saSiano saqmeebSi. samagierod aSS apirebda neitralitetis dacvas omebSi, romelsac adgilieqneboda evropul saxelmwifoebs Soris, anda evropul saxelmwifosa da mis kolonias Soris,garda im SemTxvevebisa, Tu aseT oms adgili eqneboda amerikaSi. am SemTxvevaSi, aSS ganixilavdamas, rogorc mis winaaRmdeg mimarTul mtrul qmedebas. 1904 wels prezidentma teodorruzveltma Seitana mniSvnelovani Sesworeba am doqtrinaSi, romlis Sesabamisad, aSS iZendauflebas, Careuliyo laTinuri amerikis qveynebis saSinao saqmeebSi, faqtiurad Tavis TavzeiRebda saerTaSoriso policiur uflebebs. es politika gaxmovanda rogorc “ilaparake Cumad,magram moimarjve didi keti”. am doqtrinam udidesi roli Seasrula globaluri politikuriurTierTobebis sistemis CamoyalibebaSi, radganac faqtiurad gadaaqcia laTinuri amerika aSS-s“ukana ezod”, sadac mas SeeZlo daecva sakuTari interesebi, rogorc adgilobrivi suverenulisaxelmwifoebis, agreTve sxva wamyvani globaluri moTamaSeebis interesebis gaTvaliswinebisgareSe, gansakuTrebiT civi omis periodSi.yvelaze kargad aseTi politikis efeqturoba gamovlinda panamis arxze kontrolisdamyarebasTan dakavSirebul movlenebSi. me-20 saukunis dasawyisSi am arxis mSeneblobasudidesi roli eniWeboda globaluri satransporto komunikaciebis sistemis CamoyalibebaSi.is orjer amcirebda manZils atlantikis okeanedan wynar okeaneSi. wamyvani globalurimoTamaSe, romelic moaxerxebda am arxze kontrolis dawesebas, mZlavr damatebiT argumentebsiZenda Tavis konkurentebTan urTierTobaSi. 44 kolumbia, romlis teritoriazec frangebiwarumateblad cdilobdnen arxis mSeneblobas, uars ambobda am mSeneblobis uflebebis aSS-zegadacemaze. Sedegad, 1903 wlis bolos, dRevandeli panamis teritoriaze moxda adgilobrivimsxvili miwaTmflobelebis ajanyeba, romlebmac aSS-s uSualo mxardaWeriT gamoacxadesdamoukidebloba kolumbiisagan. aSS iyo pirveli, vinc aRiara am qveynis damoukidebloba dagaagzavna jari mis dasacavad. samagierod man miiRo panamis teritoriaze arxis mSeneblobisada misi uvado gankargvis ufleba. panamis arxi gaixsna 1914 wels. Tumca 1999 wels aSS-m is damisi mimdebare teritoriebi panamas gadasca, man daitova samxedro intervenciis <strong>for</strong>maluriufleba, Tu mis erovnul interesebs safrTxe Seeqmneboda.paralelurad, wamyvani globaluri moTamaSeebis mravalricxovani mravalmxrivi aqtiurobisregulirebisa da kontrolis moTxovnilebam gamoiwvia Sesabamisi maregulirebelireJimebis Seqmna da ganviTareba. es reJimebi efuZneboda mTel rig dasavlur komerciul,finansur Tu mTavrobaTaSoris politikur organizaciebs. <strong>for</strong>malurad es procesi daiwyo1865 wels saerTaSoriso satelegrafo kavSiris daarsebiT, xolo ukve pirveli msoflioomisaTvis, globalur urTierTobaTa mniSvnelovani seqtorebi eqvemdebarebodnen saerTa-Soriso organizaciebis regulirebas. am procesSi safuZveli eyreboda ekonomikuri, socialurida kulturuli procesebis transnacionalur kontrolsa da marTvas. 