You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
SKAUSMÀ SLOPINANTYS VAISTAI<br />
Galvos skausmø diagnostika ir gydymas<br />
Dr. Antanas Vaitkus<br />
KMUK Neurologijos klinika<br />
Antriniai galvos skausmai daþniausiai yra organinës kilmës, todël nustatant jø prieþastis reikia<br />
atlikti ávairius diagnostinius tyrimus, pvz., galvos kompiuterinæ tomografijà, kraujo bei likvoro<br />
tyrimus. Pirminiø galvos skausmø diagnostika remiasi klinikiniais skausmø ypatumais. Diagnozæ<br />
padeda nustatyti skausmø anamnezë bei klinikinis iðtyrimas priepuolio metu ar periodu tarp priepuoliø.<br />
Dauguma pacientø, kenèianèiø galvos skausmus, vartoja paprastø analgetikø ar pasitenkina nemedikamentinëmis<br />
priemonëmis. Todël labai svarbu bendrosios praktikos gydytojui paþinti ir mokëti<br />
parinkti veiksmingà gydymo metodà. Galvos skausmai skirstomi á pirminius ir antrinius. Pirminiams<br />
galvos skausmams priskiriami: átampos tipo, migrenos ir klasteriniai galvos skausmai.<br />
ÁTAMPOS TIPO GALVOS SKAUSMAI<br />
Átampos tipo galvos skausmai gana paplitæ, bet jie nëra<br />
paveldimi. Kaukolës raumenys yra átempti, jautrûs èiuopiant,<br />
bet ne visiems. Ðis simptomas nepriklauso nuo skausmo intensyvumo.<br />
Klinikinis iðtyrimas nenurodo jokiø nukrypimø nuo<br />
normos. Átampos tipo galvos skausmai apibûdinami kaip spaudþiantys,<br />
verþiantys, bet nepulsuojantys, nuo lengvo iki vidutinio<br />
intensyvumo. Daþniausiai skausmas yra abipusis ir neribojantis<br />
darbingumo. Skausmui nebûdingas cikliðkumas, be<br />
to, jo daþnio ir intensyvumo kitimas labiau susijæs su átampa.<br />
Pykinimas ar vëmimas, ðviesos ar triukðmo baimë nëra daþni<br />
simptomai. Daþnai pacientai skundþiasi galvos svaigimo jausmu.<br />
Átampos tipo galvos skausmai gali bûti epizodiniai ir lëtiniai.<br />
Lëtiniai galvos skausmai daþnai susieti ir su tipiniais migreniniais<br />
galvos skausmais.<br />
Gydymas<br />
Ðio tipo galvos skausmai gydomi tiek vaistais, tiek nemedikamentinëmis<br />
gydymo priemonëmis. Nemedikamentinëms<br />
priskiriama:<br />
• Gráþtamojo ryðio metodika.<br />
• Relaksacija.<br />
• Fizioterapijos priemonës.<br />
• Refleksoterapija ir kt.<br />
Medikamentinis gydymas skirstomas á priepuolio ir prevenciná<br />
gydymà.<br />
Priepuoliams <strong>gydyti</strong> yra vartojami:<br />
• Paprastieji analgetikai – aspirinas, paracetamolis.<br />
• Sudëtiniai analgetikai – prodeinas, saridonas, solpadeinas.<br />
Átampos tipo galvos skausmø profilaktikai vartojama:<br />
• Miorelaksuojamieji – tolperizonas (midokalmas), tetrazepamas<br />
(miolastanas), tizanidinas (sirdaludas).<br />
• Antidepresantai – amitriptilinas, fluoksetinas, sertralinas.<br />
• β blokatoriai – atenololis, propranololis, metoprololis.<br />
MIGRENA<br />
Migreniniai ir átampos tipo galvos skausmai gali bûti panaðûs,<br />
taèiau migrenai bûdingesni stipresni galvos skausmai, lokalizuoti<br />
priekinëje galvos dalyje, t.y. kaktos ir smilkiniø srityse,<br />
be to, daþnai kartu bûna pykinimas ar net vëmimas. Yra<br />
keletas migrenos formø, ið kuriø migrena su aura sudaro apie<br />
24 proc., migrena be auros – 75 proc. visø serganèiøjø. Apie<br />
33 proc. serganèiøjø bûna priepuoliø tiek su aura, tiek be<br />
auros. Kitos migrenos formos sudaro tik 1 proc.<br />
Gydymas<br />
Priepuoliø gydymas<br />
Migrenos priepuoliams <strong>gydyti</strong> pradedama skirti paprastøjø<br />
analgetikø arba sudëtiniø vaistø, taèiau bûtina ligoniui paaiðkinti,<br />
kad nekontroliuojamas pastarøjø vaistø vartojimas gali<br />
sukelti vadinamuosius „analgetinius galvos skausmus“.<br />
Paprastiesiems analgetikams priskiriami analginas, aspirinas,<br />
paracetamolis. Kombinuotø analgetikø gausa daþnai<br />
trikdo sergantájá, todël svarbu, siekiant iðvengti ðios grupës<br />
vaistø perdozavimo, pasitarti su vaistininku dël jø leistinø<br />
vienkartiniø doziø. Pastaruosius 12 m. atsiradus specifiniø<br />
vaistø grupei, palengvëjo ligoniø gydymas. Triptanø specifiðkumas<br />
nulemia greità ir ilgalaiká skausmà kontroliuojantá<br />
veiksmingumà.<br />
1 lentelë. Triptanø charakteristikos<br />
Tmax Biologinis Skilimo<br />
(val.) pasisavinimas periodas ½<br />
(%) (val.)<br />
Sumatriptanas 1,5 14 2<br />
Eletriptanas 2,8 4<br />
Naratriptanas 2 74 5,5<br />
Rizatriptanas 1 40 2,0<br />
Zolmitriptanas 1,5 39–46 2,3–2,6<br />
Jeigu skausmas stiprëja greitai ir bûna didþiausias per 20–<br />
30 min., kartu atsiranda pykinimas ar vëmimas, reikëtø bandyti<br />
skirti sumatriptano (Imigran) nosies purðkalo arba rizatriptano<br />
(Maxalt) suèiulpiamàjà tabletæ. Jei skausmas didëja nuosaikiai,<br />
per 30–60 min., galima rekomenduoti zolmitriptano<br />
(Zomig) tabletes.<br />
Naratriptano (Naramig) tabletës yra rekomenduojamos, kai<br />
skausmas yra linkæs atsinaujinti (gráþtamojo pobûdþio), nes jø<br />
veikimas trunka iki 24 val.<br />
Visi triptanai sukurti bûtent migrenos skausmo priepuoliams<br />
paðalinti, t.y. tai selektyvûs vaistai, todël jø gamybos kaðtai<br />
dideli.<br />
36 GYDYMO MENAS FARMAKOTERAPIJA. APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (I) 2005 m.
Change language