mTlianad.Sedegad, 1970-iani wlebidan, sabWoTa kavSirisa da dasavleTis urTierTobam, cota ariyos, farsis xasiaTi miiRo. am dros qveyana dasavleTTan uSualo ideologiuri,politikuri, da mesame qveynebis teritoriaze, samxedro konkurenciis pirobebSicxovrobda. amave dros, ekonomikis rigi wamyvani dargebis (samxedro warmoebis CaTvliT)ganviTareba, da mosaxleobis xarisxiani samomxmareblo saqonliTa da sakvebi produqtebiTdakmayofileba, ZiriTadad dasavleTidan importis xarjze xdeboda. xolo saxsrebs amsaqonlis iprortisaTvis, ssrk ZiriTadad imave dasavleTze navTobisa da bunebrivi airismiyidvisa, xolo mogvianebiT, misgan sesxebis miRebis Sedegad Soulobda.am droidan moyolebuli, ssrk, aSS-s konkurentis statusidan, faqtiurad misi sparingpartniorisstatusamde CamoqveiTda. rasakvirvelia, aseTi sparing-partniori jer kidevuaRresad saSiSi iyo, magram saboloo jamSi, is ukve ZiriTadad reagirebas axdenda aSS-sqmedebaze. aSS axdenda axali ideeebis generirebas, procesebis Casaxvas, Tu faseulobebisgavrcelebis xelsSewyobas globaluri masStabiT. misTvis ssrk ukve im obieqtswarmoadgenda, romelzec xdeboda axali politikuri, ekonomikuri Tu samxedroteqnologiebis gamocda; masTan konkurencia warmoadgenda gamarTlebas bevri iseTi Sidada sagareo politikuri RonisZiebis gasatareblad, romelic sxvagvarad naklebad misaRebiiqneboda, rogorc amerikeli amomrCevlebisaTvis, aseve misi mokavSireebisaTvis.Tu am droisaTvis sabWoTa kavSiri jer kidev inarCunebda wamyvani globaluri moTamaSisstatuss, es imitom xdeboda, rom aSS-s interesebSi Sedioda. amerika, acxadebda ra sabWoTakavSirs Tavis ZiriTad globalur konkurentad, faqtiurad “swevda” am ukanasknels amstatusamde, qmnida misi sididis iluzias. 60alogikuri amerikuli qmedebis magaliTs warmoadgenda, upirvelesad yovlisa, vietnamisomi, romelSic aSS-s samxedro Zalebi uSualod, oficialurad CarTulebi iyvnen 1965-1973wlebSi. principiulad, qveynis realuri interesebidan gamomdinare, aSS-s Sida vietnamurkonfliqtTan araferi akavSirebda. 1954 wels, frangi kolonizatorebis qveynidan wasvlisSemdeg, vietnami <strong>for</strong>malurad or nawilad iyo gayofili — Crdilo da samxreTad. misimTlianobis aRdgena dagegmili iyo sayovelTao arCevnebis gziT. am dros, samxreTivietnamis xelisufleba minimalurad iyo popularuli mosaxleobaSi, da met-naklebadsamarTliani aRCevnebis pirobebSi, waagebda maT Crdilo vietnamis komunisturi reJimissasargeblod. amitom man, xelisuflebis SesanarCuneblad, miaRwia arCevnebis CaSlas imsababiT, rom ar daeSva komunistebis gabatoneba samxreT-aRmosavleT aziaSi.aSS Caeria am wminda Sida-vietnamur konfliqtSi im motiviT, rom SeeCerebina sabWoTakavSiris eqspansia regionSi, gamoexata amiT Tavisi principuli antikomunisturi pozicia,da rac mTavaria, eswavlebina komunistebisaTvis gakveTili, romlis safuZvelzec masmomavalSi SeeZleboda laparaki sabWoTa kavSirTan lokalur konfliqtSi gamarjvebulispoziciidan. amisken mas agreTve ubiZgebda 1950-53 wlebis koreis omis Sedegebi, romelicprincipSi “yaimiT” damTavrda, miuxedavad imisa, rom aSS-s masSi gadamwyveti upiratesobagaaCnda, plus iq is gaeros mandatiT ibrZoda.rogorc cnobilia, aSS am omSi damarcxda, Tavis istoriaSi