PAUSOGEST / ESTRIMAX FARMAKOTERAPIJA. APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (I) 2005 m. GYDYMO MENAS 25
VAISTAI GINEKOLOGINËMS LIGOMS GYDYTI Menopauzë Norint uþtikrinti reguliarø progestagenø vartojimo nutraukimo sukeliamà kraujavimà, PHT preparatø turëtø bûti skiriama cikliniu reþimu. Vëliau gali bûti rekomenduojama kraujavimo nesukelianti sudedamoji estrogenø/progestagenø terapija nepertraukiamu reþimu. Keièiant cikliniu reþimu vartojamà PHT nepertraukiamu reþimu vartojama sudëtine PHT, pastarosios preparatø turëtø bûti pradedama vartoti kraujavimo pradþioje. Perëjimas nuo cikliniu reþimu vartojamos PHT prie gydymo nepertraukiamu reþimu rekomenduojamas ðiais atvejais: pacientë yra 50 metø amþiaus ir vyresnë; vartojant PHT cikliniu reþimu, kraujavimai buvo reguliarûs ir nepasitaikë disfunkciniø kraujavimø, arba, vartojant PHT cikliniu reþimu, pacientei nebuvo kraujavimo. Postmenopauzë Pacientes, kurias vargina menopauzës simptomai, labai svarbu pradëti <strong>gydyti</strong> kuo anksèiau – PHT palengvina menopauzës simptomus ir apsaugo nuo estrogenø trûkumo sukeltø pasekmiø. REKOMENDUOJAMOS PHT DOZËS Estrogenø dozës turëtø bûti maþiausios, bûtinos menopauzës simptomams veiksmingai palengvinti. Pradëti <strong>gydyti</strong> rekomenduojama tokiomis dozëmis: 0,5–1 mg 17β estradiolio, 0,3–0,45 mg konjuguotø kumeliø estrogenø, 25–37,5 µg estradiolio pleistruose, 0,5 mg estradiolio gelio, 150 µg intranazalinio estradiolio. Tibolono skiriama po 2,5 mg kasdien. Gydymo veiksmingumas turëtø bûti ávertinamas, praëjus 8– 12 savaièiø, prireikus koreguojamos preparatø dozës. Maþdaug 10 proc. pacienèiø gali prireikti didesnës estrogenø dozës. Didesniø doziø poreikis turëtø bûti reguliariai vertinamas pakartotinai, ir pagal galimybes dozës gali bûti maþinamos. GYDYMO TRUKMË PHT turëtø bûti pradedama, atsiradus menopauzës simptomams. PHT vartojimo trukmæ nulemia gydymo indikacijos. Pasirinktas PHT bûdas, dozë, vartojimo indikacijos turëtø bûti kasmet pakartotinai ávertinami. Ar reikia tæsti gydymà, skirtà menopauzës simptomams palengvinti, galima nustatyti tik laikinai nutraukus paskirtàjá gydymà (po dvejø trejø vartojimo metø). Jei simptomai nesikartoja, PHT tæsti nereikia. Osteoporozës profilaktikai ir jai <strong>gydyti</strong> veiksminga tik ilgalaikë terapija. PHT gali bûti tinkama pradiniam gydymo etapui, kaip pasirenkamoji priemonë, kai yra padidëjusi rizika ankstyvuoju postmenopauzës laikotarpiu, vëliau tæsiant gydymà SERM ir/ar bisfosfonatais. Urogenitalinës atrofijos simptomams palengvinti taip pat rekomenduojamas ilgalaikis gydymas vietiðkai vartojamais makðties preparatais. PHT VARTOJIMO BÛDAI Pakeièiamieji lytiniø hormonø preparatai yra ávairiø formø: tabletës, pleistrai, geliai, nosies purðkalai, injekuojamieji preparatai, þvakutës, kremai ir implantai. Atsiþvelgiant á siekiamus tikslus, klinikinæ situacijà ir pacientës pasirinkimà, estrogenø gali bûti skiriama tiek parenteriniu bûdu, tiek per os. Pirmuoju atveju iðvengiama pirmojo metabolizmo kepenyse, todël parenteriniai preparatai gali bûti rekomenduojami moterims, kurioms yra padidëjæs trigliceridø kiekis kraujyje, serganèioms ke- penø ligomis, migrena, kai padidëjusi venø trombozës