1914 wlisa-Tvis ama Tu im saxiT xdeboda am procesebis regulireba 4 did sferoSi (ixileT cxrili 2.1.)cxrili 2.1. saerTaSoriso organizaciebi, 1914 wels(pasuxismgeblobis sferoebis mixedviT)regulirebis sferoorganizaciebis raodenobasamrewvelo ganviTareba -infrastruqtura 8samrewvelo standartebi da inteleqtualuri sakuTreba 4vaWroba 3potenciuri socialuri konfliqtebis marTva -SromiTi urTierTobebi 1soflis meurneoba 4saxelmwifoebisa da saxelmwifo sistemis gaZlierebasazogadoebrivi wesrigi da administracia 2saxelmwifoTa Soris konfliqtebis mogvareba 2sazogadoebis gaZliereba -adamianis uflebebi 1socialuri dacva da daxmareba 1jandacva 3ganaTleba da mecniereba 4wyaro: D. Held, A. McGrew, D. Goldblatt, J. Perraton, Global Trans<strong>for</strong>mations, Politics, Economics andCulture, Stan<strong>for</strong>d University Press, Stan<strong>for</strong>d, Cali<strong>for</strong>nia, 1999, pp. 44-45.rasakvirvelia, xsenebuli organizaciebis arseboba ar niSnavda, rom maTi saqmianoba28
ealurad globaluri iyo. isini, isevdaisev, iqmneboda wamyvani globaluri moTamaSeebiselitaluri klubis wevrebis mier (ZiriTadad evropelebis), efuZneboda maT warmodgenebsmsoflioSi arsebul problemebisa da maTi regulirebis meqanizmebis Sesaxeb, emsaxurebodamaT interesebs. miuxedavad amisa, am organizaciebis Camoyalibeba moaswavebda sazogadoebriviganviTarebis principulad axali etapis dadgomas, rodesac suverenulisaxelmwifoebi ama Tu im saxiT gadascemdnen Tavisi uflebebis nawils iseT struqturebs,romlebic maTi uSualo, <strong>for</strong>maluri iurisdiqciisa da kontrolis gareT imyofebodnen.meore globalizacia xasiaTdeba regionalizaciis procesis mkveTri gaZlierebiT. isdResdReobiT warmodgenilia dedamiwis nebismier kuTxeSi, da ramdenime arSemdgari, TuCrdilo koreis tipis, msoflioSi mimdinare procesebidan gariyuli, saxelmwifos garda,yvela danarCeni warmodgenilia erT an ramdenime regionalur organizaciaSi. miuxedavadimisa, rom regionalizaciis procesi, ase Tu ise, viTardeba yovlismomcveliglobalizaciis CarCoebSi, is didwilad mis paralelur, ufro rTul movlenaswarmoadgens. globalizaciisgan gansxvavebiT, romelic ZiriTadad warmoadgens sazogadoebismier naklebad kontrolirebad, spontanuri eqspansiis process, regionalizaciamomdinareobs eqspansiis Segnebuli mcdelobidan iseTi arealis farglebSi, sadacsazogadoebrivi aqtiurobis procesebis kontroli SesaZlebelia. e.i. regionalizaciagegmiuri, regulirebadi wamowyebaa. sazogadoebrivi ganviTarebis nebismieri subieqtibunebrivad iRwvis maqsimaluri Sedegis misaRwevad. magram, Tu misi eqspansiis pirveladibiZgi SedarebiT Zlieria, gansazRvruli zRurblis (ZiriTadad sivrciTi) gadalaxvisSemdeg procesebis kontroli friad rTuli, Tu saerTod SesaZlebeli xdeba.regionalizacias adgili aqvs, rodesac xdeba rogorc am pirveli biZgis, aseve misiSedegebis, saguldagulo gaTvla maTze kontrolis SenarCunebis mizniT (ramdenadac esSesaZlebelia Tanamedrove sazogadoebaSi). garda amisa, regionalizacia SesaZlebeliawarmoadgendes reaqcias (Segnebuls?), globalizaciis ukontrolo procesebze, erTgvardamcvel