mSeneblobis xarjze, romlebic aRiqvamen sakuTar Tavs amerikis hegemoniis (namdvil TumoCvenebiT) msxverplad.mesame — sabWoTa kavSiri faqtiurad TviTkmari iyo ekonomikuri TvalsazrisiT daglobalur ekonomikur procesebSi SeumCnevel rols TamaSobda. rogorc minimum is ar uqmnidakonkurencias dasavleTs globaluri bazrebis, gansakuTrebiT energiis wyaroebis Taobaze.aSS — ssrk-s konfrontacia TiTqmis mTlianad mimdinareobda ideologiur, politikur,samxedro sferoebSi. CineTi, meores mxriv, wamyvani msoflio ekonomikuri moTamaSea, romelicvaraudiT ukve 2015 w. SeiZleba daewios aSS-s mTliani Sida produqtis moculobiT. isuSualod uwevs konkurencias dasavleTs gansakuTrebiT nedleulis Taobaze (pirvel rigSiTxevadi sawvavis wyaroebis gamo). energiis wyaroebTan usafrTxo SeRwevis aucileblobaganapirobebs mis moqmedebas Tvalsawier momavalSi. es ki niSnavs, rom is uSualod Caereva (daukve ereva) iseT teritoriebsa da procesebSi, romlebic dasavleTis (ZiriTadad amerikis)strategiuli interesebis gansakuTrebul sferos warmoadgenda.garda amisa, globalur bazarSi CineTis ekonomikis integraciis done ukve uaRresadmaRalia, iseve rogorc aSS-sa da CineTis ekonomikebis urTierTdamokidebuleba. bevrieqsperti imasac ki ambobs, rom “amerikis mrewveloba CineTSia”, im gagebiT, rom iafimuSaxelisa da mogebis ZiebaSi amerikuli kompaniebi metad aqtiurebi xdebian CineTSi,vidre SeerTebul StatebSi. amas isic emateba, rom CineTs, rogorc aSS-s fasianiqaRaldebis erT-erT udides mflobels, SeuZlia ufro didi gavlena moaxdinos (da ukveaxdens) aSS-s ekonomikaze (gansakuTrebiT dolarze), vidre piriqiT. Sesabamisad amerika-CineTis nebismieri winaaRmdegoba bevrad met gamoxmaurebas hpovebs globalurekonomikaSi, vidre aSS-ssrk-s winaaRmdegobas SesaZloa odesme hqonoda (Tu birTvul omsar CavTvliT, romelic madloba RmerTs, ar Sedga).miuxedavad yvela im cvlilebisa, romelic msoflios globalizaciam moutana, mansaboloo jamSi ver moaxerxa yvelaze mniSvnelovani amocanis gadaWra — msofliosgaerTianeba iseT donemde, rodesac sistemuri winaaRmdegoba aRar iqneboda globaluriurTierTobebis Camoyalibebis mTavari mamoZravebeli Zala. globalizacia SeiZlebaganvmartoT rogorc sazRvrebs gadaRma gacvlebze saxelmwifoebis mier iZulebiTdawesebuli SezRudvebis Semcireba an gauqmeba da Sedegad mzardad integrirebuli darTuli warmoebisa da gacvlis globaluri sistemis aRmoceneba. 202 miuxedavad imisa, rom esprocesi mzardi intensivobiT midis, man ver gaauqma saxelmwifoebs Soris sistemuriwinaaRmdegobis aucilebloba.mixedavad bevri laparakisa miumxrobeli globaluri moTamaSeebis gaCenis Taobaze,romelTac xelewifebaT saboloo jamSi gansazRvron kacobriobis momavali —arasamTavrobo organizaciebi magaliTad; jer jerobiT maTi es gavlena Sors CamorCebawamyvani saxelmwifoebis gavlenas. metic, zogi arasamTavrobo organizacia mainc saboloojamSi maTi Sesabamisi qveynebis mTavrobebis agentebis rolSi gamodis. problema ZiriTadadimaSia, rom globalizaciis ori stadia iniciirebuli iyo (Sesabamis saxelmwifoebSigansaxierebul) axalgazrda eTnosebis mier, romlebic miuZRodnen mas, romlebTacSeswevdaT unari da undodaT iseTi axali ideebis Tu faseulobebis generireba dacxovrebaSi gatareba, romlebmac saboloo jamSi Secvales msoflios iersaxe.dResdReobiT globaluri