magaliTad, ruandaSi, sadac britaneTma gaaerTiana erTmaneTis samkvdro-sasicocxlomtrebi — tutsi da hutu. amas saboloo jamSi mohyva 1994 wlis cnobili genocidi amqveyanaSi. erTdroulad maT dayves erTi da igive eTnosebi or an met damoukidebelqveynebs Soris. Sedegad ganviTarebadi msoflios udides nawilSi aTwleulebis manZilzemidis eTnosebis Zalismieri daSoriSorebisa Tu gaerTianebis procesi, romelic realuradwarmoadgens safrTxes pozitiuri globaluri ganviTarebisaTvis, da romelic TavisimniSvnelobiT Tanamedrove msofliosaTvis aRemateba igive terorizmis muqaras.demokratiis principebzea dRes <strong>for</strong>malurad awyobili msoflios damoukidebeliqveynebis umetesoba. Riad gamoacxados Tavi arademokratiulad, dRes SeuZlia mxolodnavTobisa da bunebrivi gazis Zalian didi maragis mflobel, sakmaod mcirericxovanqveynebs (magaliTad, saudis arabeTs, kuveiTs, bruneis, TurqmeneTs da a.S.), anda iseTgariyul qveynebs, rogorebicaa Crdilo korea an birma. Tumca, me-20 saukunis nebismiercalke aRebul periodSi, dedamiwis mosaxleobis saSualod mxolod 31% cxovrobdanamdvil demokratiul saxelmwifoebSi. 73cnobili amerikeli mecnieri samuel hantingtoni gamoyofs dedamiwaze demokratiisgavrcelebis sam “grZel talRas”. pirveli talRa daiwyo me-19 saukunis dasawyisSi,rodesac aSS-s mamakacTa didma nawilma miiRi xmis ufleba, da gagrZelda me-20 saukunis1920-ian wlebamde. am drois ganmavlobaSi Seiqmna 29 demokratiuli saxelmwifo. Semdeg estrendi Sebrunda, moyolebuli 1922 wlidan, rodesac italiis saTaveSi musolini movida,da gagrZelda 1942 wlamde, rodesac demokratiuli saxelmwifoebis raodenoba 12-mdeSemcirda. meore talRa daiwyo meore msoflio omis Semdeg da Tavis mwvervals miaRwia 1962wels, rodesac 36 qveyana iyo demokratiuli. aqedan moyolebuli, vidre 1970-iani wlebisSua wlebamde, es raodenoba eqvsiT Semcirda. 1974 wlidan moyolebuli, mesame talRisdros, msoflios daemata daaxloebiT 30 axali demokratiuli saxelmwifo, ramac namdvilidemokratiuli saxelmwifoebis ricxvi gaaormaga. 74Tumca 2006 wels gamoqveynebuli arasamTavrobo organizacia World Audit-is monacemebiT,“namdvilad demokratiuli” msoflioSi mxolod 40 qveyanaa. 75 es is qveynebia, romlebicSeiZleba “udavod” Tavisuflebad CaiTvalos. maT ricxvSi Sedis msoflios yvelaganviTarebuli qveyana, plus evrogaerTianebis is axali wevrebi, romlebic jer<strong>for</strong>malurad ganviTarebulebad ar arian aRiarebuli, plus Cile, urugvai, kosta-rika,panama laTinur amerikaSi, samxreTi afrika da gana afrikaSi (ix. danarTi 4.). 76demokratia dRevandel msoflioSi sazogadod aRiqmeba rogorc liberaluridemokratia, e.i. warmomadgenlobiTi demokratiis <strong>for</strong>ma, romlis farglebSi “arCeuliwarmomadgenlebisa da umravlesobis neba, ganaxorcielon gadawyvetilebis miRebisuflebis realizacia, xdeba kanonis farglebSi, da sazogadod gazomierdebakonstituciiT, romelic xazs usvams pirovnebebisa da umciresobebis Tavisuflebisa dauflebebis dacvas”. 77arsebobs ramdenime mizezi, ratom gaxda demokratia msoflioSi saxelmwifo mowyobisZiriTadi <strong>for</strong>ma meore globalizaciis periodSi:1. rogorc u. CerCili ambobda - “demokratia saxelmwifo mmarTvelobis yvelaze cudi<strong>for</strong>maa, yvela im danarCenis garda, romelic adre ukve iyo nacadi”; 782. ganviTarebadi qveynebis umetesobas mmarTvelobis aseTi sistema “memkvidreobiTdarCa” yofili metropoliebisagan;3. demokratiis gavrceleba msoflio masStabiT warmoadgens aSS-s, iseve rogorc misiuaxloesi mokavSireebis (magaliTad, evrogaerTainebis) globaluri politikis erTerTamosaval princips 79 ;4. demokratiuli institutebi, maTSi Sesabamisi legaluri koreqtivebis SetanisSedegad, ama Tu im qveynis SedarebiT Zlieri, uprincipo xelmZRvanelobis xelSi,iqceva masebis manipulirebisa da eqspluataciis ufro efeqtur iaraRad, vidre Riaavtoritaruli mmarTveloba.ase rom, qveynebi <strong>for</strong>malurad demokratiuli xdebian an imitom, rom es maT rig, xilulupiratesobas aniWebs wamyvan globalur moTamaSeebTan urTierTobaSi (politikurs,ekonomikurs, finansurs da a.S.), anda sistemuri mimikriis procesSi (ixileT konkretuliSemTxveva 1) — e.i. orive SemTxvevaSi es globalizaciuri procesebis moqmedebis Sedegia.am dros, es situacia Riad tovebs sakiTxs — ramdenad arian mzad demokratiuli ideebisaRsaqmelad da cxovrebaSi gasatareblad is qveynebi, romlebic Tavs demokratiuladacxadeben? cxadia, rom umetes SemTxvevaSi dRevandel msoflioSi, demokratiuli48
mmarTvelobis principebis adaptacia ama Tu im qveynis konkretuli pirobebisadmi, xdebaZiriTadad ara am qveynis ganviTarebis logikidan gamomdinare, aramed gareSe faqtorebismoqmedebis Sedegad da/an adgilobrivi mmarTveli elitis kerZo interesebidangamomdinare.Tavisi klasikuri gagebiT, demokratia agvirgvinebs uzrunvelyofil, stabilur,istoriulad Camoyalibebul saxelmwifoebriobas, magram ar Cndeba revoluciis momdevnodilas. is faqti, rom eraySi ucxouri okupaciis pirobebSi 2005 wels arCevnebi gaimarTa, arniSnavs imas, rom am qveyanaSi demokratiam gaimarjva. f.zaqarias mohyavs bosniis magaliTi,sadac miuxedavad evropelebis mravalwliani mizandasaxuli (Zvirad Rirebuli)mcdelobisa, realurma demokratiam mainc da mainc mtkiced ver moikida fexi. xolo bosniaevropis SuagulSi mdebareobs da faqtiurad pirdapiri ucxouri mmarTvelobis pirobebSiviTardeba. 80garda amisa, Tavisufali da demokratiuli, saboloo jamSi, mxolod maZRari daSeZlebuli adamiani xdeba. amis Taobaze arsebobs sakmaod saintereso monacemebi — gasulisaukunis bolosaTvis, im qveynebSi, sadac erT mosaxleze wliuri Semosavali 1500 amerikuldolarze naklebi iyo, demokratia saSualod 8 wels Zlebda, 1500-3000 dolari — 18 wels.SedarebiT mdgradi xdeboda demokratia mxolod maSin, rodesac es Semosavali 6000dolars aRemateboda. amave dros, 69 qveynidan demokratiuli reJimebiT, sadac erTmosaxleze Semosavali 6000-9000 dolari iyo, diqtaturas miubrunda 39. Tu qveyanam esbarieri gadalaxa — demokratia garantirebulia. aseTi demokratiuli qveyana dedamiwaze32 iyo. amave dros Semosavlis sidide TavisTavad demokratiisa da Tavisuflebis garantiasar iZleva — msoflioSi 51 qveyanas gaaCnda 9000 dolarze maRali Semosavali, magram maTSoris kuveiTicaa, saudis arabeTic, gaerTianebuli arabTa emiratebic.aqedan SeiZleba daskvnis gamotana, rom demokratiis danergva ama Tu im qveyanaSi Tanunda sdevdes iq ekonomikur ganviTarebas, an es procesebi minimum paralelurad undamidiodes. demokratiuli ganviTareba Tanmxlebi, Tu winmswrebi warmatebuli ekonomikuritrans<strong>for</strong>maciis gareSe ganviTarebul msoflioSi, saboloo jamSi ganwiruliawarumateblobisaTvis.igive hantingtoni ambobs — “warsulis gamocdilebidan gamomdinare, arsebobs origadamwyveti faqtori, romelic gavlenas axdens demokratiis momaval konsolidaciasa dagavrcelebaze — ekonomikuri ganviTareba da politikuri xelmZRvaneloba. . . ekonomikuriganviTareba xdis demokratias SesaZleblad, politikuri xelmZRvaneloba aqcevs masrealobad”. 