meqanizms am procesebis winaaRmdeg. dResdReobiT msoflio moiTvlis 36organizacias, romelic <strong>for</strong>malurad regionalur xasiaTs atarebs. Tumca maTi moqmedebisareali, funqciebi da wevrebis raodenoba, mniSvnelovnad gansxvavdeba damokidebuli maTmiznebze da gansakuTrebiT imaze, Tu rogor da ra donis gavlenas axdens ama Tu imorganizaciaSi gawevrianeba misi monawileebis suverenitetze. am TvalsazrisiT, yvelaze“Sors wasuli” regionaluri organizacia evrokavSiria, Tumca aqac politikuriintegracia jer ver damTavrda erTiani konstituciis miRebiT.2.2. meore globalizacia2.2.1. gansxvavebiT pirvelisagan, meore globalizacia Camoyalibda ori antagonisturisazogadoebrivi wyobis sistemuri konkurenciis procesSi (ixileT, konkretuli SemTxveva1). oTxi aTeuli wlis ganmavlobaSi msoflio cxovrobda e.w. “civi omis” pirobebSi da oriantagonisturi ideologiis masiur dawolas ganicdida. am periods axasiaTebdaglobaluri ganxeTqileba qveynebis im or bloks Soris, romelTac saTaveSi aSS da sabWoTakavSiri edgnen. TiTqmis yvela im politikuri gadawyvetilebebis miReba, da maTzedafuZnebuli qmedeba, romelic saboloo jamSi gavlenas axdenda globaluri ganviTarebisyvela elementze, xdeboda am konkurenciis farglebSi, da ganpirobebuli iyo mis mier.aseTi konfrontaciis gareSe, rogorc aSS-is, aseve sabWoTa kavSiris aqtiuroba, etyobadidwilad Semoifargleboda maTi Sesatyvisi SedarebiT viwro geografiuli arealebiT.sabWouri muqara rom ara, aSS SesaZlebelia Segueboda Tavisi interesebis Semofargvlastradiciuli Crdilo-samxreTis RerZiT, romelic orive amerikas moicavda. igives TqmaSeiZleba sabWoeTis globalur aqtiurobazec. realurad arsebuli, Tu moCvenebiTisafrTxeebi, aiZulebdnen am qveynebs ganexilaT mTeli dedamiwa rogorc maTi “garCevebis”potenciuri asparezi, da ama Tu im saxiT, CaeTriaT sakuTar urTierTobebSi praqtikuladnebismieri damoukidebeli politikuri subieqti msoflioSi.am sistemuri konkurenciis wamyvani monawileebi, Tavisi struqturisa da funqcionirebisZiriTadi parametrebiT, da Sesabamisad, globalur procesebSi monawileobismotivaciiT, erTmaneTisagan mkveTrad gansxvavdebodnen.meore msoflio omis dasasrulisaTvis amerikis SeerTebuli Statebi warmoadgendaaxali tipis axalgazrda sazogadoebas, romelic efuZneboda demokratiul faseulobebsada sabazro ekonomikis principebs. mas gaaCnda zrdis uzarmazari potenciali da udidesiSinagani energia. misi socialuri, ekonomikuri, politikuri struqturebi uaRresadmoqnili iyo, da SedarebiT advilad re<strong>for</strong>mirebadi. 1929 wlis msoflio ekonomikurikrizisis Semdgom wlebSi, qveyanaSi gatarda ekonomikuri da socialuri re<strong>for</strong>mebis mTeli29
- Page 1 and 2: socialur mecnierebaTa seriamsofliop
- Page 3: s a r C e v iSesavali .............
- Page 6 and 7: situaciis arseboba, Tavis mxriv, am
- Page 8 and 9: globalizacia — ori antagonisturi
- Page 10: (informacia), vidre ramdenime aTeul
- Page 13 and 14: TanamSromlobas. faqtiurad SesaZlebe
- Page 15 and 16: 1.3. msoflio politikis Teoriebi1.3.