urTierTobebi SesaZlebelia ganisazRvros ori iseTimoTamaSis mier, romelTaganac erT-erTi ukve ukve gauZRva msoflios erTiglobalizaciuli ciklis [mimdinare] manZilze da dReisaTvis aSkarad ganicdis axaliideebis naklebobas, xolo meore warmoadgens msoflios uZveles teritoriul imperias,romelmac ideebis generirebis stadia daaxloebiT ori aTasi wlis winaT CaamTavra.Sesabamisad ismis sakiTxi — gagrZeldeba Tu ara momavalSi meore globalizacia, TuurTierTobaTa raRac axali sistema Seqmnis globalizaciis axal etaps? orive SemTxvevaSirCeba ori kiTxva, romlebzec dResdReobiT damajerebeli pasuxi ar arsebobs —• Tu gagrZelda globalizaciis mimdinare etapi, sakmarisi iqneba TuU ara is ideeebi dapraqtikuli qmedeba, romlebmac is Camoayalibes, imisaTvis, rom man ucvlelad iarsebos?• Tu adgili eqneba globalizaciis axal stadias, vin gamova axali ideebisa dafaseulobebis generatoris rolSi, mogvevlineba axal wamyvan globalur moTamaSed?zemoT moyvanili daskvnebi, iseve rogorc mTlianad leqciebis am kursSi moyveniliargumentacia dafuZnebulia msoflioSi mimdinare sazogadoebrivi ganviTarebisprocesebis tradiciul xedvaze. es xedva operirebs procesebis iseTi monawileebiskategoriebiT, romlebTac gaaCniaT raRac saxis organizacia, procesebis xedva damoqmedebis miznebis arseboba. principuli mniSvneloba ara aqvs imas, Tu ra konkretulisaxiT xdeba am monawileebis warmoCena — saxelmwifoebis, sxvadasxva rangisa da afiliaciis112
organizaciebis da a.S.amave dros, rogorc Cans, msoflio SesaZlebelia viTardebodes iseTi mimarTulebiT,rodesac sazogadoebrivi ganviTarebis ZiriTadi mamoZravebeli Zalis saxiTmogvevlinabian adamianebis uzarmazari masebi, romlebTac erTmaneTTan mxolodukmayofilebis grZnoba akavSirebT.warmodgena imis Sesaxeb, rom amasTan dakavSirebuli problema namdvilad arsebobs, jerkidev Camoyalibebis stadiaSia, amitom mas <strong>for</strong>maluri saxelic ki ar gaaCnia. amave dros,masze saubroben erTmaneTTan iseTi naklebad Tavsebadi moRvaweebi, rogorebicaamagaliTad rusi mwerali, nobelis premiis laureati aleqsandre solJenicini da aSS-sprezident karteris yofili mrCeveli erovnuli uSiSroebis dargSi zbignev bzeJinski.solJenicinis azriT — “msoflio konfliqti SeiZleba ganisazRvros Semdegnairad:mesame msoflio oqros miliardis winaaRmdeg. es aris siRaribis saerTo sakacobrio,saerTo istoriuli aRSfoTeba da moTxovna simdidris mimarT. civilizaciebis konfliqtisTeoria am SemTxvevaSi gamoiyeneba arsis SesaniRbad, romelic dedamiwis mosaxleobiskeTildReobaSi arsebul urRmes rRvevaSi mdgomareobs”. 203bzeJinski — ”SeerTebulma Statebma TvalSi unda Sexedon axal da uaRresad mniSvnelovanrealobas: msoflioSi adgili aqvs Tavisi masStabiTa da intensiurobiT politikuriaqtiurobis uprecedento zrdas, rasac populistur qmedebasTan Sejaxebis Sedegadmoyveba Zalismieri strategiis cvlileba. ama Tu im saxiT amaze reagirebis saWiroebaayenebs sxvebisagan gansxvavebul suverenul amerikas istoriuli arCevanis winaSe:gansazRvros sakuTari globaluri roli. 204am movlenis safuZvelSi rasakvirvelia is udidesi gansxvavebaa Semosavlebsa dakeTildReobis doneSi, romelic arsebobs ganviTarebul qveynebsa da danarCen msofliosSoris. sxvaoba, romelic SesamCnevad gaizarda meoce saukunis meore naxevarSi,globalizaciis procesebis