ganmartebas davsjerdeT, anu rogorc dRevandel inglisurSi amboben — “keep it simple, stupid”.arc ise Soreul warsulSi, cnobili maTematikosi puankare daaxloebiT imave azrisa iyo,rodesac ambobda — “rodesac adamians ar esmis problema, is bevr <strong>for</strong>mulas wers, magramrodesac bolos da bolos mixvdeba, raSia saqme — ukeTes SemTxvevaSi ori <strong>for</strong>mula rCeba”.sabunebismetyvelo mecnierebebSi es principi namdvilad muSaobs. rac Seexebasazogadoebriv mecnierebebs, aq situacia Zalian waagavs ZvelTaZvel indur igavsmoxetiale maTxovar brmebze, romlebic gzad spilos gadaeyarnen. erTi, romelmac spilosxorTums waavlo xeli, amtkicebda, rom spilo gvelsa hgavs, meore, rom foTols, radganacyuri SerCa xelSi, mesame boZs — is spilos fexs daejaxa, xolo kidev erTi gaiZaxoda, romspilo Tokia, mas Semdeg, rac kudi moqaCa. yvela Tavisas gaiZaxoda, bolos ver SeTanxmdnenda erTmaneTs daerivnen. spilo didi xania Tavisi gziT wavida, isini ki isev mtverSigoravdnen...qvemoT koncentrirebuli, ganzogadoebuli saxiT ganxilulia ramdenime yvelazegavrcelebuli midgoma rogorc sazogadod globalizaciis procesisadmi, aseve msofliopolitikis ori yvelaze aRiarebuli Teoriuli midgoma (realizmi da liberalizmi). amTavis mizania, SeuqmnaT studentebs warmodgena imis Sesaxeb, Tu ramdenad SeswevT unarigansxvavebul Teoriul midgomebs swored warmoaCinon is procesebi, romlebicglobalizaciis CarCoebSi viTardeba, anda ramdenad SeswevT maT unari, Tavis mxrivimoqmedon msoflio politikis mimdinareobaze. 201.2. globalizaciis Teoriuli aRqma.1.2.1. hiperglobalistebi warmodgenilebi arian im mecnierebiT, romelTac miaCniaT, romkacobriobis istoriaSi dadga axali xana, rodesac tradiciuli erovnuli saxelmwifoebigadaiqcnen globaluri ekonomikis moZvelebul, ufro metic - usargeblo, zedmetmoTamaSeebad. aseT mosazrebas safuZvlad udevs ekonomikuri logika, romelic win ayenebserTian globalur bazarsa da globalur konkurencias, rogorc sazogadoebriviprogresis mamoZravebel Zalebs. hiperglobalistebi amtkiceben, rom ekonomikurglobalizacias moaqvs ekonomikebis “denacionalizacia” warmoebis, vaWrobisa dafinansebis transnacionaluri qselebis Seqmnis gziT. aseT “usazRvro” ekonomikaSierovnuli saxelmwifoebi TamaSoben globaluri kapitalis ubralo “gadamcemi Rvedebisa”,da saboloo jamSi Suamavlebis rols, romlebic eqcevian adgilobriv, regionul daglobalur marTvis organoebs Soris. am TvalsazrisiT, bevrs sjera, rom ekonomikuriglobalizacia qmnis socialuri organizaciis axal <strong>for</strong>mebs, romlebic ikaveben ansaboloo jamSi daikaveben tradiciuli erovnuli saxelmwifoebis, rogorc globalurisazogadoebis pirveladi ekonomikuri da politikuri erTeulebis adgils.hiperglobalistebs sjeraT, rom globalizacia ZiriTadad ekonomikuri movlenaa, rommzardad integrirebuli globaluri ekonomika ukve arsebos; rom globaluri kapitalismoTxovnebis dawoliT nebismieri saxelmwifosaTvis politika “SesaZleblobisxelovnebidan” gadaiqca “efeqturi ekonomikuri marTvis” xelovnebad.garda amisa, arsebobs mosazreba, rom ekonomikuri globalizacia qmnisgamarjvebulebisa da damarcxebulebis ganawilebis axal sqemas. amasTan dakavSirebiT,Zveli “Crdilo-samxreTis” dayofis roli TandaTanobiT mcirdeba da adgils