safrTxis winaSe, romelsac sabWoTa kavSiri ganasaxierebda, romelmac rkinis fardiT gayoevropa Tavis kontrols daqvemdebarebul teritoriebze sakuTari weswyobilebisdasamyareblad. CerCilis sityvam gamoaaSkarava ukve arsebuli damokidebuleba sabWoTakavSiris mimarT, da biZgi misca am damokidebulebaze dafuZnebuli politikis praqtikulrealizacias. CerCili, rogorc cnobili, Tanmimdevruli, msoflio rangis antirusulipolitikosi, sabWoTa kavSirTan konfrontaciis ideis gamJRerebeli idealuri figura iyo.faqtiurad, am gamosvlis Semdeg, ukve SeiZleboda laparaki aSS-s Semobrunebaze sabWoTakavSirTan samokavSiro urTierTobebidan, masTan konfrontaciisaken. Tumca bevrispecialisti miiCnevs, rom <strong>for</strong>malurad civ oms sawyisi Cauyara e.w. trumenis doqtrinisgamocxadebam, aSS-s am prezidentis mier 1947 wlis martSi. am doqtrinis Sesabamisad, aSSaRuqvamda ekonomikur da samxedro daxmarebas saberZneTsa da TurqeTs im mizniT, romgadaerCina isini sabWoTa gavlenis sferoSi moxvedrisagan. man moaxdina aSS-s sagareopolitikis mimarTulebis Secvla ssrk-s mimarT, am ukanasknelis Sekavebis mimarTulebiT.am doqtrinis farglebSi, sxvadasxva saxis daxmareba miiRes agreTve safrangeTma daitaliam, im mizniT, rom ar daeSvaT komunistebi maT mTavrobebSi.am doqtrinis Semdgomi ganviTarebis procesSi, 1950 wels, trumenma gamoacxada ssrk-sSekavebis pasiuri <strong>for</strong>midan aqtiurze gadasvla. es cvlileba eyrdnoboda aSS erovnuliuSiSroebis sabWos #68 saidumlo moxsenebas, romlis Sesabamisad, sabWoTa kavSiri gegmavdagamxdariyo erTaderTi gabatonebuli msoflio Zala, da Seecvala saerTaSorisousafrTxoebis sistemis parametrebi Tavis sasargeblod, sabWoTa Zalauflebiskomunisturi eqspansiis safuZvelze. 52grZeli depeSidan, #68 moxsenebamde, ganvlili wlebis manZilze, sabWoTa kavSirisSekavebis koncepciam principuli cvlilebebi ganicada. Tu kenani dasaSvebad miiCnevdakomunizmis gavrcelebas zogierT qveynaSi sabWoTa kavSiris gareT, da mouwodebda maszeekonomikuri zewolisaken, #68 moxseneba amtkicebda, rom nebismieri daTmobakomunizmisadmi miuRebeli iyo, da moiTxovda mis ukugdebas samxedro saSualebebiT.2.2.2. faqtiurad meore globalizaciaSi SesaZlebelia ori pirobiTad paraleluri Srisgamoyofa. pirveli warmoadgenili iyo ekonomikuri globalizaciis procesebiT, romelic(dasawyisSi mainc) ZiriTadad aSS-dan momdinareobda da romelSic sabWoTa kavSiriobieqturad, verc da arc, monawileobda. magram es procesebi, globaluri sistemurikonfrontaciisa da civi omis gareSe, rogorc minimum, naklebad intensiuri dayovlismomcveli iqneboda. am konfrontaciam maT pirveladi biZgi mainc misca.am procesis pirvel, yvelaze xilul da warmatebul Sedegs, aSS-s mier dasavleTievropisa da iaponiis omisSemdgomi ekonomikuri trans<strong>for</strong>macia warmoadgens. sanam civiomi daiwyeboda, aSS, mainc da mainc, Tavs ar iwuxebda am qveynebis ekonomikuri problemebiT(gansakuTrebiT garmaniisa da iaponiis). civma omma es qveynebi sabWoTa muqarasTanbrZolaSi mis umniSvnelovanes mokavSireebad gadaaqcia. amitom, aSS-m daiwyo maTiekonomikuri aRorZinebis procesis intensiuri finansur-organizaciuli uzrunvelyofa.evropaSi rekonstruqcia mimdinareobda e.w. “marSalis