Vaistai infekcinėms ligoms gydyti

More documents

Recommendations

Info

Medikamentinis reumatinio skausmo gydymas Parengë gyd. Dalia Veitienë Skiriami du pagrindiniai reumatiniø ligø gydymo aspektai: 1. Skausmo maþinimas ir simptomø kontrolë analgetikais ir NVNU. 2. Ligos proceso kontrolë vadinamaisiais patogeninës terapijos vaistais. Sisteminiø gliukokortikosteroidø stengiamasi skirti kuo reèiau ir kuo maþesnëmis dozëmis. Daugelio artritø, osteoartrozës (OA) ir reumatoidinio artrito (RA) sukeltam skausmui malðinti daþniausiai skiriama paprastø analgetikø: paracetamolio, neselektyviø NVNU ir selektyviø COX-2 inhibitoriø. Reèiau skiriama opioidø. Veiksmingu laikomas toks gydymas, kai pasiekiama tæstinë skausmo kontrolë. Kadangi medikamentinio gydymo metu daþnai pasireiðkia nepageidaujamø vaistø poveikiø, ypaè vyresnio amþiaus þmonëms, todël visada kartu turi bûti skiriamos ir nemedikamentinës skausmà malðinanèios priemonës (kineziterapija, ergoterapija, kompensacinës technikos ir ortopedinës priemonës, maþinamas kûno svoris ir pan.). SISTEMINIO VEIKIMO VAISTAI Nesteroidiniai vaistai nuo uþdegimo Paracetamolis yra analgetikas ir antipiretikas, taèiau neturi kliniðkai svarbaus periferiná uþdegimà maþinanèio poveikio ir trombocitus slopinanèiø savybiø. Paracetamolis veiksmingai malðina silpnà ir vidutinio stiprumo skausmà (galvos skausmà, mialgijà, osteoartrozës sukeltà skausmà ir pan.), taèiau jo nepakanka uþdegimo sukeltam skausmui malðinti. Skausmui, pasireiðkianèiam ramybës ir nakties metu, simptomams, susijusiems su stipriu uþdegimu, slopinti daþniau rekomenduojami NVNU. Sergantiesiems OA paracetamolis yra pirmiausia pasirenkamas skausmà malðinantis vaistas gydant silpnà ir vidutinio stiprumo skausmà ir, jei rezultatai geri, gali bûti ilgai vartojamas. Dideliø klinikiniø tyrimø duomenys parodë, kad paracetamolio skausmà malðinantis poveikis sergant OA prilygsta NVNU poveikiui. Atlikus tyrimus taip pat nustatyta, kad 4 g/p. paracetamolio dozë buvo tokia pat veiksminga, kaip ir 1,2 g/p. ir 2,4 g/p. ibuprofeno gydant klubo ar kelio OA sukeltà skausmà. Be to, paracetamolis yra geriau toleruojamas negu minëtos ibuprofeno dozës. Kito tyrimo rezultatai rodo, kad 4 g/p. paracetamolio nesumaþino skausmo taip veiksmingai, kaip diklofenakas su misoprostoliu (150 mg/p.), taèiau sukëlë daug maþiau virðkinamojo trakto (VT) paþeidimø negu diklofenakas. Paracetamolio paros dozë turi bûti paskirstyta tolygiai ir neturëtø bûti didesnë nei 4 g/p. Norint tiksliai ávertinti paracetamolio veiksmingumà, pacientas turi jo vartoti maþiausiai po 2–3 g/p. kelias savaites. Nors vaistas yra vienas ið saugiausiø analgetikø, taèiau gali sukelti kliniðkai svarbiø nepageidaujamø poveikiø. Daugëja árodymø, kad paracetamolis yra hepatotoksiðkas ir gali paþeisti inkstus. Paracetamolio reikëtø atsargiai skirti ligoniams, kurie vartoja alkoholá. Jei suvartojama daugiau nei 70 g alkoholio per dienà, paracetamolio paros dozæ reikia sumaþinti iki 2,5 g/p. Ligoniams, kuriems yra padidëjusi