uTmobsekonomikuri Zalauflebis dayofis ufro rTul sistemas. amis gamo, mTavrobebiiZulebulebi arian “marTon” globalizaciis socialuri Sedegebi imasTan dakavSirebiT,rom globaluri finansuri da ekonomikuri konkurencia Zirs uTxris socialuri dacvissocial-demokratiul models da gvauwyebs sayovelTao keTildReobis saxelmwifosmodelis gadaSenebas. globalizacia SesaZlebelia, agreTve ukavSirdebodes globaluriekonomikis gamarjvebulebisa da damarcxebulebis mzard polarizacias. maT, vinc dRes“gariyulia”, samomxmareblo ideologiis globaluri gavrceleba, agreTve, Tavs axvevsaxali tipis “piradobas”, romelic ikavebs tradiciuli kulturisa da cxovrebis wesisadgils. liberaluri demokratiis gavrceleba, agreTve, aZlierebs erTiani globaluricivilizaciis aRmocenebis SegrZnebas, romelic ganisazRvreba politikuri daekonomikuri organizaciis universaluri standartebiT. aseT “globaluri civilizacias”,agreTve emsaxurebian marTvis sakuTari meqanizmebi, iseTebi, magaliTad, rogorcsaerTaSoriso savaluto fondia, xolo saxelmwifoebi da xalxebi sul ufro da ufroeqvemdebarebian axal sazogadoebriv, kerZo globalur Tu regionul xelisuflebebs.Sesabamisad erovnuli saxelmwifoebi sul ufro naklebad axerxeben imis marTvas, racmaT sazRvrebSi xdeba an maTi moqalaqeebis moTxovnilebebis damoukidebladdakmayofilebas. meore mxriv, kavSirgabmulobis globaluri infrastruqtura da mravalisaerTo interesis arsebobis SegrZneba xels uwyobs adamianTa Soris transnacionalur12
TanamSromlobas. faqtiurad SesaZlebelia vilaparakoT “globaluri samoqalaqosazogadoebis” aRmocenebaze. am TvalsazrisiT, faqtiurad xdeba ekonomikuri dapolitikuri Zalauflebis denacionalizacia da “gabneva”, rasac mosdevs erovnulisaxelmwifoebis suverenitetisa da avtonomiis Semdgomi Ziris gamoTxra.1.2.2. skeptikosebi, gansxvavebiT hiperglobalistebisagan, msoflio vaWrobis,kapitaldabandebisa da Sromis nakadebis statistikaze dayrdnobiT amtkiceben, rommoyolebuli mecxramete saukunidan, ubralod SedarebiT izrdeba internacionalizaciisdone, e.i. urTierToba ZiriTadad erovnul meurneobebs Soris. amtkiceben ra, romglobalizacia miTia, skeptikosebi efuZnebian globalizaciis ekonomikur koncefcias daaigiveben mas srulad integrirebul globalur bazarTan. miaCniaT ra, rom dRevandeliekonomikuri integraciis done Camouvardeba am “ideals” da, rom aseTi integracia bevradCamorCeba mecxramete saukunis bolos dones, isini askvnian, rom Tanamedroveglobalizaciis gamovlena friad gazviadebulia.amasTan dakavSirebiT skeptikosebi askvnian, rom hiperglobalistebis mosazrebaZirfesvianad mcdaria da politikurad miamiti imis gamo, rom is saTanadod ver afasebserovnuli mTavrobebis arsebul SesaZleblobebs marTon saerTaSoriso ekonomikurimoRvaweoba. imis nacvlad, rom ukontrolod ganviTardnen, internacionalizaciis ZalebiTviTon eqvemdebarebian erovnuli mTavrobebis maregulirebel Zalauflebas, raTauzrunvelyon mimdinare ekonomikuri liberalizacia.skeptikosebis TvalsazrisiT, yvela arsebuli mtkicebuleba migvaniSnebs, imas romekonomikuri saqmianoba ganicdis mniSvnelovan regionalizacias im dros, rodesacmsoflio ekonomika viTardeba sami ZiriTadi finansuri da savaWro blokis —evropis, aziawynariokeanisa da Crdilo amerikis Seqmnis mimarTulebiT. Sesabamisad