gegmis” farglebSi, romelsac essaxeli aSS-s maSindeli saxelmwifo mdivnis jorj marSalis pativsacemad daerqva.oficialurad mas rogorc “evropis aRdgenis programas” moixseniebdnen. misiganxorcieleba oficialurad daiwyo 1947 wlis ivlisSi da ganisazRvra 4 fiskaluri wliT.garda ekonomikuri ganviTarebisa, mis damatebiT mniSvnelovan mizans warmoadgendakomunizmis mogerieba evropis masStabiT.sainteresoa, rom aSS-ssrk-s sistemuri konfrontacia im dros, jer kidev, Sors ar iyowasuli. amitom, sabWoTa kavSirma da aRmosavleT evropis qveynebma masSi monawileobisoficialuri miwveva miiRes. amave dros, aSS aSkarad SeSfoTebuli iyo imis SesaZleblobiT,rom ssrk am mowvevas marTla miiRebda. amitom, am ukanasknels, monawileobis ganzraxmiuRebeli pirobebi wauyenes, magaliTad, misi ekonomikuri mdgomareobis damoukidebeligare auditi da a.S.am gegmis farglebSi, 17 evropulma saxelmwifom, romelic gaerTianda ekonomikuriTanamSromlobisa da ganviTarebis organizaciaSi (OECD), 13 miliardi amerikuli dolarisRirebulebis ekonomikuri da teqnikuri daxmareba miiRes (130 miliardi dolari 2006 wlisfasebSi). m.S. dasavleTma germaniam, meore msoflio omis wamomwyebi qveynis udidesmanawilma, miiRo daxmarebis sididiT mesame paketi (didi britaneTisa da safrangeTis Semdeg)— 1 448 milioni dolari. 53imave wlebSi, imave mosazrebebidan gamomdinare, aSS uwevda daxmarebas iaponiasac,romlis mimarT damokidebuleba aSS-s sazogadoebaSi, sxvaTa Soris, bevrad ufronegatiuri iyo, vidre germaniis mimarT. 1946-1951 wlebSi iaponiam daaxloebiT 1.5 miliardi32
dolaris daxmareba miiRo.sainteresoa, rom am daxmarebis Sedegad, yvelaze met warmatebas miaRwia swored am ormaqveyanam, romelTa ekonomika omis Sedegad faqtiurad mTlianad moSlili iyo. igive didbritaneTs, romelmac germaniaze 2.3-jer meti daxmareba miiRo, misi pozitiuri Sedegebifaqtiurad ar Setyobia.mTlianad, marSalis gegmisa da iaponiis daxmarebis realizacia SesaZlebeli gaxda iseTipolitikuri gadawyvetilebis Sedegad, romelsac safuZvlad edo sabWoTa eqspansiis(realurisa Tu moCvenebiTis) mogeriebis aucilebloba, da romelic aSS-s politikisglobalizaciis umniSvnelovanes sawyis elements warmoadgenda. Sedegi, romelic maTgamoiRes, bevrad ufro mravalmxrivi gamodga, vidre etyoba amas am politikis avtorebielodnen.pirveli — arc marSalis gegma, arc iaponiis daxmareba, ar warmoadgenda izolirebulmovlenas. is iyo im RonisZiebeTa nakrebis ganuyofeli nawili, romelic efuZnebodaevropasa da iaponiaSi amerikuli jaris yofnasa da am qveynebis axal amerikulusafrTxoebis uzrunvelyofis sistemebSi CarTvas. saboloo jamSi, samxedrousafrTxoebis uzrunvelyofisa da ekonomikuri daxmarebis kombinaciam, gamoiwviadasavleTi evropis qveynebsa da iaponiaSi rwmenis atmosferos Camoyalibeba, romelmacTavis mxriv, etyoba, gadamwyveti roli iTamaSa maT aRorZinebaSi.meore — zemoT moyvanili faqtorebis kombinaciam, da misma Tanmxlebma swrafmaekonomikurma aRorZinebam (evropis ekonomikuri ganviTarebis tempi 1948-52 wlebSiuswrafesi iyo mis istoriaSi), gamoiwvia am qveynebis mosaxleobis cxovrebis donis swrafiaRdgena da Semdgomi mniSvnelovani zrda, ekonomikuri da politikuri stabilizacia.rogorc Sedegi, amas mohyva komunistebis