Vaistai infekcinėms ligoms gydyti

SKAUSMÀ SLOPINANTYS VAISTAI
Profilaktinis migrenos gydymas
Nemedikamentinis:
1. Gyvenimo reþimas.
2. Alkoholio kiekio ribojimas ar visiðka abstinencija.
3. Fizinis aktyvumas.
4. Dieta.
Medikamentinis:
Kalcio kanalø blokatoriai (diltiazemas, verapamilis), magnio
preparatai.
β receptoriø blokatoriai (atenololis, metoprololis, propranololis).
Tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas).
Nesteroidiniai vaistai nuo uþdegimo (aspirinas, ibuprofenas,
indometacinas, diklofenakas).
Veikiantys serotoninius receptorius (pizotifenas, metisergidas
– Lietuvoje neregistruoti).
Vaistai nuo epilepsijos (valproatai, gabapentinas, karbamazepinas,
lamotriginas).
Ðie preparatai vartojami kursais, pirmasis trunka apie 3–6
mën. Jei gydymas veiksmingas, daroma 3 mën. pertrauka, po
jo tikslinga vël pakartoti 2–3 mën. kursà tuo paèiu preparatu.
Jei gydymas nebuvo veiksmingas, tam ásitikinti uþtenka profilaktiðkai
gydyti 2 mën., po pirmojo kurso skirti prevenciná
migrenos gydymà kitu preparatu, prieð tai padarius 1–2 mën.
pertraukà. Veiksmingas prevencinis migrenos gydymas yra
tuomet, kai migrenos priepuoliø skaièius per mën. sumaþëja
daugiau nei 50 proc.
Rekomendacijos
1. Daugumai ligoniø nesteroidiniai vaistai nuo uþdegimo
(NVNU) yra pirmiausia pasirenkama priemonë.
2. Jeigu migrenos priepuoliui gydyti vartoti NVNU neslopina
skausmo, skirti triptanø arba skalsiø preparatø.
3. Jeigu kartu su migrenos priepuoliais atsiranda pykinimas
ar vëmimas, tikslinga kartu su specifiniais vaistais skirti
antiemetikø.
4. Jeigu pacientams pasireiðkia 3–4 migrenos priepuoliai
per mënesá, indikuotinas profilaktinis gydymas.
5. Kaip pirmiausia pasirenkami vaistai profilaktikai rekomenduojama:
• propranololis (80–240 mg per parà),
• atenololis (50–100 mg per parà),
• amitriptilinas (25–150 mg per parà),
• valproinë r. (500–1500 mg per parà).
6. Iðaiðkinti ligoniui skausmo mechanizmà, nurodyti migrenos
priepuolio gydymo taktikà, nustatyti konkreèius migrenos
profilaktinio gydymo etapus.
Vaikams iki 14 m. amþiaus skausmui malðinti rekomenduojama
skirti paracetamolio, po 0,5–1,0. Specifiniø vaistø
triptanø vaikams skiriama nuo 14 m. (remiantis klinikiniais
tyrimais), tik dozë priklauso nuo kûno svorio (iki 50 kg pusinë
suaugusiojo dozë, o vëliau adekvati suaugusiojo dozë).
KLASTERINIS GALVOS SKAUSMAS
Jeigu migrena moterims pasireiðkia 4 k. daþniau nei vyrams,
tai klasteriniu galvos skausmu vyrai serga 5–8 k. daþniau
nei moterys. Epidemiologiniø tyrimø metu nustatyta, kad
klasteriniu galvos skausmu serga 1:1000 gyventojø.
Gydymas
Priepuoliams gydyti pirmiausia rekomenduojama pagal galimybes
deguonies terapija. Skiriama 100 proc. deguonies nuo
2 lentelë. Vaistø grupës klasterinio galvos skausmo
gydymui
Epizodinis Dienos dozë Lëtinis
Verapamil 240–480 mg Verapamil
Lithium carbonate 900 mg Lithium carbonate
Sodium valproate 500–2000 mg Sodium valproate
Dexamethasone 8 mg -
Prednisolone 50–60 mg -
Ergotamine 3–4 mg -
Clonidine 2,5–5 mg Clonidine
Gabapentinum 900–1800 mg Gabapentinum
7 iki 10 l per min. 15–20 minuèiø. Taip pat galima pradëti
gydyti sumatriptano (Imigran) nosies purðkalu, dozë – 6 mg, ir
skirti ne daugiau kaip dvi dozes.