rizika. Moterims, kurios skundþiasi vien tik urogenitalinës atrofijos simptomais, rekomenduojami maþomis dozëmis vietiðkai vartojami makðties estrogenai. Kai kurios sistemiðkai gydomos moterys patiria urogenitalinës atrofijos simptomø, todël joms rekomenduojama papildoma vietinë makðties estrogenø terapija. Moterims, vartojanèioms makðties estrogenø, jei gimda nepaðalinta, rekomenduojama kasmet ávertinti endometriumo bûklæ. APIBENDRINIMAS PHT turi bûti skiriama tik tada, kai yra aiðkios indikacijos, pirmiausia – menopauzës simptomams palengvinti. Ðiuo poþiûriu estrogenams ar estrogenams/progestagenams nëra veiksmingos alternatyvos. PHT gali bûti pradinis metodas kaulø lûþiams sumaþinti moterims, kurioms ði rizika labai padidëjusi, be to, PHT turi ir daug kitø privalumø. Ilgalaikë PHT yra susijusi su padidëjusia venø tromboembolinës ligos, insulto ir krûties vëþio rizika. Poreikis tæsti paskirtà gydymà turëtø bûti perþiûrimas reguliariai. PHT indikacijos, gydant ilgà laikà, taip pat turëtø bûti reguliariai perþiûrimos. Literatûra 1. Practical recommendations for hormone replacement therapy in the peri- and postmenopause // Climacteric. – 2004, vol. 7, Suppl. 1, p. 11–35. 2. Guidelines for the hormone treatment of women in the menopausal transition and beyond. Position Statement by the Executive Committee of the International Menopause Society // Climacteric. – 2004, 7, p. 8–11. 3. Amended Report from the NAMS Advisory Panel on Postmenopausal Hormone Therapy // The North American Menopause Society. – 2002, p. 1–16. 4. Neves-e-Castro M., Samsioe G., Doren M. et al. Results from WHI and HERS II – Implications for women and the prescriber of HRT // Maturitas. – 2002, vol. 42, p. 255–258. 5. Menopause Core Curriculum Study Guide. North American Menopause Society, 2002. 6. Health Plan for the adult Woman. Management Handbook. Notelovitz M., Birkhauser M. (eds.). – The Parthenon Publishing Group, 2002. 7. Neves-e-Castro M. Is there a menopausal medicine? The past, the present and the future // Maturitas. – 2002, 43 (Suppl. 1), S79–84. 8. Þiobakas R., Aliðauskas J. Pakeièiamosios hormonø terapijos perspektyvos // Lietuvos akuðerija ir ginekologija. – 2003 birþelis, t. VI, Nr. 2, p. 110–116. 9. Role of progestogen in hormone therapy for postmenopausal women: position statement of The North American Menopause Society // Menopause. – 2003, vol. 10, Nr. 2. 10. Neves-e-Castro M. When hormone replacement therapy is not possible. In: Studd J. (ed.). The management of the menopause: the millenium review. – New York, 2000, p. 11–19. 11. Coelingh Bennink H.J.T. Clinical experience with tibolone, a tissue-specific hormone // Gynecol. Endocrinol. – 1997, 11, p. 57–62. 12. Ginsburg J., Prelevic M. The place of tibolone in menopausal therapy // Studd J. (ed.). The management of the menopause: the millenium review. – New York, 2000, p. 59–68. 13. Davis S.R. The effects of tibolone on mood and libido // Menopause. – 2002, 3, p. 162–170. 14. MacLennan A.H, Henry D., Hills S. et al. (eds). Oral oestrogen replacement therapy versus placebo for hot flushes. Farquhar C., Cooke I., Barlow D. (eds.) // Menstrual disorders module of the Cochrane database of systematic reviews. – Oxford, Cochrane Library Update Software, 2000. 