kepenø paþeidimo rizika ir kurie vartoja paracetamolio, reikia reguliariai tirti kepenø funkcijà. NVNU – plaèiausiai skiriami vaistai reumatiniam skausmui gydyti. Ðiuo metu galima rinktis klasikinius neselektyvius NVNU arba selektyvius COX-2 inhibitorius. Selektyviø COX-2 inhibi- FARMAKOTERAPIJA. APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (I) 2005 m. MEDIKAMENTINIS LIGØ GYDYMAS toriø skausmà malðinantis poveikis prilygsta neselektyviems NVNU, bet pirmieji sukelia daug maþiau VT paþeidimø, o endoskopiniø tyrimø metu nustatomø VT opø daþnumas prilygsta placebui. Tiek neselektyvûs NVNU, tiek ir selektyvûs COX-2 inhibitoriai gali paþeisti inkstus. Parinkti neselektyvius NVNU ar selektyvius COX-2 inhibitorius reikëtø atidþiai ávertinus VT paþeidimo rizikà. Ligoniams, kuriems nëra VT paþeidimo rizikos veiksniø, galima skirti neselektyviø NVNU, pradedant nuo maþiausiø veiksmingø vaisto doziø. Selektyvûs COX-2 inhibitoriai yra rekomenduojami esant bet kokiai VT paþeidimo rizikai. Visi ligoniai, paskyrus jiems NVNU, turi bûti informuoti apie galimà VT paþeidimà ir jo simptomus bei stebimi, ar neatsiranda naujas ar ûminis VT paþeidimas. Tarp NVNU vertëtø paminëti meloksikamà. Galima sakyti, kad tai subalansuoto poveikio preparatas savo uþdegimà slopinanèiu ir analgetiniu poveikiu prilygstantis neselektyviems NVNU, taèiau selektyviau slopina COX-2 izofermentà, todël jis saugesnis virðkinamajam traktui. Kita vertus, meloksikamo poveikis COX-2 izofermentui maþesnis nei koksibø. Meloksikamas neturi ðalutiniø poveikiø ðirdies ir kraujagysliø sistemai. Ið selektyviø COX-2 inhibitoriø vienintelis meloksikamas gaminamas injekcijø formos, tad jis tinka esant ûminiams ar itin sustiprëjus lëtiniams skausmams, siekiant greitesnio nuskausminimo. Ligoniams, kuriems yra inkstø paþeidimo rizika, NVNU ir selektyviø COX-2 inhibitoriø turi bûti skiriama tik tada, kai negalima gydyti alternatyviais metodais. Tokiu atveju turi bûti reguliariai tiriama inkstø funkcija, matuojamas arterinis kraujospûdis. Sergantiesiems negatyviomis spondiloartropatijomis skausmà malðinti rekomenduojama indometacinu, diklofenaku, naproksenu, celekoksibu. Podagros priepuoliui gydyti daþniausiai skiriama indometacino. Nëra atlikta pakankamai tyrimø, kuriø metu bûtø palygintas NVNU efektyvumas podagros priepuolio metu. Pusë visø NVNU, skiriamø vyresnio amþiaus þmonëms, yra nuo OA sukelto skausmo. Nëra jokiø árodymø, kad NVNU pagerintø arba keistø OA patogenezæ. Nustatyta, kad kai kurie NVNU, pvz., indometacinas, blogina sànario kremzlës metabolizmà ir taip skatina kremzlës paþeidimà sergantiesiems OA. Nimesulidas neturi neigiamo poveikio kremzlës metabolizmui. Sergantiesiems OA NVNU reikëtø skirti tada, kai, vartojant paracetamolio, negaunama norimø rezultatø arba pasireiðkia vidutinis ir stiprus skausmas. Ypaè sustiprëjus reumatiniam skausmui trumpam galima pavartoti deksketoprofeno. Opioidai Opioidø gali bûti skiriama sergantiesiems RA ir OA, kai kiti vaistai ir nemedikamentinis gydymas