klasikuri “oqrosstandartis” epoqasTan SedarebiT msoflio ekonomika bevrad ufro naklebadintegrirebulia, xolo msoflio imperiebis xanasTan SedarebiT is ufro naklebadglobalizebulia geografiuli mocvis TvalsazrisiT.skeptikosebi, agreTve ar Tvlian, rom erovnuli mTavrobebi eqvemdebarebiansaerTaSoriso tendenciebs. piriqiT, isini yuradRebas amaxvileben imaze, rom maTi rolisazRvrebs gaRma ekonomikuri aqtiurobis ganviTarebasa da regulirebaSi sul ufrocentraluri xdeba. mTavrobebi internacionalizaciis pasiuri msxverpli ki ara, piriqiT,misi ZiriTadi arqiteqtorebi arian. ufro metic, zogi ganixilavs internacionalizaciasrogorc ZiriTadad aSS-is mier inicirebuli mravalmxrivi msoflio ekonomikuri weswyobisTamnxleb produqts, romelmac meore msoflio omis Semdeg ubiZga erovnuli ekonomikebisinternacionalizacias. sxvebs saerTod miaCniaT, rom msoflio vaWrobisa dakapitaldabandebebis mimdinare intensifikacia warmoadgens dasavluri imperializmisaxal stadias, romlis farglebSic erovnuli mTavrobebi gamodian monopolisturikapitalis agentebis rolSi.miuxedavad azrTa garkveuli sxvadasxvaobisa, skeptikosebi erTxmad miiCneven, rominternacionalizacias ar mohyva CrdiloeT-samxreTis uTanabrobis Semcireba. piriqiT,xdeba savaWro da sainvesticio nakadebis zrda mdidar CrdiloeTSi, “mesame samyaros”mravali qveynis mzardi marginalizaciis xarjze. isini, agreTve amaxvileben yuradRebas imfaqtze, rom ucxouri investiciebis nakadebis koncentrireba ZiriTadad xdebaganviTarebul kapitalistur saxelmwifoebSi, xolo multinacionaluri korporaciebisumetesoba rCeba ZiriTadad maTi mSobliuri qveynebisa an regionebis qmnilebebad.Sesabamisad skeptikosebi eWvis TvaliT uyureben warmodgenas imaze, rominternacionalizacias Tan sdevs msoflio ekonomikuri urTierTobebis mniSvnelovani,ufro metic — Zirfesvianad gardaqmna. isini aRiareben, rom uTanabroba da ierarqizaciaimdenad Rrmad aris gamjdari msoflio ekonomikaSi, rom, struqturuli TvalsazrisiT,gasuli saukunis manZilze es situacia Zalze umniSvnelod Seicvala.mravali skeptikosis warmodgeniT, aseTi uTanabroba xels uwyobs fundamentalizmisada agresiuli nacionalizmis warmoCenas, imis nacvlad, rom ubiZgos msofliocivilizaciis Seqmnas, rogorc amas hiperglobalistebi varaudoben. piriqiT, xdebamsoflios daqucmaceba civilizaciur blokebad da kulturul Tu eTnikur anklavebad.warmodgena kulturuli erTobisa da globaluri kulturis Sesaxeb, agreTve, miTia.globaluri uTanabrobis gaRrmaveba, saerTaSoriso politikis realobebi, iseve rogorc“civilizaciaTa Sexla”, agreTve, aaSkaravebs “globaluri mTavrobis” ideis usafuZvlobas— msoflios wesis organizacia mecxramete saukunidan moyolebuli umeteswiladdasavleTis mTavrobebis xelSi imyofeba. am TvalsazrisiT, skeptikosebi ganixilavenmsoflio mmarTvelobasa da ekonomikur internacionalizacias rogorc ZiriTadaddasavlur proeqts, romlis mTavari mizania SeinarCunos dasavleTis pirveloba msofliourTierTobebSi.13
- Page 1 and 2: socialur mecnierebaTa seriamsofliop
- Page 3: s a r C e v iSesavali .............
- Page 6 and 7: situaciis arseboba, Tavis mxriv, am
- Page 8 and 9: globalizacia — ori antagonisturi
- Page 10: (informacia), vidre ramdenime aTeul
- Page 15 and 16: 1.3. msoflio politikis Teoriebi1.3.