- Page 17 and 18: TanamSromlobaze uaris Tqma sul ufro
- Page 19 and 20: danarCeni msofliosagan gansxvavebiT
- Page 21 and 22: meqanizmebi ubralod ar arsebobs;•
- Page 23 and 24: idga zemoT daxasiaTebul “piramidu
- Page 25 and 26: amocanebis gadasaWrelad. 37es ar ni
- Page 27: dacema, pirvel rigSi, materialuri d
- Page 31 and 32: mSeneblobis procesSi klasobrivi brZ
- Page 33 and 34: dolaris daxmareba miiRo.sainteresoa
- Page 35 and 36: sistemas da gamoiwvia britaneTis im
- Page 37 and 38: miekuTvneboda (ix. danarTi 3.1 da 3
- Page 39 and 40: TiTqmis mTlianad ugulvebelyos is pr
- Page 41 and 42: 2.2.5. meore globalizaciis dros gag
- Page 43 and 44: gakeTeba (iaponia). meore mxriv, er
- Page 45 and 46: ac saboloo jamSi qmnis sistemis des
- Page 47 and 48: laparakia imaze, rom romelime calke
- Page 49 and 50: mmarTvelobis principebis adaptacia
- Page 51 and 52: matareblebi arian. ukve es faqti aq
- Page 53 and 54: warmoadgens nebismieri warmatebuli
- Page 55 and 56: koloradosa da vaiomingis nawilebi.
- Page 57 and 58: xSirad faqtiurad kulturuli misioner
- Page 59 and 60: dasawyisSi oficialurad TviT aSS-ma
- Page 61 and 62: mosaxleobis 20%, romelic yvelaze md
- Page 63 and 64: sruli liberalizaciis Sesaxeb faqtiu
- Page 65 and 66: gansxvavebebi, ganpirobebuli maTi e
- Page 67 and 68: urTierTobaSi.3.4. zemoT aRwerili pr
- Page 69 and 70: evri qveynisaTvis zemoT aRwerili ti
- Page 71 and 72: aSS saerTaSoriso daxmarebis naxevar
- Page 73 and 74: aSkarad sWarbobs evrogerTianebis ne
- Page 79 and 80:
meore — Tanamedrove sabrZolo saSu
- Page 81 and 82:
SeuZliaT, an ar awyobT efeqturi Ron
- Page 83 and 84:
amoiwura.cnobili ebraeli moRvawe,
- Page 85 and 86:
masze agebuli civilizaciis sistemur
- Page 87 and 88:
eJimi mravali wlis manZilze xels uw
- Page 89 and 90:
mxolod SedarebiT mcire nawils Seexo
- Page 91 and 92:
daavadebebiT. am konfliqtSi monawil
- Page 93 and 94:
naxevar saukunes moiTvlis. principS
- Page 95 and 96:
kontrols eqvemdebareba.rac Seexeba
- Page 97 and 98:
• faqtiurad nebismieri gadawyveti
- Page 99 and 100:
4.2.3. globalur doneze aseTi tipis
- Page 101 and 102:
krizisebisagan, rom rodesac bazari
- Page 103 and 104:
sabWoTa kavSirma gamomdinare nawilo
- Page 105 and 106:
usafrTxoebis erT-erTi ZiriTadi elem
- Page 107 and 108:
Microsoft-is top-menejerebs). sadac
- Page 109 and 110:
veb-gverdebs; xolo Google-m 2006 we
- Page 111 and 112:
saxiT, amerikis moqmedeba SedarebiT
- Page 113 and 114:
organizaciebis da a.S.amave dros, r
- Page 115 and 116:
2 termini globaluri mainc uamravi s
- Page 117 and 118:
61 ssrk-s SemTxvevaSi etyoba misi g
- Page 119 and 120:
30-jer naklebia, vidre saavtomobilo
- Page 121 and 122:
SesaZlebelia faqtiurad nebismieri s
- Page 123 and 124:
however powerful, can become transn
- Page 125 and 126:
2. Does not matter in what sphere o
- Page 127 and 128:
system, which leads to restoration
- Page 129 and 130:
On the other hand, in the late 19 t
- Page 131 and 132:
traceable here, technological compo
- Page 133 and 134:
extremist than terrorists themselve
- Page 135 and 136:
human rights is routine. 24The situ
- Page 137 and 138:
Transformation of Islam, as the rel
- Page 139 and 140:
countries, where the government and
- Page 141 and 142:
Of course if the developed world ma
- Page 143 and 144:
(including affiliated agencies and
- Page 145 and 146:
including legal acts, represents re
- Page 147 and 148:
passed by its more successful prede
- Page 149 and 150:
principle should possess some cultu
- Page 151 and 152:
coherent and purposeful than before