udidesi damcireba ganicadada sakmao droiT sakuTar ZalebSi rwmena dakarga. am omis Sedegad, vietnamis garda,uzarmazari zarali ganicades mezobelma laosma da kambojam (am ukanasknelma genocidisdoneze). rac mTavaria, sabWoTa kavSiri, romelic am regions minimalur yuradRebasaqcevda iq amerikelebis misvlamde, dafuZnda iq minimum ori aTeuli wliT (ssrk-ssamxedro-sazRvao da sahaero bazebi vietnamSi mxolod ruseTma daxura 1990-ian wlebSi,Tanac ZiriTadad usaxsrobis gamo).miuxedavad yvela naklisa, politikis globalizaciis TvalsazrisiT meoreglobalizacia, pirvelTan SedarebiT, aSkarad win gadadgmul nabijs warmoadgenda. amperiodis mTavari upiratesoba winamavalTan imaSi mdgomareobs, rom gansxvavebiT pirveliglobalizaciisagan, rodesac ramdenime saxelmwifo uSualod akontrolebda dedamiwisteritoriisa da mosaxleois udides nawils, meore globalizaciis dros wamyvaniglobaluri moTamaSeebi erTmaneTs ecilebodnen gavlenas mravalricxovan, <strong>for</strong>maluraddamoukidebel saxelmwifoze. damoukidebeli subieqtebis raodenobam ki gadaaWarba 100-s1960-ian wlebSi da 150-s 1970-ian wlebSi.aseTi situacia, rogorc minimum:a/aZlevda damoukidebel qveyanas arCevanis saSualebas — gamxdariyo pro-sabWouri, proamerikuli,Tu gamoecxadebina Tavi miumxroblad. civi omis meore naxevarSi mainc, amukanasknel jgufs <strong>for</strong>malurad dedamiwis qveynebisa da mosaxleobis umetesoba36
miekuTvneboda (ix. danarTi 3.1 da 3.2). miumxrobeli iyo magaliTad CineTi, romelic 1960wels sabWoTa kavSirTan urTierTobebis gawyvetis Semdeg, mravali wlis manZilze,faqtiurad nebayoflobiT izolaciaSi arsebobda. aseve miumxrobeli iyo indoeTi,miuxedavad misi efeqturi TanamSromlobisa sabWoTa kavSirTan CineTTan winaaRmdegobissaerTo interesebis safuZvelze. irani, 1979 wlis revoluciis Semdeg, <strong>for</strong>maluraddaupirispirda rogorc aSS-s, aseve sabWoTa kavSirs (am ukanasknels SedarebiT rbili<strong>for</strong>miT) da a.S. imavdroulad, wamyvani globaluri moTamaSeebis daufaravi dawola dasakuTari poziciis arCevis aucilebloba, aiZulebda damoukidebel qveynebs(gansakuTrebiT iseTebs, vinc axali ganTavisuflebuli iyo koloniuri uRlisagan),aqtiurad CarTuliyvnen msoflioSi mimdinare politikur procesebSi, ar aZlevda maTTviTizolaciis saSualebas.miumxrobeloba, rogorc qveynis faqtiuri politikuri poziciis gamoxatuleba, ar undaaurioT miumxrobelobis moZraobasTan, <strong>for</strong>malurad arsebul organizaciasTan, romelicCamoyalibda 1950-ian wlebSi rogorc qveynebis bloki, romelic upirispirdeboda msofliohegemonebs. dReisaTvias am organizaciaSi, <strong>for</strong>malurad 114 qveyanaa gaerTianebuli.realurad am gaerTianebaSi civi omis periodSi Sediodnen rogorc aSS-s, aseve ssrk-s, RiamokavSireebi da klienti qveynebi, rogorebicaa magaliTad, kuba Tu saudis arabeTi, CileTu kolumbia. es rasakvirvelia, eWvis qveS ayenebda organizaciis realur statuss, Tumcamisi calkeuli wevrebi, iseTebi rogorc iugoslavia, Sri lanka, Tu bangladeSi (1971 welspakistanidan gamoyofis Semdeg), namdvilad cdilobdnen distancirebas aSS-ssrk-sglobaluri winaaRmdegobis procesidan.b/ damoukidebel qveynebs gauCndaT politikuri manevrirebis sakmaod didiSesaZlebloba