15. Ginsburg J., Prelevic G., Butler D. et al. Clinical experience with tibolon (LivialR) over eight years // Maturitas. – 1995, 21, p. 71–76. 16. Speroff L., Clarkson T.B. Is tibolone a viable option to HT? // Contemporary OB/GYN Archive. – August 1, 2003. 17. Laan E., van Lunsen R.H., Everaerd W. The effects of tibolone on vaginal blood flow, sexual desire and arousability in postmenopausal women // Climacteric. – 2001, 4, p. 28–41. 18. Purohit A., Malini B., Hooymans C. et al. Inhibition of oestrone sulphatase activity by tibolone and its metabolites // Horm. Metab. Res. – 2002, 1, p. 1–6. 19. Lundstrom E., Christow A., Kersemaekers W. et al. Effects of tibolone and continuous combined hormone replacement therapy on mammographic breast density // Am. J. Obstet. Gynecol. – 2002, 186, p. 717–722. 20. Riggs B.L., Hartmann L.C. Selective Estrogen-Receptor Modulators – mechanisms of action and application to clinical practise // N. Engl. J. Med. – 2003, 348, p. 618–629. 21. Maðanauskaitë D. Ar pakeièiama pakaitinë hormonø terapija? // Lietuvos akuðerija ir ginekologija. – 1999, t. II, Nr. 4., p. 339–344. 22. Manassiev N., Keating F. and Whitehead M. Selective estrogen receptor modulators: a review for the clinician // Studd J. (ed.). The management of the menopause: the millenium review. – New York, 2000, p. 69–84. 23. Clemons M., Goss P. Estrogen and the risk of breast cancer // N. Engl. J. Med. – 2001, 344, p. 276–285. 24. Vaistø þinynas. – 4-asis leidimas. – Vilnius, UAB „Vaistø þinios“, 2003, p. 458. 25. Notelovitz M. Why individualizing hormone replacement therapy is crucial: putting the results of the WHI trial into perspective // Medscape Women’s Health eJournal. – 2002, 7(4). 26. Hulley S., Grady D., Bush T. et al. (for the HERS Research Group). Randomized trial of estrogen plus progestin for secondary prevention of coronary heart desease in postmenopausal women. Heart Estrogen/Progestin Replacement Study (HERS) Res Group // JAMA. – 1998, vol. 280, p. 605–613. 27. Writing Group for the Women’s Health Initiative Investigators. Risks and Benefits of Estrogen Plus Progestin in Healthy Postmenopausal Women // JAMA. – 2002, vol. 288, p. 321–333. 28. Notelovitz M. The clinical practice impact of the Women’s Health Initiative: political vs biologic correctness // Maturitas.– 2003, vol. 44, p. 3–9. 29. Stevenson J.S., Whitehead M.I. Hormone replacement therapy findings of Women’s Health Initiative trial need no alarm users // BMJ. – 2002, vol. 325, p. 113–114. 30. Gruber C.J., Tschugguel W., Schneeberger C. et al. Production and action of estrogens // N. Engl. J. Med. – 2002, vol. 346, p. 340–352. 31. Cummings S.R., Duong T., Kenyon E. et al. Serum estradiol level and risk of breast cancer during treatment with raloxifene // JAMA. – 2002, vol. 287, p. 216–220. 32. Cummings S.R., Browne W.S., Bauer D. et al. Endogenous hormones and the risk of hip and vertebral fracture among older women // N. Engl. J. Med. – 1998, vol. 338, p. 733–738. 33. Genazzani A.R., Gambacciani M., van der Mooren M.J. et al. Critical comments // Maturitas. – 2003, vol. 44, p. 11–18. 26 GYDYMO MENAS FARMAKOTERAPIJA. APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (I) 2005 m.