(ukanasknelma 150 qveyanas Soris) evrogaerTianebis daufaravi zewolis Sedegad, romelicwinaaRmdeg SemTxvevaSi ewinaaRmdegeboda ruseTis gawevrianebas msoflio savaWroorganizaciaSi. kiotos oqmi didwilad etyoba gadaiqca evrogaerTianebis Sida politikurproeqtad, romelic rogorc warmoebis teqnikuri gadaiaraRebis, aseve marTvismeqanizmebisa da sazogadoebrivi azris Camoyalibebis TvalsazrisiT, globalurdaTbobasTan brZolis aseTi tipis meqanizmis danergvasTan mimarTebaSi, bevrad uswrebsmTel danarCen msoflios. Tumca 2006 wlis dasawyisisaTvis aqac 15 “Zveli” wevridanmxolod 5 axerxebda ase Tu ise am oqmis moTxovnilebebis Sesrulebas.e.i. kiotos oqmi iseTi tipisaa, rogorc zemoT iyo aRwerili — aradamajerebeli daSesasrulebelad rTuli. amave dros, miuxedavad yvelafrisa, man SeiZleba SeasrulosmniSvnelovani roli Tugind im TvalsazrisiT, rom mis realizaciaze gamoCndeba, Turamdenad aris mzad msoflio mis winaSe mdgari realuri globaluri problemisgadasaWrelad (bolos da bolos raime sxva alternatiuli meqanizmi ubralod ar arsebobs).4.2.4. samwuxarod globaluri ekologiuri krizisis mogvarebis ideebis aSkara naklebobaSeimCneva. faqtiurad erTaderTia gaeros garemosa da ganviTarebis msoflio komisiis mier(bruntlandis komisia), 1987 wels gamoaqveynebul moxsenebaSi wamoyenebuli e.w. mdgradiganviTarebis idea. dResdReobiT is <strong>for</strong>malurad aRiarebulia rogorc saerTaSorisoorganizaciebis, aseve erovnuli mTavrobebis mier, rogorc zogadi samoqmedo orientiri.mokled rom vTqvaT, mdgradia iseTi ganviTareba, romelic saSualebas iZlevadakmayofildes sazogadoebis dRevandeli moTxovnilebebi ise, rom A momaval Taobebs armoespoT saSualeba daikmayofilon TavianTi sakuTari moTxovnilebebi. momdevno wlebismanZilze es termini (Tu ara ideis arsi, rogorc aseTi) gaxda nebismieri iseTi politikuridokumentis ganuyofeli nawili, romelic ganviTarebas eZRvneba. farTo gagebiT, eskoncefcia, aRiqveba rogorc saSualeba iseTi strategiebis SemuSavebisa da danergvis,romlebic daexmarebian kacobriobas miaRwios ekonomikur da socialur ganviTarebasbunebrivi garemos degradaciis, resursebis zedmeti eqspluataciisa da dabinZurebisgareSe. im faqts, rom kacobriobis dRevandeli ganviTarebis etapze, es ori midgomaubralod erTmaneTis gamomricxavia, koncefciis avtorebma delikaturad gverdi auares.sazogadod mdgradi ganviTarebis principebis praqtikuli realizacia niSnavssazogadoebrivi ganviTarebis axali etapis dadgomas. magram adamianis sazogadoeba, maTSoris misi dReisaTvis yvelaze mniSvnelovani qvesistema — bazari, principuladaxorcielebs Zirfesvian gardaqmnebs mxolod im SemTxvevaSi, Tu sistemur krizissgadaeyreba. amis magaliTia, 1929 wlis msoflio ekonomikuri krizisi, romlis Sedegadmoxda sabazro urTierTobebis sistemis safuZvliani gadasinjva.aseTi krizisis SesaZlo mizezebi cnobilia — globaluri ekosistemis asimilaciuri dareproduqciis unaris Semcireba. aseve cnobilia misi gadaWris saSualebebic — globalurekosistemaze adamianis datvirTvis Semcireba iqamde, sanam es datvirTva ar moeqcevaekosistemis aRwarmoebis SesaZleblobis