amerikul-sabWoTa winaaRmdegobis eqspluataciis xarjze. sakmaod bevriqveyana, romelsac Zlieri, mizandasaxuli xelmZRvaneloba hyavda, warmatebiT iyenebda amwinaaRmdegobas sakuTari gamorCenis mizniT, iseTi miznebis misaRwevad, romelic wamyvaniglobaluri moTamaSeebis uSualo interesebSi naklebad Sedioda. ase magaliTad, amasakeTebda egvipte gamal abdel naseris prezidentobis dros 1950-ian, 1960-ian wlebSi, siria— 1960-iani wlebidan moyolebuli, vidre ssrk daSlamde. pakistani — obieqturad erT-erTiyvelaze antidemokratiuli, promusulmanuri da antidasavluri saxelmwifo, aTeulobiTwlebis manZilze iyenebs aSS-Tan axlo urTierTobas regionSi sakuTari politikisgasatareblad. sadam huseiniseuli erayi, minimum ori aTeuli wlis manZilze (faqtiuradkuveiTSi SeWramde 1990 wels), sargeblobda da Tavis interesebisaTvis iyenebda rogorcssrk-s, aseve aSS-s yuradRebas.saboloo jamSi, civi omis droindeli globaluri politika mdgomareobda ara imdenadaSS-sa da ssrk-s uSualo CarevaSi msoflioSi mimdinare sazogadoebrivi ganviTarebisprocesebSi, ramdenadac aseTi Carevis potenciur SesaZleblobaSi msoflios nebismieriqveynis mimarT. msoflios damoukidebeli qveynebi sul ufro mzardi masStabebiTurTierTobdnen erTmaneTTan, miuxedavad maTi geografiuli mdebareobis, saxelmwifomowyobis, ganviTarebis tipisa Tu donis, ara imitom, rom ori wamyvani globaluri moTamaSemaT saqmeebSi uSualod ereoda, aramed imis SiSiT, rom aseT Carevas SesaZloa hqonodaadgili.miuxedavad daufaravi mtrobisa, aSS da ssrk Tavis globalur politikaSi daaxloebiTerTi da igive miznis misaRwevad ibrZodnen, romelic mdgomareobda sakuTariusafrTxoebis uzrunvelyofaSi mowinaaRmdegis Sekavebis xarjze dedamiwis nebismierkuTxeSi. Sedegad, grZelvadian perspeqtivaSi, maTma urTierTobam mtruliTanamSromlobis xasiaTi miiRo. sakuTari interesebisaTvis brZolis procesSi maT SeqmnesorivesaTvis momgebiani urTierTobaTa sistema. faqtiurad, aSS-sa da ssrk-s saxiT,msoflios moevlina ori TviTdaniSnuli globaluri policieli, romlebic sakmaodefeqturad uzrunvelyofdnen SedarebiT stabilur politikur garemos dedamiwaze<strong>for</strong>malurad damoukidebel qveynebze uSualo kontrolis damyarebis gareSe. erTmaneTTanurTierTobis procesSi, es moTamaSeebi ara marto zRudavdnen mowinaaRmdegis zedmetaqtiurobas, aramed did wilad axSobdnen nebismier maTTvis arasasurvel process,romelic maTi gavlenis uSualo sferoebis gareT SeiZleba ganviTarebuliyo.<strong>for</strong>malurad, civi omis dros, pirvel globalizaciasTan SedarebiT, msoflioSimimdinare procesebis ganusazRvrelobis done unda sakmaod momatebuliyo, imasTandakavSirebiT, rom orive globalur moTamaSes, Tavisi aqtiurobis procesSi,mravaucnobiani amocanis amoxsna uwevda, romelSic ucnobebis saxiT mravalricxovanidamoukidebeli qveynebi gvevlineboda. sinamdvileSi, maTi globaluri aqtiurobis didi37
- Page 1 and 2: socialur mecnierebaTa seriamsofliop
- Page 3: s a r C e v iSesavali .............
- Page 6 and 7: situaciis arseboba, Tavis mxriv, am
- Page 8 and 9: globalizacia — ori antagonisturi
- Page 10: (informacia), vidre ramdenime aTeul
- Page 13 and 14: TanamSromlobas. faqtiurad SesaZlebe
- Page 15 and 16: 1.3. msoflio politikis Teoriebi1.3.