intensifikaciis procesSi.misi gamovlena demografiulia, SeiZleba iTqvas — eTno-politikuric. dRevandeliganviTarebadi msoflios mosaxleobis umetesoba axalgazrdebiT aris warmodgenili. esaxalgazrdebi SedarebiT ukeTesi ganaTlebisa da gansakuTrebiT globalizaciiT motaniliin<strong>for</strong>maciis gavrcelebis Tanamedrove saSualebebis meSveobiT sakmaod ariangaTviTcnobierebuli dasavlur cxovrebaSi. is, rom isini dasavlur keTildReobas, uxeSadrom vTqvaT, satelevizio serialebze dayrdnobiT sakmaod damaxinjebulad,gazviadebulad aRiqvamen, situacias ufro amwvavebs.Sedegad umZafresi socialuri Suris grZnoba — ar miyvars isini, vinc Cemze ukeTcxovrobs, mec minda ise vicxovro, rogorc amas igive serialebis gmirebi akeTeben da a.S.is, rom es axalgazrdoba ganviTarebadi qveynebis Taobaze SedarebiT ukeT arisganaTlebuli, ar niSnavs, rom maT iseTi codna gaaCniaT, rom SeeZloT swored SeafasonmsoflioSi mimdinare procesebi da gaiTavison sakuTari adgili am procesebSi. piriqiT, esmasa ZiriTadad dezorganizebuli, gamwarebuli da ukulturo rCeba. magram is aseveuaRresad politizirebulia, da aseT situacias xSirad mizandasaxulad qmnian da TavisinteresebSi iyeneben sxvadasxva juris politikosebi (m.S. adgilobrivi elitiswarmomadgenlebic), ZiriTadad imisaTvis, rom gaimtkicon sakuTari Zalaufleba amenergiis dasavleTis winaaRmdeg mimarTvis xarjze. faqtiurad teroristebi amsaprotesto moZraobis mewinave razms warmoadgenen, romlebic emterebian dasavleTsimisaTvis, rom man isini Tavis mdidrul sufraze ar miuSva. 205globalizaciam, gamoiwvia ra msoflios istoriaSi arnaxuli migraciuli nakadebi, aseTu ise Seexo faqtiurad yvela qveynis eTno-socialur struqturas. magram yvelazemZafrad da moulodnelad es gamovlinda swored im qveynebSi, romlebic ganapirobebdnenglobalizaciis procesebis <strong>for</strong>mirebasa da mimdinareobas meore globalizaciis dros.SeerTebul StatebSi, evropaSi, ruseTSi adgili aqvs umZafres demografiul Zvras. aqyvelgan is erebi, romlebzec dafuZnebulia tradiciuli erovnuli saxelmwifoebi, umZimesdemografiul kriziss ganicdian.yvelaze mZime mdgomareoba am mimarTebiT ruseTSia, sadac sabWoTa kavSiris daSlisSemdeg mosaxleoba yovelwliurad TiTqmis erTi milioni adamianiT mcirdeba. es xdeba amqveynis yofili koloniebidan migrantebis didi nakadis Semosvlis miuxedavad.evropaSi situacia SedarebiT stabiluria, magram mxolod garedan Semosuli migrantebisa daam migrantebis bunebrivi matebis xarjze. aSS-Si situacia SedarebiT ukeTesia, magram trendiyvelgan principSi erTnairia — adgilobrivi mosaxleoba TandaTanobiT adgils UuTmobs garedanSemosulebs, ris Sedegadac aq yvelgan tradiciuli TeTri qristianuli mosaxleobaSesaZlebelia umciresobaSi aRmoCndes. dasavluri civilizacia (da ruseTi) icvlis Tavis eTnokulturulsafuZvels. da es procesi, rogorc Cans, Seuqcevadia.igive evropelebma ver Caanacvles erovnuli saxelmwifoebi erTiani zeerovnuli113
- Page 1 and 2:
socialur mecnierebaTa seriamsofliop
- Page 3:
s a r C e v iSesavali .............
- Page 6 and 7:
situaciis arseboba, Tavis mxriv, am
- Page 8 and 9:
globalizacia — ori antagonisturi
- Page 10:
(informacia), vidre ramdenime aTeul
- Page 13 and 14:
TanamSromlobas. faqtiurad SesaZlebe
- Page 15 and 16:
1.3. msoflio politikis Teoriebi1.3.