farglebSi.praqtikulad es niSnavs, materialuri moxmarebis (mTlianis da erT mosaxleze)radikalur Semcirebas, misi Tanmxlebi warmoebisa da ganawilebis efeqturobis zrdiT, darac mTavaria — Tanamedrove sazogadoebis faseulobaTa sistemis sruli gadasinjviT,romelic gadamwyvet upiratesobas aniWebs materialuri moxmarebis ganuwyvetliv zrdasganviTarebis sxva prioritebTan SedarebiT.problema isaa, rom sistemuri krizisi ar xdeba cvlilebebis aucileblobis Segnebis,ganaTlebisa da propagandis safuZvelze. is xdeba, rodesac xdeba, da misi dadgoma ar arisdamokidebuli adamianis neba-survilze.garda amisa, globaluri sazogadoebrivi ganviTarebis tendenciebs ganapirobebenwamyvani globaluri moTamaSeebi, romlebic cal-calke Tu erTad, namdvilad ar ganicdianaraviTar sistemur kriziss, romelic SesaZlebelia bunebrivi garemos degradaciiT iyosgamowveuli. es imas ar niSnavs, rom aseTi krizisi ar xdeba — ubralod es qveynebi axerxebenmaTi problemebis mniSvneloveni nawilis gatanas sakuTari teritoriebis farglebs gareT(igive WuWyiani warmoebebi).es moTamaSeebi, agreTve, swored ver afaseben maTi Sesabamisi sazogadoebrivi sistemebismdgomareobas. Tanamedrove sazogadoebebSi warmatebisa Tu Cavardnis Sefasebis mTavarikriteriumi bazris mdgomareobaa. xolo bazari, misi aSkara Rirsebebis miuxedavad, sakmaodprimitiuli meqanizmia. is afasebs nebismier processa Tu situacias diax/ara — TeTri/Savi— mogeba/wagebis logikis safuZvelze. am TvalsazrisiT, dRes msoflioSi ar arsebobsbunebrivi garemos degradaciiT gamowveuli araviTari krizisi, romelic moiTxovssabazro urTierTobebis sistemis Zirfesvian gadasinjvas, an bazari ubralod ver cnobsmis niSnebs.am dros ekologiuri krizisi imiT gansxvavdeba sazogadoebrivi ganviTarebis sxva100
krizisebisagan, rom rodesac bazari amoicnobs aseTi globaluri sistemuri krizisisniSnebs, mis gankargulebaSi arsebuli meqanizmebi da resursebi ar iqneba sakmarisi mismosagvareblad.yovelwliurad organuli sawvavis dawvis Sedegad atmosferoSi xvdeba 5.8 miliarditona naxSirbadi, rac 20 miliard tona naxSirorJangs Seesabameba. aseTi raodenobisnaxSirbadis dasagroveblad fotosinTezis procesSi misi atmosferodan STanTqvis drosbunebas sWirdeba TiTqmis milioni weli. weliwadSi msoflioSi moipoveba 120 miliarditona madani, sawvavi wiaRiseuli da saSeni masala, gamoidnoba 800 milioni tona sxvadasxvametali.metalurgiuli warmoeba iZleva daWuWyianebis 34%-mde, Tboeleqtrosadgurebi-27%,navTobis mrewveloba-12%, qimiuri-9%-s, gazis-7%. kacobriobis istoriis manZilzegadagvarebuli niadagebis farTobi Seadgens 20 milion kvadratul kilometrs, rac imazemetia, dRes msoflioSi rom gamoiyeneba. kacobrioba, romelic Tavisi biomasiT Seadgensdedamiwis cocxali nivTierebis procentis meaTasedebs, qmnis aTasjer met narCenebs,vidre mTeli biosfero. maTi raodenoba yovel TxuTmet weliwadSi erTxel ormagdeba.dedamiwis hidrosferoSi yovelwliurad Caedineba 600 miliard tonamde samrewveloCamdinare wylebi, romlebic Seicavs 300 milon tonamde rkinas, 2.3 milion tona tyvias, 7000tona vercxliswyals, 6000 tona fos<strong>for</strong>s