FARMAKOTERAPIJA. APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (I) 2005 m. LINDYNETTE GYDYMO MENAS 19
VAISTAI GINEKOLOGINËMS LIGOMS GYDYTI Hormoninës kontracepcijos priemonës gydant ginekologines ligas Gyd. rez. Sigita Neverauskienë. Konsultavo doc. Valdemaras Kruminis KMUK Akuðerijos ir ginekologijos klinika Hormoninæ kontracepcijà pasaulyje kasdien renkasi daugiau nei 80 milijonø moterø. Ði kontracepcijos rûðis pradëta vartoti prieð 40 metø. Pirmàsias priemones sukûrë J.Rock ir G.Pincus bei jø kolegos. Pirmosios hormoninës kontracepcinës tabletës buvo gana netobulos ir turëjo dideles hormonø dozes bei nelabai tobulas hormonines sudedamàsias dalis. Ðiuolaikinës sudëtinës kontracepcinës priemonës (SKP) – sudëtinës kontracepcinës tabletës (SKT), kontracepcinis pleistras ir kontracepcinis þiedas. Jose yra maþas hormonø kiekis. SKP veiksmingumas sudaro 97–99,9 proc. Jos stabdo folikulø brendimà kiauðidëse, slopina ovuliacijà, sukelia gimdos gleivinës atrofijà, sutrinka apvaisinto kiauðinëlio ásitvirtinimas gimdoje. Tirðtëjant gimdos kaklelio gleivëms, padidëja jø klampumas, tai sutrikdo spermatozoidø judëjimà. Kontracepciniø tableèiø deriniai yra keliø rûðiø: vienfazës, kai visose tabletëse yra vienodas hormonø kiekis, ir daugiafazës, kai yra dviejø (dvifazës) ar trijø (trifazës) grupiø tabletës su skirtingu hormonø kiekiu. Ðiandien SKP pasirinkimas tikrai didelis, gydytojai gali paskirti moteriai tinkamiausios. Taèiau SKP ne tik patikimai apsaugo nuo nepageidaujamo nëðtumo, bet turi ir kitø teigiamø poveikiø. Jau daug metø pasaulyje kaupiami duomenys apie ðiø priemoniø nekontracepciná poveiká moters organizmui ir galimybæ panaudoti jas gydant kitas ginekologines ligas. Ðiandien jos daþnai skiriamos dël pastarojo poveikio, net jei kontracepcijos nereikia. Viena ið tokiø bûkliø – dismenorëja. Dismenorëja apibûdinama kaip spazminio pobûdþio pilvo skausmai mënesiniø metu, t.y. skausmingos mënesinës. Ji gali bûti pirminë ir antrinë. Pirminë dismenorëja – vienas daþniausiø jaunø moterø negalavimø, kai skausmai nesusijæ su dubens organø pokyèiais, matomais akimi. Spazminio pobûdþio pilvo apaèios skausmas atsiranda prieð ar per mënesines. Moterys apie tai retai pasakoja gydytojams, gydosi paèios, o á specialistus pagalbos kreipiasi tik sumaþëjus darbingumui. Tyrimø duomenimis, iki 90 proc. moterø skundþiasi skausmu mënesiniø metu ar jø pradþioje. Sutrikimo etiologija nëra visai aiðki, bet manoma, kad poveiká turi gimdos prostaglandinai. Ðiø moterø gimdos gleivinëje nuo mënesiniø ciklo pradþios iki kitø mënesiniø daugëja prostaglandinø, antroje (liuteininëje) ciklo fazëje maþëja progesterono ir dël to pasiðalinant gimdos gleivinei yranèios gimdos gleivinës làstelës atpalaiduoja prostaglandinus. Jie stimuliuoja gimdos raumens susitraukimus, taip á raumená maþiau patenka kraujo, ájautrinami receptoriai, moteris jauèia skausmà. Moterø, kuriø dismenorëja yra sunkesnë, pasiðalinanèiame gimdos turinyje yra didesnis prostaglandinø kiekis. Tai pastebima pirmàsias dienas, kai simptomai ir yra stipriausi. Skausmas gali plisti á nugarà ir kojas, daþnai bûna ir sisteminiø simptomø, tokiø kaip pykinimas, vëmimas, viduriavimas, nuovargis, galvos skausmas. Tokiais atvejais skiriant SKP slopinama