Profilaktinis gydymas
Profilaktinio gydymo taktikà nulemia priepuoliø trukmë,
intervalai tarp priepuoliø. Pagrindinis tikslas – pradëti skirti
medikamentø priepuoliø ciklo metu ir tæsti dar 2 savaites pasibaigus
priepuoliø ciklui. 2 lentelëje pateikiama grupë rekomenduojamø
medikamentø, kurie gali padëti suvaldyti skausmo
priepuoliø „audrà“.
Kai medikamentinis gydymas maþai veiksmingas ar trumpalaikis,
pakitusi ligonio emocinë bûsena, kurià sukelia galvos
skausmai, kartais tenka rinktis chirurginio gydymo metodus.
Daþniausiai atliekama ganglion sphenopaltinum paðalinimo
operacija ar jo blokada, vartojant anestetikus, glicerolá.
Olandijoje ir JAV populiaru ðio mazgo bei triðakio mazgo radiodaþnuminë
termokoaguliacija.
Jeigu negalite atskirti galvos skausmø prieþasties, ir ligonis
teigia, kad ðis skausmas pirmà kartà toks stiprus, reikia paskirti
1 g paracetamolio, pakartoti gali po 4 val. ir pasiûlyti kreiptis á
neurologà.
Dauguma kenèianèiøjø ávairius galvos skausmus daþniausiai
gydosi patys, nes skausmai pasikartoja, tai verèia savarankiðkai
ieðkoti geriausio gydymo metodo. Kiekvienam gydytojui
rekomenduojama atidþiau paþvelgti á ðià problemà, nes
vien tik kenèianèiø nuo migrenos Lietuvoje yra apie 300 000,
o pridëjus dar átampos tipo galvos skausmus, susidaro didelis
skaièius.
Literatûra
1. Yocca F.D., Gylys J.A., Smith D.W. et al. BMS-1 81885: a clinically effective migraine abortive
with peripherovascular and neuronal 5-HT 1 D agonist properties // Cephalalgia. – 1997, 17,
p. 404.
2. Goldstein J., Dahlöf C.G., Diener H.-C. et al. Alniditan in the acute treatment of migraine
attacks: a subcutaneous dose-finding stuk // Cephalalgia. – 1996, 16, p. 497–502.
3. Leysen J.E., Gommeren W., Heylen L. et al. Alniditan, a new 5-hydroxytryptamine 1D agonist
and migraine-abortive agent: ligand-binding properties of human 5-hydroxytryptamine
1D a , human 5-hydroxytryptamine 1Db, and calf 5-hydroxytryptamine 1D receptors investigated
with [3H]5-hydroxytryptamine and [3H]alniditan // Mol. Pharmacol. – 1996, 50, p.
1567–8.
4. Newman-Tancredi A., Conte C., Chaput C. et al. Agonist activity of antimigrairle drugs at
recombinant human 5-HT 1 A receptors: potential implications for prophylactic and acute therapy
// Naunyn-Schmiedeberg’s Arch. Pharmacol. – 1997, 355, p. 682–8.
5. Martin G.R., Robertson A.D., MacLennan S.J. et al. Receptor specificity and trigemino-vascular
inhibitory actions of a novel 5-HT1B/1D receptor partial agonist, 31 1C90 (zolmitriptan) ®
// Br. J. Pharmacol. – 1997, 121, p. 157–64.
6. Connor H.E., Feniuk W., Beattie D.T. et al. Naratriptan: biological profile in animal models
relevant to migraine // Cephalalgia. – 1997, p. 145–52.
7. Napier C., Stewart M., Melrose H. et al. Characterisation of the 5-HT receptor binding profile
of eletriptan and kinetics of [3Hieletriptan binding at human 5-HT 1 B and 5-HT 1 D receptors // Eur.
J. Pharmacol. – 1999, 368, p. 259–68.
8. Bou J., Domenech T., Gras J. et al. Pharmacological profile of almotriptan, a novel antimigraine
agent // Cephalalgia. – 1997, 17, p. 421.
38 GYDYMO MENAS FARMAKOTERAPIJA. APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (I) 2005 m.