gavlenis dacema, politikur cxovrebaSi maTirolis mkveTri Semcireba, demokratiuli faseulobebisa da institutebis danergva iq,sadac isini naklebad iyvnen warmodgenili (igive iaponia Tu germania), da ukve arsebulebisdaxvewa da gaZliereba.mesame — ganviTareba am periodSi emyareboda liberalur ekonomikur politikas,Tavisufali vaWrobis principebs. Sedegad amerikelebma Seqmnes uzarmazari axalidinamiuri bazrebi sakuTari eqsportisaTvis, aseve rogorc, sxvadasxva saxis produqciisada momsaxurebis mowodebis wyaroebi. igive sabWoTa safrTxiT gamowveuli samxedrogadaiaraRebis aucilebloba, warmoadgenda uzarmazar damatebiT stimuls, evropuliqveynebis mrewvelobis Semdgomi aRmavlobisaTvis. damatebiT, rac ufro metadviTardebodnen evropuli qveynebi da iaponia, miT ufro naklebi ujdebodaT amerikelebsiq sakuTari jaris Senaxva.faqtiurad, am SemTxvevaSi mainc, amerikis mier ucxo qveynebis saSinao saqmeebSi uSualoCarevam, da maT teritoriebze jaris ganTavsebam, moutana mas uzarmazari ekonomikurimogeba Zalian mokle drois ganmavlobaSi. aSS-s usafrTxoebis uzrunvelyofazeorientirebuli politikis gatarebam, saboloo jamSi, gamoiwvia globaluri ekonomikurisistemis safuZvlis Cayra, msoflios ganviTarebuli qveynebis jgufis Camoyalibeba,globaluri ekonomikis sami ZiriTadi centris Seqmna (aSS, dasavleTi evropa, iaponia),romlebic naxevari saukunis ganmavlobaSi ganapirobebdnen msoflios ekonomikuriganviTarebis ZiriTad tendenciebs.damatebiT, marSalis gegmis realizaciis procesSi miRebulma gamocdilebam da mismagakveTilebma, didi roli iTamaSes evropis Semdgom ekonomikur da politikurintegraciaSi. man agreTve warmoaCina principuli sxvaoba aSS-sa da sabWoTa kavSirs Soris —analogiur situaciaSi es ukanaskneli ZiriTadad fuls kargavda. igive aRmosavleTevropeli satelitebis ganviTarebis daxmarebis sabWouri programebi minimaluradefeqturi iyo da misTvis naklebad momgebiani — is ubralod ver axerxebda Tavisipolitikuri dominirebis trans<strong>for</strong>macias ekonomikur mogebaSi.2.2.3. meore globalizaciis meore Sre warmodgenili iyo sakuTriv civi omiT, e.i. iseTisaxis konfrontaciiT msoflios wamyvan qveynebs Soris, romlis procesSi isiniyvelanairad Tavs aridebdnen erTmaneTTan uSualo samxedro konfrontacias, magramawarmoebdnen e.w. “omebs mindobilobiT” dedamiwis sxvadasxva kuTxeSi.omi mindobilobiT, iseTi omia, romlis procesSi faqtiurad meomari mxareebi iyenebensxva, mesame mxareebs, uSualod sabrZolo moqmedebebis sawarmoeblad, im mizniT, romerTmaneTTan uSualo Setakeba maqsimalurad Tavidan aicilon. aseTi omebis yvelazetipuri magaliTebia vietnamis, angolis, koreis, iseve rogorc am periodis sxvamravalricxovani konfliqtebi, gansakuTrebiT afrikis teritoriaze. im SemTxvevaSic ki,rodesac romelime aseTi konfliqtis dros aSS-ssrk-s uSualo Setakeba gardauvali iyo,33
- Page 1 and 2: socialur mecnierebaTa seriamsofliop
- Page 3: s a r C e v iSesavali .............
- Page 6 and 7: situaciis arseboba, Tavis mxriv, am
- Page 8 and 9: globalizacia — ori antagonisturi
- Page 10: (informacia), vidre ramdenime aTeul
- Page 13 and 14: TanamSromlobas. faqtiurad SesaZlebe
- Page 15 and 16: 1.3. msoflio politikis Teoriebi1.3.