- Page 17 and 18: TanamSromlobaze uaris Tqma sul ufro
- Page 19 and 20: danarCeni msofliosagan gansxvavebiT
- Page 21 and 22: meqanizmebi ubralod ar arsebobs;•
- Page 23 and 24: idga zemoT daxasiaTebul “piramidu
- Page 25 and 26: amocanebis gadasaWrelad. 37es ar ni
- Page 27 and 28: dacema, pirvel rigSi, materialuri d
- Page 29 and 30: ealurad globaluri iyo. isini, isevd
- Page 31 and 32: mSeneblobis procesSi klasobrivi brZ
- Page 33 and 34: dolaris daxmareba miiRo.sainteresoa
- Page 35: sistemas da gamoiwvia britaneTis im
- Page 39 and 40: TiTqmis mTlianad ugulvebelyos is pr
- Page 41 and 42: 2.2.5. meore globalizaciis dros gag
- Page 43 and 44: gakeTeba (iaponia). meore mxriv, er
- Page 45 and 46: ac saboloo jamSi qmnis sistemis des
- Page 47 and 48: laparakia imaze, rom romelime calke
- Page 49 and 50: mmarTvelobis principebis adaptacia
- Page 51 and 52: matareblebi arian. ukve es faqti aq
- Page 53 and 54: warmoadgens nebismieri warmatebuli
- Page 55 and 56: koloradosa da vaiomingis nawilebi.
- Page 57 and 58: xSirad faqtiurad kulturuli misioner
- Page 59 and 60: dasawyisSi oficialurad TviT aSS-ma
- Page 61 and 62: mosaxleobis 20%, romelic yvelaze md
- Page 63 and 64: sruli liberalizaciis Sesaxeb faqtiu
- Page 65 and 66: gansxvavebebi, ganpirobebuli maTi e
- Page 67 and 68: urTierTobaSi.3.4. zemoT aRwerili pr
- Page 69 and 70: evri qveynisaTvis zemoT aRwerili ti
- Page 71 and 72: aSS saerTaSoriso daxmarebis naxevar
- Page 73 and 74: aSkarad sWarbobs evrogerTianebis ne
- Page 79 and 80: meore — Tanamedrove sabrZolo saSu
- Page 81 and 82: SeuZliaT, an ar awyobT efeqturi Ron
- Page 83 and 84: amoiwura.cnobili ebraeli moRvawe,
- Page 85 and 86: masze agebuli civilizaciis sistemur
- Page 87 and 88:
eJimi mravali wlis manZilze xels uw
- Page 89 and 90:
mxolod SedarebiT mcire nawils Seexo
- Page 91 and 92:
daavadebebiT. am konfliqtSi monawil
- Page 93 and 94:
naxevar saukunes moiTvlis. principS
- Page 95 and 96:
kontrols eqvemdebareba.rac Seexeba
- Page 97 and 98:
• faqtiurad nebismieri gadawyveti
- Page 99 and 100:
4.2.3. globalur doneze aseTi tipis
- Page 101 and 102:
krizisebisagan, rom rodesac bazari
- Page 103 and 104:
sabWoTa kavSirma gamomdinare nawilo
- Page 105 and 106:
usafrTxoebis erT-erTi ZiriTadi elem
- Page 107 and 108:
Microsoft-is top-menejerebs). sadac
- Page 109 and 110:
veb-gverdebs; xolo Google-m 2006 we
- Page 111 and 112:
saxiT, amerikis moqmedeba SedarebiT
- Page 113 and 114:
organizaciebis da a.S.amave dros, r
- Page 115 and 116:
2 termini globaluri mainc uamravi s
- Page 117 and 118:
61 ssrk-s SemTxvevaSi etyoba misi g
- Page 119 and 120:
30-jer naklebia, vidre saavtomobilo
- Page 121 and 122:
SesaZlebelia faqtiurad nebismieri s
- Page 123 and 124:
however powerful, can become transn
- Page 125 and 126:
2. Does not matter in what sphere o
- Page 127 and 128:
system, which leads to restoration
- Page 129 and 130:
On the other hand, in the late 19 t
- Page 131 and 132:
traceable here, technological compo
- Page 133 and 134:
extremist than terrorists themselve
- Page 135 and 136:
human rights is routine. 24The situ
- Page 137 and 138:
Transformation of Islam, as the rel
- Page 139 and 140:
countries, where the government and
- Page 141 and 142:
Of course if the developed world ma
- Page 143 and 144:
(including affiliated agencies and
- Page 145 and 146:
including legal acts, represents re
- Page 147 and 148:
passed by its more successful prede
- Page 149 and 150:
principle should possess some cultu
- Page 151 and 152:
coherent and purposeful than before