Vaistai infekcinėms ligoms gydyti

VAISTAI GINEKOLOGINËMS LIGOMS GYDYTI
Menopauzë
Norint uþtikrinti reguliarø progestagenø vartojimo nutraukimo
sukeliamà kraujavimà, PHT preparatø turëtø bûti skiriama
cikliniu reþimu. Vëliau gali bûti rekomenduojama kraujavimo
nesukelianti sudedamoji estrogenø/progestagenø terapija nepertraukiamu
reþimu. Keièiant cikliniu reþimu vartojamà PHT
nepertraukiamu reþimu vartojama sudëtine PHT, pastarosios
preparatø turëtø bûti pradedama vartoti kraujavimo pradþioje.
Perëjimas nuo cikliniu reþimu vartojamos PHT prie gydymo
nepertraukiamu reþimu rekomenduojamas ðiais atvejais: pacientë
yra 50 metø amþiaus ir vyresnë; vartojant PHT cikliniu reþimu,
kraujavimai buvo reguliarûs ir nepasitaikë disfunkciniø kraujavimø,
arba, vartojant PHT cikliniu reþimu, pacientei nebuvo kraujavimo.
Postmenopauzë
Pacientes, kurias vargina menopauzës simptomai, labai svarbu
pradëti gydyti kuo anksèiau – PHT palengvina menopauzës
simptomus ir apsaugo nuo estrogenø trûkumo sukeltø pasekmiø.
REKOMENDUOJAMOS PHT DOZËS
Estrogenø dozës turëtø bûti maþiausios, bûtinos menopauzës
simptomams veiksmingai palengvinti. Pradëti gydyti rekomenduojama
tokiomis dozëmis:
0,5–1 mg 17β estradiolio,
0,3–0,45 mg konjuguotø kumeliø estrogenø,
25–37,5 µg estradiolio pleistruose,
0,5 mg estradiolio gelio,
150 µg intranazalinio estradiolio.
Tibolono skiriama po 2,5 mg kasdien.
Gydymo veiksmingumas turëtø bûti ávertinamas, praëjus 8–
12 savaièiø, prireikus koreguojamos preparatø dozës. Maþdaug
10 proc. pacienèiø gali prireikti didesnës estrogenø dozës. Didesniø
doziø poreikis turëtø bûti reguliariai vertinamas pakartotinai,
ir pagal galimybes dozës gali bûti maþinamos.
GYDYMO TRUKMË
PHT turëtø bûti pradedama, atsiradus menopauzës simptomams.
PHT vartojimo trukmæ nulemia gydymo indikacijos. Pasirinktas
PHT bûdas, dozë, vartojimo indikacijos turëtø bûti kasmet
pakartotinai ávertinami.
Ar reikia tæsti gydymà, skirtà menopauzës simptomams palengvinti,
galima nustatyti tik laikinai nutraukus paskirtàjá gydymà
(po dvejø trejø vartojimo metø). Jei simptomai nesikartoja,
PHT tæsti nereikia.
Osteoporozës profilaktikai ir jai gydyti veiksminga tik ilgalaikë
terapija. PHT gali bûti tinkama pradiniam gydymo etapui, kaip pasirenkamoji
priemonë, kai yra padidëjusi rizika ankstyvuoju postmenopauzës
laikotarpiu, vëliau tæsiant gydymà SERM ir/ar bisfosfonatais.
Urogenitalinës atrofijos simptomams palengvinti taip pat rekomenduojamas
ilgalaikis gydymas vietiðkai vartojamais makðties
preparatais.
PHT VARTOJIMO BÛDAI
Pakeièiamieji lytiniø hormonø preparatai yra ávairiø formø:
tabletës, pleistrai, geliai, nosies purðkalai, injekuojamieji preparatai,
þvakutës, kremai ir implantai. Atsiþvelgiant á siekiamus
tikslus, klinikinæ situacijà ir pacientës pasirinkimà, estrogenø
gali bûti skiriama tiek parenteriniu bûdu, tiek per os. Pirmuoju
atveju iðvengiama pirmojo metabolizmo kepenyse, todël parenteriniai
preparatai gali bûti rekomenduojami moterims, kurioms
yra padidëjæs trigliceridø kiekis kraujyje, serganèioms ke-
penø ligomis, migrena, kai padidëjusi venø trombozës rizika.