neduoda norimo poveikio ir skausmas blogina paciento gyvenimo kokybæ. Kodeino ir paracetamolio derinys geriau malðina skausmà negu vienas paracetamolis. Jo gali bûti skiriama silpnam ir vidutiniam skausmui malðinti. Kodeino neturi bûti skiriama ilgà laikà, nes gali sukelti lengvà pripratimà ir obstipacijas. Kai kurie autoriai ið viso nerekomenduoja skirti kodeino dël nepageidaujamø reakcijø ir riboto skausmà malðinanèio poveikio. GYDYMO MENAS 39
SKAUSMÀ SLOPINANTYS VAISTAI Tramadolis yra centrinio veikimo sintetinis opioidas, taèiau opioidinis poveikis silpnas. Skiriamas vidutiniam ir stipriam skausmui malðinti. Jeigu reikia, gali bûti skiriamas ilgalaikei terapijai. Duomenys apie piktnaudþiavimà tramadoliu yra reti. Jis gerai toleruojamas, bet kontraindikuotinas esant traukuliø sindromui. Gali bûti vartojamas vienas arba derinant su paracetamoliu ar NVNU, kai vieni NVNU pakankamai gerai nenumalðina skausmo. Daþniausi nepageidaujami poveikiai yra pykinimas ir galvos svaigimas. Pradinë tramadolio dozë – po 25 mg kas 4–6 val., maksimali – 200 mg/p. Tramadolis nepaþeidþia inkstø ir VT ir reèiau negu kiti opioidai sukelia obstipacijas. Morfijaus ir kitø opioidø gali bûti skiriama vienø arba su NVNU, su paracetamoliu vidutiniam ir stipriam skausmui malðinti, kai nepadeda kiti gydymo metodai. Nepaisant aiðkiø efektyvumo árodymø malðinant vidutiná ir stiprø skausmà, vis dar diskutuojama dël vaistø efektyvumo ir saugumo. Vienas ið daþniausiø nepageidaujamø poveikiø yra obstipacijos. Profilaktinës priemonës (laisvinamieji vaistai ir pan.) turi bûti skiriamos nuo pat opioidø vartojimo pradþios. Ilgo veikimo fentanilio pleistrai reèiau sukelia obstipacijas negu geriamieji opioidai. VIETIÐKAI VEIKIANTYS VAISTAI Vietinis skausmà malðinantis gydymas rekomenduojamas visiems ligoniams kaip papildoma priemonë vartojant skausmà malðinanèiø vaistø arba kaip monoterapija esant vienam skausmingam sànariui. Ið daþniau vartojamø preparatø verta paminëti ketoprofenà (Fastum gel, Flexen), diklofenakà (Feloran, Olfen), ibuprofenà (Ibutop Gel, Ibumetin). Tarp kitø vietiðkai vartojamø preparatø norëèiau paminëti preparatus su nonivamidu. Nonivamidas (nonilo rûgðties vanililamidas) yra ispaniðko pipiro sudëtyje esanèio hidrinto kapsaicino demetilintas darinys. Vartojamas vietiðkai jis turi vidutinio stiprumo skausmà malðinantá poveiká. Daþnai pasireiðkiantis deginantis pojûtis tepimo vietoje sumaþëja tæsiant vaisto vartojimà. Tyrimø apþvalga parodë, kad 65 proc. ligoniø, serganèiø OA, vietiðkai veikiantys NVNU skausmà numalðino daug labiau negu placebas. VAISTØ INJEKCIJOS Á SÀNARIUS Hialurono rûgðtis yra pagrindinë sinovinio skysèio ir ekstraceliulinë kremzlës matricos sudedamoji dalis. Ji nulemia sànariø skysèio klampumà. Nustatyta, kad sergant OA kataliziniai fermentai sumaþina hialino polimerø koncentracijà ir jø molekuliná svorá. Sintetiniai hialurono preparatai yra skirti keliø OA gydyti. Skiriamas injekcijø á sànarius kursas. Tyrimai parodë, kad, injekuojant kartà per