- Page 17 and 18: TanamSromlobaze uaris Tqma sul ufro
- Page 19 and 20: danarCeni msofliosagan gansxvavebiT
- Page 21 and 22: meqanizmebi ubralod ar arsebobs;•
- Page 23 and 24: idga zemoT daxasiaTebul “piramidu
- Page 25 and 26: amocanebis gadasaWrelad. 37es ar ni
- Page 27 and 28: dacema, pirvel rigSi, materialuri d
- Page 29 and 30: ealurad globaluri iyo. isini, isevd
- Page 31: mSeneblobis procesSi klasobrivi brZ
- Page 35 and 36: sistemas da gamoiwvia britaneTis im
- Page 37 and 38: miekuTvneboda (ix. danarTi 3.1 da 3
- Page 39 and 40: TiTqmis mTlianad ugulvebelyos is pr
- Page 41 and 42: 2.2.5. meore globalizaciis dros gag
- Page 43 and 44: gakeTeba (iaponia). meore mxriv, er
- Page 45 and 46: ac saboloo jamSi qmnis sistemis des
- Page 47 and 48: laparakia imaze, rom romelime calke
- Page 49 and 50: mmarTvelobis principebis adaptacia
- Page 51 and 52: matareblebi arian. ukve es faqti aq
- Page 53 and 54: warmoadgens nebismieri warmatebuli
- Page 55 and 56: koloradosa da vaiomingis nawilebi.
- Page 57 and 58: xSirad faqtiurad kulturuli misioner
- Page 59 and 60: dasawyisSi oficialurad TviT aSS-ma
- Page 61 and 62: mosaxleobis 20%, romelic yvelaze md
- Page 63 and 64: sruli liberalizaciis Sesaxeb faqtiu
- Page 65 and 66: gansxvavebebi, ganpirobebuli maTi e
- Page 67 and 68: urTierTobaSi.3.4. zemoT aRwerili pr
- Page 69 and 70: evri qveynisaTvis zemoT aRwerili ti
- Page 71 and 72: aSS saerTaSoriso daxmarebis naxevar
- Page 73 and 74: aSkarad sWarbobs evrogerTianebis ne
- Page 79 and 80: meore — Tanamedrove sabrZolo saSu
- Page 81 and 82: SeuZliaT, an ar awyobT efeqturi Ron
- Page 83 and 84:
amoiwura.cnobili ebraeli moRvawe,
- Page 85 and 86:
masze agebuli civilizaciis sistemur
- Page 87 and 88:
eJimi mravali wlis manZilze xels uw
- Page 89 and 90:
mxolod SedarebiT mcire nawils Seexo
- Page 91 and 92:
daavadebebiT. am konfliqtSi monawil
- Page 93 and 94:
naxevar saukunes moiTvlis. principS
- Page 95 and 96:
kontrols eqvemdebareba.rac Seexeba
- Page 97 and 98:
• faqtiurad nebismieri gadawyveti
- Page 99 and 100:
4.2.3. globalur doneze aseTi tipis
- Page 101 and 102:
krizisebisagan, rom rodesac bazari
- Page 103 and 104:
sabWoTa kavSirma gamomdinare nawilo
- Page 105 and 106:
usafrTxoebis erT-erTi ZiriTadi elem
- Page 107 and 108:
Microsoft-is top-menejerebs). sadac
- Page 109 and 110:
veb-gverdebs; xolo Google-m 2006 we
- Page 111 and 112:
saxiT, amerikis moqmedeba SedarebiT
- Page 113 and 114:
organizaciebis da a.S.amave dros, r
- Page 115 and 116:
2 termini globaluri mainc uamravi s
- Page 117 and 118:
61 ssrk-s SemTxvevaSi etyoba misi g
- Page 119 and 120:
30-jer naklebia, vidre saavtomobilo
- Page 121 and 122:
SesaZlebelia faqtiurad nebismieri s
- Page 123 and 124:
however powerful, can become transn
- Page 125 and 126:
2. Does not matter in what sphere o
- Page 127 and 128:
system, which leads to restoration
- Page 129 and 130:
On the other hand, in the late 19 t
- Page 131 and 132:
traceable here, technological compo
- Page 133 and 134:
extremist than terrorists themselve
- Page 135 and 136:
human rights is routine. 24The situ
- Page 137 and 138:
Transformation of Islam, as the rel
- Page 139 and 140:
countries, where the government and
- Page 141 and 142:
Of course if the developed world ma
- Page 143 and 144:
(including affiliated agencies and
- Page 145 and 146:
including legal acts, represents re
- Page 147 and 148:
passed by its more successful prede
- Page 149 and 150:
principle should possess some cultu
- Page 151 and 152:
coherent and purposeful than before