Moterims, kurios skundþiasi vien tik urogenitalinës atrofijos
simptomais, rekomenduojami maþomis dozëmis vietiðkai vartojami
makðties estrogenai. Kai kurios sistemiðkai gydomos moterys
patiria urogenitalinës atrofijos simptomø, todël joms rekomenduojama
papildoma vietinë makðties estrogenø terapija. Moterims,
vartojanèioms makðties estrogenø, jei gimda nepaðalinta,
rekomenduojama kasmet ávertinti endometriumo bûklæ.
APIBENDRINIMAS
PHT turi bûti skiriama tik tada, kai yra aiðkios indikacijos, pirmiausia
– menopauzës simptomams palengvinti. Ðiuo poþiûriu
estrogenams ar estrogenams/progestagenams nëra veiksmingos
alternatyvos. PHT gali bûti pradinis metodas kaulø lûþiams sumaþinti
moterims, kurioms ði rizika labai padidëjusi, be to, PHT turi ir
daug kitø privalumø. Ilgalaikë PHT yra susijusi su padidëjusia venø
tromboembolinës ligos, insulto ir krûties vëþio rizika. Poreikis tæsti
paskirtà gydymà turëtø bûti perþiûrimas reguliariai. PHT indikacijos,
gydant ilgà laikà, taip pat turëtø bûti reguliariai perþiûrimos.
Literatûra
1. Practical recommendations for hormone replacement therapy in the peri- and postmenopause
// Climacteric. – 2004, vol. 7, Suppl. 1, p. 11–35.
2. Guidelines for the hormone treatment of women in the menopausal transition and beyond.
Position Statement by the Executive Committee of the International Menopause Society // Climacteric.
– 2004, 7, p. 8–11.
3. Amended Report from the NAMS Advisory Panel on Postmenopausal Hormone Therapy // The
North American Menopause Society. – 2002, p. 1–16.
4. Neves-e-Castro M., Samsioe G., Doren M. et al. Results from WHI and HERS II – Implications
for women and the prescriber of HRT // Maturitas. – 2002, vol. 42, p. 255–258.
5. Menopause Core Curriculum Study Guide. North American Menopause Society, 2002.
6. Health Plan for the adult Woman. Management Handbook. Notelovitz M., Birkhauser M.
(eds.). – The Parthenon Publishing Group, 2002.
7. Neves-e-Castro M. Is there a menopausal medicine? The past, the present and the future //
Maturitas. – 2002, 43 (Suppl. 1), S79–84.
8. Þiobakas R., Aliðauskas J. Pakeièiamosios hormonø terapijos perspektyvos // Lietuvos akuðerija
ir ginekologija. – 2003 birþelis, t. VI, Nr. 2, p. 110–116.
9. Role of progestogen in hormone therapy for postmenopausal women: position statement of The
North American Menopause Society // Menopause. – 2003, vol. 10, Nr. 2.
10. Neves-e-Castro M. When hormone replacement therapy is not possible. In: Studd J. (ed.). The
management of the menopause: the millenium review. – New York, 2000, p. 11–19.
11. Coelingh Bennink H.J.T. Clinical experience with tibolone, a tissue-specific hormone // Gynecol.
Endocrinol. – 1997, 11, p. 57–62.
12. Ginsburg J., Prelevic M. The place of tibolone in menopausal therapy // Studd J. (ed.). The management
of the menopause: the millenium review. – New York, 2000, p. 59–68.
13. Davis S.R. The effects of tibolone on mood and libido // Menopause. – 2002, 3, p. 162–170.
14. MacLennan A.H, Henry D., Hills S. et al. (eds). Oral oestrogen replacement therapy versus
placebo for hot flushes. Farquhar C., Cooke I., Barlow D. (eds.) // Menstrual disorders module of the
Cochrane database of systematic reviews. – Oxford, Cochrane Library Update Software, 2000.