savaitæ 3 savaites, sumaþëjo kelio skausmas, palyginti su placebu, o poveikis truko 6 mënesius. Daþniausias nepageidaujamas poveikis – ûminis kelio skausmas ir tinimas. Ði lokali reakcija pasireiðkia 2–3 proc. ligoniø pirmo injekcijø kurso metu, bet padidëja iki 21 proc. ligoniams, kuriems skiriamas daugiau negu vienas injekcijø kursas. Ðis nepageidaujamas poveikis riboja platø vaisto vartojimà klinikinëje praktikoje. Kai kur nurodoma, kad hialurono rûgðties á kelio sànará injekuojama tik tada, kai paracetamolis ir NVNU neduoda norimo rezultato arba kai ligonis negali vartoti ðiø medikamentø. Steroidiniø hormonø injekcijos á sànarius skiriamos sergantiesiems RA, reèiau OA, kai yra stiprus 1–2–3 sànariø uþ- degimas. Pasirenkant steroidiná hormonà, reikia atsiþvelgti á vaisto veikimo trukmæ, tirpumà, stiprumà, veikimo pradþià. Kuo maþiau tirpus vaistas, tuo ilgesnë jo veikimo trukmë, taèiau vëlesnë veikimo pradþia, todël daþnai derinami du medikamentai: trumpo ir ilgesnio veikimo, kad poveikis bûtø greitas. Taip pat siûloma papildomai vartoti trumpo veikimo anestetiko (pvz., lidokaino). Kontraindikacijos injekcijoms á sànarius yra sisteminë infekcija, kraujavimas, nekontroliuojamas cukrinis diabetas, labai didelis antsvoris, ûminë sànario destrukcija, sànarinis kaulo lûþis, nebuvo veiksminga ankstesnë injekcija. Klinikiniai tyrimai rodo, kad sergantiesiems OA steroidø injekcija á sànarius tik vidutiniðkai ir trumpam numalðina skausmà. Deja, jokie klinikiniai poþymiai patikimai nerodo, kuriems ligoniams pasireikð geras skausmà malðinantis poveikis. Nerekomenduojama á tà patá sànará leisti steroidø daþniau negu 3–4 kartus per metus. Tyrimai parodë, kad pakartotinës injekcijos á sànarius nebuvo labai veiksmingos nuo OA sukelto keliø skausmo. Steroidø injekcijø á klubo sànará veiksmingumas sergantiesiems OA taip pat nëra gerai iðtirtas. Nedaþnos, bet galimos ðios injekcijø á sànará komplikacijos: 1) skausmo sustiprëjimas ið karto po injekcijos (dël padidëjusio intrasànarinio slëgio arba sinovinës membranos sudirginimo steroidø kristalais), 2) septinis artritas, 3) sisteminis vaisto poveikis po netirpaus preparato injekcijos, 4) poodiniø audiniø atrofija dël steroidø pratekëjimo injekcijos vietoje bei vartojant netirpiø steroidø, 5) sànario destrukcija dël sunkaus fizinio krûvio per anksti po injekcijos, 6) aplink sànará esanèiø audiniø paþeidimas. CHONDROPROTEKTORIAI Gliukozamino ir chondroitino sulfatas yra gliukozaminoglikano derivatai, esantys sànario kremzlëje. 15 nedideliø dvigubai aklø kontroliuojamø tyrimø su atsitiktiniu bûdu atrinktais pacientais metaanalizë parodë, kad ðie medikamentai turi nedidelá skausmà malðinantá poveiká sergantiesiems keliø OA. Kitø 2 tyrimø, kuriø metu tirtas gliukozaminas, rezultatai parodë, kad ligoniams, sirgusiems lengvo ir vidutinio sunkumo keliø OA, skausmas sumaþëjo 20–25 proc. Ligoniams, kuriø keliø paþeidimas buvo didesnis ir skausmas stipresnis, didesnio poveikio nebuvo. Gliukozaminas kontraindikuotinas esant alergijai jûros gërybëms, taèiau apskritai jis gana gerai toleruojamas ir nesukelia didesniø nepageidaujamø poveikiø. 