da sxva mavne nivTierebebs, rac mniSvnelovnadabinZurebs msoflio okeanes, amcirebs mis biomravalferovnebas, saxes ucvlis adamianissakveb resursebs da amcirebs kidec maT.sawarmoo narCeni airebi (m.S. avtomanqanebis gamonabolqvi) iwveven atmosferoSigogirdisa da azotis Jangebis moxvedras. isini ubrundebian dedamiwas mJave wvimebis saxiT,romlebic amJaveben da gadaagvareben niadags, wyalsacavebs, mcenareul safars. xdebaniadagebis degradacia.gaudabnoebis procesiT moculia teritoria, romelic farTobiT aRemateba Crdilo dasamxreT amerikas, erTad aRebuls. mxolod adamianis mier daSrobili aralis zRvisSemogarenidan qars yovelwliurad miaqvs 150 milion tonaze meti miwa. planetaze tyeebisgaCexvis siCqare weliwadSi maTi saerTo farTobis daaxloebiT 0.2%-s udris. avstraliam,magaliTad, ukve dakarga Tavisi tyeebis 3/4, amerikam 2/5, afrikam — 1/5. es procesigansakuTrebiT Seexo tropikul tyeebs (amazonia, kongo, samxreT-aRmosavleTi azia),romlebic atmosferoSi naleqis cirkulaciis regulatorebis rols TamaSobs.Tavi 5. zogierTi globaluri problema.globaluri teqnologiebi, kultura msoflio urTierTobebSi.5.1. globaluri teqnologiebis transferi5.1.1. globalizaciis erT-erTi mTavari Sedegi isaa, rom dedamiwa ubralod Zalianpatara gaxda. isevdaisev, principulad aRar arsebobs manZilis daZlevis problema, xolonebismieri in<strong>for</strong>maciis miReba, gadamuSaveba, gavrceleba anda urTierToba calkeulindividebs Soris SesaZlebelia realur droSi.gasagebia, rom amis SesaZlebloba mxolod imaT gaaCniaT, vinc sakmarisad SeZlebuliaamisaTvis. magram, mas Semdeg, rac reiganisa da tetCeris administraciebma aSS-sa da didbritaneTSi miaRwies komunikaciebis bazrebis deregulirebasa da demonopolizacias 1980-ian wlebSi, komunikaciisa da in<strong>for</strong>maciis gavrcelebis eleqtronuli saSualebebi(televizia, interneti, eleqtronuli fosta, mobiluri telefoni) xelmisawvdomi gaxdanebismieri ganviTarebadi qveynis nebismieri moqalaqisaTvis, vinc siRaribis zRvarsgadacdenilia, Tu romeliRaca adgilobrivi diqtatori xist izolacionalisturpolitikas ar eweva (magaliTad, Crdilo korea). 179globaluri komunikaciebis saSualebebis ganviTareba amave dros mxolod SedarebiT mcirenawilia im uzarmazari gavlenisa, romelsac Tanamedrove mecnirebis miRwevebi, teqnika dateqnologia axdenen globalizaciis procesebze. Tumca, am SemTxvevaSic, damokidebulebasworxazovani ar aris. teqnologia globaluri procesebis mZlavri matarebelia; imave dros,teqnologiebis umetesobis danergva da farTo gavrceleba SesaZlebelia mxolod imxelsayreli pirobebis farglebSi, romelTac maT globalizacia uqmnis.imis Sesabamisad, Tu teqnologiis Seqmnisa da aTvisebis ra unari gaaCniaT sxvadasxva101
- Page 1 and 2:
socialur mecnierebaTa seriamsofliop
- Page 3:
s a r C e v iSesavali .............
- Page 6 and 7:
situaciis arseboba, Tavis mxriv, am
- Page 8 and 9:
globalizacia — ori antagonisturi
- Page 10:
(informacia), vidre ramdenime aTeul
- Page 13 and 14:
TanamSromlobas. faqtiurad SesaZlebe
- Page 15 and 16:
1.3. msoflio politikis Teoriebi1.3.