- Page 17 and 18: TanamSromlobaze uaris Tqma sul ufro
- Page 19 and 20: danarCeni msofliosagan gansxvavebiT
- Page 21 and 22: meqanizmebi ubralod ar arsebobs;•
- Page 23 and 24: idga zemoT daxasiaTebul “piramidu
- Page 25 and 26: amocanebis gadasaWrelad. 37es ar ni
- Page 27 and 28: dacema, pirvel rigSi, materialuri d
- Page 29 and 30: ealurad globaluri iyo. isini, isevd
- Page 31 and 32: mSeneblobis procesSi klasobrivi brZ
- Page 33 and 34: dolaris daxmareba miiRo.sainteresoa
- Page 35 and 36: sistemas da gamoiwvia britaneTis im
- Page 37 and 38: miekuTvneboda (ix. danarTi 3.1 da 3
- Page 39 and 40: TiTqmis mTlianad ugulvebelyos is pr
- Page 41 and 42: 2.2.5. meore globalizaciis dros gag
- Page 43 and 44: gakeTeba (iaponia). meore mxriv, er
- Page 45 and 46: ac saboloo jamSi qmnis sistemis des
- Page 47 and 48: laparakia imaze, rom romelime calke
- Page 49 and 50: mmarTvelobis principebis adaptacia
- Page 51 and 52: matareblebi arian. ukve es faqti aq
- Page 53 and 54: warmoadgens nebismieri warmatebuli
- Page 55 and 56: koloradosa da vaiomingis nawilebi.
- Page 57 and 58: xSirad faqtiurad kulturuli misioner
- Page 59 and 60: dasawyisSi oficialurad TviT aSS-ma
- Page 61 and 62:
mosaxleobis 20%, romelic yvelaze md
- Page 63 and 64:
sruli liberalizaciis Sesaxeb faqtiu
- Page 65 and 66:
gansxvavebebi, ganpirobebuli maTi e
- Page 67 and 68:
urTierTobaSi.3.4. zemoT aRwerili pr
- Page 69 and 70:
evri qveynisaTvis zemoT aRwerili ti
- Page 71 and 72:
aSS saerTaSoriso daxmarebis naxevar
- Page 73 and 74:
aSkarad sWarbobs evrogerTianebis ne
- Page 79 and 80:
meore — Tanamedrove sabrZolo saSu
- Page 81 and 82:
SeuZliaT, an ar awyobT efeqturi Ron
- Page 83 and 84:
amoiwura.cnobili ebraeli moRvawe,
- Page 85 and 86:
masze agebuli civilizaciis sistemur
- Page 87 and 88:
eJimi mravali wlis manZilze xels uw
- Page 89 and 90:
mxolod SedarebiT mcire nawils Seexo
- Page 91 and 92:
daavadebebiT. am konfliqtSi monawil
- Page 93 and 94:
naxevar saukunes moiTvlis. principS
- Page 95 and 96:
kontrols eqvemdebareba.rac Seexeba
- Page 97 and 98:
• faqtiurad nebismieri gadawyveti
- Page 99 and 100:
4.2.3. globalur doneze aseTi tipis
- Page 101 and 102:
krizisebisagan, rom rodesac bazari
- Page 103 and 104:
sabWoTa kavSirma gamomdinare nawilo
- Page 105 and 106:
usafrTxoebis erT-erTi ZiriTadi elem
- Page 107 and 108:
Microsoft-is top-menejerebs). sadac
- Page 109 and 110:
veb-gverdebs; xolo Google-m 2006 we
- Page 111 and 112:
saxiT, amerikis moqmedeba SedarebiT
- Page 113 and 114:
organizaciebis da a.S.amave dros, r
- Page 115 and 116:
2 termini globaluri mainc uamravi s
- Page 117 and 118:
61 ssrk-s SemTxvevaSi etyoba misi g
- Page 119 and 120:
30-jer naklebia, vidre saavtomobilo
- Page 121 and 122:
SesaZlebelia faqtiurad nebismieri s
- Page 123 and 124:
however powerful, can become transn
- Page 125 and 126:
2. Does not matter in what sphere o
- Page 127 and 128:
system, which leads to restoration
- Page 129 and 130:
On the other hand, in the late 19 t
- Page 131 and 132:
traceable here, technological compo
- Page 133 and 134:
extremist than terrorists themselve
- Page 135 and 136:
human rights is routine. 24The situ
- Page 137 and 138:
Transformation of Islam, as the rel
- Page 139 and 140:
countries, where the government and
- Page 141 and 142:
Of course if the developed world ma
- Page 143 and 144:
(including affiliated agencies and
- Page 145 and 146:
including legal acts, represents re
- Page 147 and 148:
passed by its more successful prede
- Page 149 and 150:
principle should possess some cultu
- Page 151 and 152:
coherent and purposeful than before