- Page 17 and 18:
TanamSromlobaze uaris Tqma sul ufro
- Page 19 and 20:
danarCeni msofliosagan gansxvavebiT
- Page 21 and 22:
meqanizmebi ubralod ar arsebobs;•
- Page 23 and 24:
idga zemoT daxasiaTebul “piramidu
- Page 25 and 26:
amocanebis gadasaWrelad. 37es ar ni
- Page 27 and 28:
dacema, pirvel rigSi, materialuri d
- Page 29 and 30:
ealurad globaluri iyo. isini, isevd
- Page 31 and 32:
mSeneblobis procesSi klasobrivi brZ
- Page 33 and 34:
dolaris daxmareba miiRo.sainteresoa
- Page 35 and 36:
sistemas da gamoiwvia britaneTis im
- Page 37 and 38:
miekuTvneboda (ix. danarTi 3.1 da 3
- Page 39 and 40:
TiTqmis mTlianad ugulvebelyos is pr
- Page 41 and 42:
2.2.5. meore globalizaciis dros gag
- Page 43 and 44:
gakeTeba (iaponia). meore mxriv, er
- Page 45 and 46:
ac saboloo jamSi qmnis sistemis des
- Page 47 and 48:
laparakia imaze, rom romelime calke
- Page 49 and 50:
mmarTvelobis principebis adaptacia
- Page 51 and 52:
matareblebi arian. ukve es faqti aq
- Page 53 and 54:
warmoadgens nebismieri warmatebuli
- Page 55 and 56:
koloradosa da vaiomingis nawilebi.
- Page 57 and 58:
xSirad faqtiurad kulturuli misioner
- Page 59 and 60:
dasawyisSi oficialurad TviT aSS-ma
- Page 61 and 62: mosaxleobis 20%, romelic yvelaze md
- Page 63 and 64: sruli liberalizaciis Sesaxeb faqtiu
- Page 65 and 66: gansxvavebebi, ganpirobebuli maTi e
- Page 67 and 68: urTierTobaSi.3.4. zemoT aRwerili pr
- Page 69 and 70: evri qveynisaTvis zemoT aRwerili ti
- Page 71 and 72: aSS saerTaSoriso daxmarebis naxevar
- Page 73 and 74: aSkarad sWarbobs evrogerTianebis ne
- Page 79 and 80: meore — Tanamedrove sabrZolo saSu
- Page 81 and 82: SeuZliaT, an ar awyobT efeqturi Ron
- Page 83 and 84: amoiwura.cnobili ebraeli moRvawe,
- Page 85 and 86: masze agebuli civilizaciis sistemur
- Page 87 and 88: eJimi mravali wlis manZilze xels uw
- Page 89 and 90: mxolod SedarebiT mcire nawils Seexo
- Page 91 and 92: daavadebebiT. am konfliqtSi monawil
- Page 93 and 94: naxevar saukunes moiTvlis. principS
- Page 95 and 96: kontrols eqvemdebareba.rac Seexeba
- Page 97 and 98: • faqtiurad nebismieri gadawyveti
- Page 99 and 100: 4.2.3. globalur doneze aseTi tipis
- Page 101 and 102: krizisebisagan, rom rodesac bazari
- Page 103 and 104: sabWoTa kavSirma gamomdinare nawilo
- Page 105 and 106: usafrTxoebis erT-erTi ZiriTadi elem
- Page 107 and 108: Microsoft-is top-menejerebs). sadac
- Page 109 and 110: veb-gverdebs; xolo Google-m 2006 we
- Page 111: saxiT, amerikis moqmedeba SedarebiT
- Page 115 and 116: 2 termini globaluri mainc uamravi s
- Page 117 and 118: 61 ssrk-s SemTxvevaSi etyoba misi g
- Page 119 and 120: 30-jer naklebia, vidre saavtomobilo
- Page 121 and 122: SesaZlebelia faqtiurad nebismieri s
- Page 123 and 124: however powerful, can become transn
- Page 125 and 126: 2. Does not matter in what sphere o
- Page 127 and 128: system, which leads to restoration
- Page 129 and 130: On the other hand, in the late 19 t
- Page 131 and 132: traceable here, technological compo
- Page 133 and 134: extremist than terrorists themselve
- Page 135 and 136: human rights is routine. 24The situ
- Page 137 and 138: Transformation of Islam, as the rel
- Page 139 and 140: countries, where the government and
- Page 141 and 142: Of course if the developed world ma
- Page 143 and 144: (including affiliated agencies and
- Page 145 and 146: including legal acts, represents re
- Page 147 and 148: passed by its more successful prede
- Page 149 and 150: principle should possess some cultu
- Page 151 and 152: coherent and purposeful than before