- Page 17 and 18:
TanamSromlobaze uaris Tqma sul ufro
- Page 19 and 20:
danarCeni msofliosagan gansxvavebiT
- Page 21 and 22:
meqanizmebi ubralod ar arsebobs;•
- Page 23 and 24:
idga zemoT daxasiaTebul “piramidu
- Page 25 and 26:
amocanebis gadasaWrelad. 37es ar ni
- Page 27 and 28:
dacema, pirvel rigSi, materialuri d
- Page 29 and 30:
ealurad globaluri iyo. isini, isevd
- Page 31 and 32:
mSeneblobis procesSi klasobrivi brZ
- Page 33 and 34:
dolaris daxmareba miiRo.sainteresoa
- Page 35 and 36:
sistemas da gamoiwvia britaneTis im
- Page 37 and 38:
miekuTvneboda (ix. danarTi 3.1 da 3
- Page 39 and 40:
TiTqmis mTlianad ugulvebelyos is pr
- Page 41 and 42:
2.2.5. meore globalizaciis dros gag
- Page 43 and 44:
gakeTeba (iaponia). meore mxriv, er
- Page 45 and 46:
ac saboloo jamSi qmnis sistemis des
- Page 47 and 48:
laparakia imaze, rom romelime calke
- Page 49 and 50: mmarTvelobis principebis adaptacia
- Page 51 and 52: matareblebi arian. ukve es faqti aq
- Page 53 and 54: warmoadgens nebismieri warmatebuli
- Page 55 and 56: koloradosa da vaiomingis nawilebi.
- Page 57 and 58: xSirad faqtiurad kulturuli misioner
- Page 59 and 60: dasawyisSi oficialurad TviT aSS-ma
- Page 61 and 62: mosaxleobis 20%, romelic yvelaze md
- Page 63 and 64: sruli liberalizaciis Sesaxeb faqtiu
- Page 65 and 66: gansxvavebebi, ganpirobebuli maTi e
- Page 67 and 68: urTierTobaSi.3.4. zemoT aRwerili pr
- Page 69 and 70: evri qveynisaTvis zemoT aRwerili ti
- Page 71 and 72: aSS saerTaSoriso daxmarebis naxevar
- Page 73 and 74: aSkarad sWarbobs evrogerTianebis ne
- Page 79 and 80: meore — Tanamedrove sabrZolo saSu
- Page 81 and 82: SeuZliaT, an ar awyobT efeqturi Ron
- Page 83 and 84: amoiwura.cnobili ebraeli moRvawe,
- Page 85 and 86: masze agebuli civilizaciis sistemur
- Page 87 and 88: eJimi mravali wlis manZilze xels uw
- Page 89 and 90: mxolod SedarebiT mcire nawils Seexo
- Page 91 and 92: daavadebebiT. am konfliqtSi monawil
- Page 93 and 94: naxevar saukunes moiTvlis. principS
- Page 95 and 96: kontrols eqvemdebareba.rac Seexeba
- Page 97 and 98: • faqtiurad nebismieri gadawyveti
- Page 99: 4.2.3. globalur doneze aseTi tipis
- Page 103 and 104: sabWoTa kavSirma gamomdinare nawilo
- Page 105 and 106: usafrTxoebis erT-erTi ZiriTadi elem
- Page 107 and 108: Microsoft-is top-menejerebs). sadac
- Page 109 and 110: veb-gverdebs; xolo Google-m 2006 we
- Page 111 and 112: saxiT, amerikis moqmedeba SedarebiT
- Page 113 and 114: organizaciebis da a.S.amave dros, r
- Page 115 and 116: 2 termini globaluri mainc uamravi s
- Page 117 and 118: 61 ssrk-s SemTxvevaSi etyoba misi g
- Page 119 and 120: 30-jer naklebia, vidre saavtomobilo
- Page 121 and 122: SesaZlebelia faqtiurad nebismieri s
- Page 123 and 124: however powerful, can become transn
- Page 125 and 126: 2. Does not matter in what sphere o
- Page 127 and 128: system, which leads to restoration
- Page 129 and 130: On the other hand, in the late 19 t
- Page 131 and 132: traceable here, technological compo
- Page 133 and 134: extremist than terrorists themselve
- Page 135 and 136: human rights is routine. 24The situ
- Page 137 and 138: Transformation of Islam, as the rel
- Page 139 and 140: countries, where the government and
- Page 141 and 142: Of course if the developed world ma
- Page 143 and 144: (including affiliated agencies and
- Page 145 and 146: including legal acts, represents re
- Page 147 and 148: passed by its more successful prede
- Page 149 and 150: principle should possess some cultu
- Page 151 and 152:
coherent and purposeful than before