojama atsiþvelgti á antibiotikogramos rezultatus.
Tais atvejais, kai ið ligonio skrepliø iðauga P.aeruginosa,
pirmiausia pasirenkame antipseudomoninius penicilinus – tikarcilinà,
piperacilinà, azlocilinà, kuriø paprastai skiriama derinant
su aminoglikozidais, daþniausiai – gentamicinu arba
tobramicinu.
Antipseudomoniniai cefalosporinai, ið jø daþniausiai ceftazidimas
ir cefepimas, CF plauèiø paþeidimo paûmëjimo atvejais
vartojami labai plaèiai visame pasaulyje, ypaè JAV. Kai
kuriuose CF centruose P.aeruginosa infekcijos iðskyrimo atveju
labai populiarûs ir kiti β laktaminiai antibiotikai – aztreonamas,
imipenemas, meronemas ir kt.
Grupë Komercinis pavadinimas Tarptautinis pavadinimas Vartojimo daþnis (k./d.) Vartojimo bûdas
Aminoglikozidai Amikacinas 2 á/v.; inhal.
Tobramicinas 1–2 á/v.
Cefalosporinai Fortum Ceftazidimas 3–4 á/v.
Zinacef Cefuroksimas 3–4 á/v.
Claforan Cefotaksimas 3–4 á/v.
Ureidopenicilinai Azlocilinas 3 á/v.
Piperacilinas 3 á/v.
Tienamai Meronem Meropenemas 3 á/v.
Polimiksinai Colistin Kolimicinas 1–2 á/v.; inhal.
Chinolonai Ciproxin Ciprofloksacinas 2–3 p/o
Sintetiniai penicilinai Amoxicillin Amoksicilinas 3 p/o
Augmentin Amoksicilinas+klavulano rûgðtis 3 p/o
Bactrim Trimetoprimas+sulfametoksazolis 2 p/o
á/v. – intraveninës injekcijos, inhal. – inhaliacijos, p/o – injekcijos po oda
50 GYDYMO MENAS FARMAKOTERAPIJA. APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (I) 2005 m.