15. Ginsburg J., Prelevic G., Butler D. et al. Clinical experience with tibolon (LivialR) over eight years
// Maturitas. – 1995, 21, p. 71–76.
16. Speroff L., Clarkson T.B. Is tibolone a viable option to HT? // Contemporary OB/GYN Archive. –
August 1, 2003.
17. Laan E., van Lunsen R.H., Everaerd W. The effects of tibolone on vaginal blood flow, sexual desire
and arousability in postmenopausal women // Climacteric. – 2001, 4, p. 28–41.
18. Purohit A., Malini B., Hooymans C. et al. Inhibition of oestrone sulphatase activity by tibolone and
its metabolites // Horm. Metab. Res. – 2002, 1, p. 1–6.
19. Lundstrom E., Christow A., Kersemaekers W. et al. Effects of tibolone and continuous combined
hormone replacement therapy on mammographic breast density // Am. J. Obstet. Gynecol. –
2002, 186, p. 717–722.
20. Riggs B.L., Hartmann L.C. Selective Estrogen-Receptor Modulators – mechanisms of action and
application to clinical practise // N. Engl. J. Med. – 2003, 348, p. 618–629.
21. Maðanauskaitë D. Ar pakeièiama pakaitinë hormonø terapija? // Lietuvos akuðerija ir ginekologija.
– 1999, t. II, Nr. 4., p. 339–344.
22. Manassiev N., Keating F. and Whitehead M. Selective estrogen receptor modulators: a review
for the clinician // Studd J. (ed.). The management of the menopause: the millenium review. –
New York, 2000, p. 69–84.
23. Clemons M., Goss P. Estrogen and the risk of breast cancer // N. Engl. J. Med. – 2001, 344, p. 276–285.
24. Vaistø þinynas. – 4-asis leidimas. – Vilnius, UAB „Vaistø þinios“, 2003, p. 458.
25. Notelovitz M. Why individualizing hormone replacement therapy is crucial: putting the results
of the WHI trial into perspective // Medscape Women’s Health eJournal. – 2002, 7(4).
26. Hulley S., Grady D., Bush T. et al. (for the HERS Research Group). Randomized trial of estrogen plus
progestin for secondary prevention of coronary heart desease in postmenopausal women. Heart
Estrogen/Progestin Replacement Study (HERS) Res Group // JAMA. – 1998, vol. 280, p. 605–613.
27. Writing Group for the Women’s Health Initiative Investigators. Risks and Benefits of Estrogen
Plus Progestin in Healthy Postmenopausal Women // JAMA. – 2002, vol. 288, p. 321–333.
28. Notelovitz M. The clinical practice impact of the Women’s Health Initiative: political vs biologic
correctness // Maturitas.– 2003, vol. 44, p. 3–9.
29. Stevenson J.S., Whitehead M.I. Hormone replacement therapy findings of Women’s Health
Initiative trial need no alarm users // BMJ. – 2002, vol. 325, p. 113–114.
30. Gruber C.J., Tschugguel W., Schneeberger C. et al. Production and action of estrogens // N. Engl.
J. Med. – 2002, vol. 346, p. 340–352.
31. Cummings S.R., Duong T., Kenyon E. et al. Serum estradiol level and risk of breast cancer during
treatment with raloxifene // JAMA. – 2002, vol. 287, p. 216–220.
32. Cummings S.R., Browne W.S., Bauer D. et al. Endogenous hormones and the risk of hip and
vertebral fracture among older women // N. Engl. J. Med. – 1998, vol. 338, p. 733–738.
33. Genazzani A.R., Gambacciani M., van der Mooren M.J. et al. Critical comments // Maturitas. –
2003, vol. 44, p. 11–18.
26 GYDYMO MENAS FARMAKOTERAPIJA. APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (I) 2005 m.