pogumburio-hipofizës-kiauðidþiø grandis, jos slopina ovuliacijà ir apsaugo nuo prostaglandinø kiekio daugëjimo antroje (liuteininëje) mënesiniø ciklo fazëje. Taip pat jos maþina iðtekanèio mënesiniø kraujo, kuriame yra prostaglandinø, kieká. SKP padeda apie 90 procentø moterø, serganèiø pirmine dismenorëja, ðios moterys noriai tæsia gydymà. Antrinë dismenorëja – skausmas mënesiniø metu, susijæs su dubens organø anatomijos arba matomais pokyèiais. Prieþasèiø yra daug, taèiau SKP galëtø pagelbëti endometriozës bei adenomiozës atvejais. Endometriozë – gimdos gleivinës ir stromos iðveðëjimas uþ gimdos ribø. Adenomiozë – tai gimdos kûno endometriozë, suprantama kaip gimdos gleivinës liaukø iðveðëjimas gimdos raumenyje. Endometrioze serga apie 7–10 proc. vaisingo amþiaus moterø. Jos skundþiasi cikliniu skausmu, susijusiu su mënesinëmis, lëtiniu skausmu, nevaisingumu, skausmingais lytiniais santykiais, nereguliariomis mënesinëmis, ikimenstruaciniu arba pomenstruaciniu tepimu rudomis iðskyromis. Slopinant ovuliacijà SKP tikimasi endometriozës þidiniø atrofijos. Skiriant sudëtines kontracepcines priemones tris mënesius ir skausmui sumaþëjus, toliau vartojimà galima tæsti 6–12 mënesiø. Skausmas sumaþëja, o kartais ir visai iðnyksta. Kita daþna problema, susijusi su mënesinëmis, yra menoragija. Tai bûklë, kai mënesinës reguliarios, bet mënesiniø metu gausiau ir ilgiau kraujuojama. Moteris netenka 80 ir daugiau ml kraujo. Ði problema vargina apie 20 proc. reprodukcinio amþiaus moterø. PSO duomenimis, 18 mln. 30–55 metø amþiaus moterø nurodo, kad jø mënesinës yra per gausios. Normalus mënesiniø ciklas yra 21–35 dienø trukmës, kraujavimas tæsiasi ne ilgiau nei 7 dienas, netenkama maþiau nei 80 ml kraujo. Pogumburyje gaminami hormonai reguliuoja pasmegeninës liaukos hormonø gamybà, o ðie skatina kiauðides gaminti estrogenus ir progesteronà. Pirmojoje mënesiniø ciklo fazëje, dar vadinamoje proliferacijos, dël estrogenø poveikio storëja gimdos gleivinë. Antroje fazëje dël progesterono poveikio gimdos gleivinë subræsta. Neapvaisinus kiauðinëlio, gimdos gleivinë atkrinta, prasideda mënesinës. Menoragijos prieþastys gali bûti ávairios: anatominës prieþastys – gimdos miomos, polipai, adenomiozë, ligos, susijusios su kreðumo sistema, – Willebrand‘o liga, trombocitopenija, taip pat kepenø ir inkstø paþeidimai, ávairios endokrininës sistemos ligos. Nenustaèius aiðkios prieþasties, tai vadinama disfunkciniais kraujavimais. Netekus daug kraujo, moters organizme gali trûkti geleþies. Vartojant SKP atkrintanti gimdos gleivinë bûna plonesnë, maþiau netenkama kraujo, sumaþëja mënesiniø trukmë, slopinama ovuliacija, kartu moteris apsaugoma ir nuo nëðtumo. Dël gimdos gleivinës atrofijos (suplonëjimo) iki 60 procentø maþiau netenkama kraujo. Moterims, kurioms geleþies trûksta dël menoragijos, vartojant SKP padaugëja jos atsargø. Moterø, kurias vargina dismenorëja ir menoragija, gyvenimo kokybæ gali pagerinti mënesiniø daþnio sumaþinimas. Tai gali bûti pasiekta vartojant SKT (21 tab. pakuotæ) be septyniø dienø pertraukos, iðkart pradedant kità pakuotæ. Mënesinës kartojasi reèiau, maþiau netenkama kraujo, nevargina skausmai. 20 GYDYMO MENAS FARMAKOTERAPIJA. APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (I) 2005 m.