1500 mg/p. gliukozamino dozë turi bûti vartojama maþiausiai 3 mënesius, kad bûtø galima spræsti apie jo veiksmingumà. Kadangi vis dar diskutuojama dël gliukozamino ir chondroitino efektyvumo, reikia tolimesniø tyrimø. Literatûra 1. Osteoarthritis: new insights. Part two: treatment approaches. NIH Conference // Annals of Internal Medicine. – 2000, 7 Nov., vol. 133, N.9, p. 726–737. 2. The drug therapy of disorders of bones and joints // Grahame – Smith D.G., Aronson J.K. Clinical pharmacology and drug therapy. Third edition. – Oxford, 2002, p. 351–361. 3. Furst D.E., Munster T. Nonsteroidal anti – inflammatory drugs, disease – modifying antirheumatic drugs, nonopioid analgetics and drugs used in gout // Katzung B.G. Basic and clinical pharmacology. Eighth edition. – The McGraw – Hill Companies, 2001, p. 597–619. 4. Nonsteroidal anti – inflammtory drugs // Guideline for the management of pain in osteoathritis, rheumatoid arthritis and juvenile chronic arthritis. (eds.). – American Pain Society. – 2002, p. 54–73. 5. The relief of pain // Grahame – Smith D.G., Aronson J.K. Clinical pharmacology and drug therapy. Third edition. – Oxford, 2002, p. 389–396. 6. Drugs and the musculoskeletal system // Page C., Curtis M., Sutter M., Walker M., Hoffma B. Integrated pharmacology. (eds.). – Toronto, 2002, p. 437–454. 7. Grainger R., Cicuttunu F.M. Medical management of osteoarthritis of the knee and hip joints // MJA. – 2004, 180 (5), p. 232–236. 8. Alpiner N., Oh T.H., Hinderer S.R. et al. Rehabilitation in joint and connective tissue disease. 1. Systemic diseases // Arch. Phys. Med. Rehabil. – 1995, May, vol. 76, p.32–40. 40 GYDYMO MENAS FARMAKOTERAPIJA. APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (I) 2005 m.
Page 1 and 2: GYDYMO MENAS FARMAKOTERAPIJA 2005 (
Page 3 and 4: VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI AP
Page 5 and 6: VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI Me
Page 7 and 8: VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI è
Page 9 and 10: VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI Pl
Page 11 and 12: VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI pl
Page 13 and 14: VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI Le
Page 15 and 16: VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI 1.
Page 17 and 18: VAISTAI KVËPAVIMO LIGOMS GYDYTI SE
Page 19 and 20: VAISTAI GINEKOLOGINËMS LIGOMS GYDY
Page 33 and 34: SKAUSMÀ SLOPINANTYS VAISTAI APÞVA
Page 35 and 36: SKAUSMÀ SLOPINANTYS VAISTAI Skausm
Page 37 and 38: SKAUSMÀ SLOPINANTYS VAISTAI Galvos
Page 39: SKAUSMÀ SLOPINANTYS VAISTAI Profil
Page 43 and 44: SKAUSMÀ SLOPINANTYS VAISTAI Nester
Page 45 and 46: VAISTAI INFEKCINËMS LIGOMS GYDYTI
Page 67 and 68: KRAUJODAROS SISTEMÀ VEIKIANTYS VAI
Page 81: KRAUJODAROS SISTEMÀ VEIKIANTYS VAI

Vaistai infekcinėms ligoms gydyti

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?