81ase rom, msoflio masStabiT Tavisuflebisa da demokratiis swrafi, saboloogavrcelebis perspeqtivebi sakmaod frTxil midgomas moiTxovs. es ar aris moklevadianimasStaburi kampaniis sagani, aramed mizandasaxul, frTxil mravalwlian Sromas moiTxovs.iseTi saxiT, rogorc dRes maTi propaganda xdeba wamyvani globaluri moTamaSeebis mier,aman SesaZloa gamoiwvios Careva damoukidebeli qveynebis saSinao saqmeebSiaragarantirebuli SedegebiT.daaxloebiT aseTive mdgomareobaa adamianis uflebebTan dakavSirebiT. adamianisuflebebi da demokratia erTmaneTisagan ganuyofeli ori cnebaa, faqtiurad medlis orimxare. SeuZlebelia iyos demokratiuli iseTi saxelmwifo, sadac ar xdeba adamianisuflebebis dacva, da piriqiT, arademokratiul saxelmwifoSi adamianis uflebebis dacvazelaparaki zedmetia. <strong>for</strong>malurad adamianis uflebebi Camoyalibebulia “adamianisuflebebis sayovelTao deklaraciaSi”, romelic gaerom miiRo 1948 wels.amave dros, adamianis uflebebis maqsimaluri realizacia SesaZlebelia mxolod,isevdaisev, mdidari, stabiluri sazogadoebis pirobebSi. am uflebebis aRiareba dapraqtikuli realizacia warmoadgens sakmaod mZime, grZelvadiani procesis Sedegs. umetesSemTxvevaSi, msoflios yvelaze ganviTarebul qveynebSic ki, Tavisi dRevandeli saxiTadamianis uflebebis Camoyalibeba moxda ukve civi omis bolo etapze. igive amerikisSeerTebul StatebSi, jer kidev gasuli saukunis 1960-iani wlebis bolos, sruliadlegalurad moqmedebda rasobrivi diskriminaciisa da segregaciis principebi.afroamerikelebis Tanasworuflebianobis praqtikuli realizacia moxerxda mxolod 1980-ian wlebSi, didi da mZime brZolis Semdeg.Sesabamisad, dRevandel msoflioSi, yvelaze demokratiuli saxelmwifoebi, yvelazeganviTarebuli adamianis uflebebis faqtiuri sistemiT, arian igive skandinaviis qveynebi,rogorc yvelaze stabilurebi, mdidari da efeqturad marTulebi. am situacias aq friadaadvilebs is garemoebac, rom isini ZiriTadad monoeTnikurebi arian.sazogadod, nebismieri arastabiluroba qveyanaSi, aris es ekonomikuri krizisi,socialuri daZabuloba, Tu gansakuTrebiT eTnikuri uTanxmoeba, friad negatiuradmoqmedebs rogorc demokratiis, aseve gansakuTrebiT adamianis uflebebis principebis49
- Page 1 and 2: socialur mecnierebaTa seriamsofliop
- Page 3: s a r C e v iSesavali .............
- Page 6 and 7: situaciis arseboba, Tavis mxriv, am
- Page 8 and 9: globalizacia — ori antagonisturi
- Page 10: (informacia), vidre ramdenime aTeul
- Page 13 and 14: TanamSromlobas. faqtiurad SesaZlebe
- Page 15 and 16: 1.3. msoflio politikis Teoriebi1.3.
- Page 17 and 18: TanamSromlobaze uaris Tqma sul ufro
- Page 19 and 20: danarCeni msofliosagan gansxvavebiT
- Page 21 and 22: meqanizmebi ubralod ar arsebobs;•
- Page 23 and 24: idga zemoT daxasiaTebul “piramidu
- Page 25 and 26: amocanebis gadasaWrelad. 37es ar ni
- Page 27 and 28: dacema, pirvel rigSi, materialuri d
- Page 29 and 30: ealurad globaluri iyo. isini, isevd
- Page 31 and 32: mSeneblobis procesSi klasobrivi brZ
- Page 33 and 34: dolaris daxmareba miiRo.sainteresoa
- Page 35 and 36: sistemas da gamoiwvia britaneTis im
- Page 37 and 38: miekuTvneboda (ix. danarTi 3.1 da 3
- Page 39 and 40: TiTqmis mTlianad ugulvebelyos is pr
- Page 41 and 42: 2.2.5. meore globalizaciis dros gag
- Page 43 and 44: gakeTeba (iaponia). meore mxriv, er
- Page 45 and 46: ac saboloo jamSi qmnis sistemis des
- Page 47: laparakia imaze, rom romelime calke
- Page 51 and 52: matareblebi arian. ukve es faqti aq
- Page 53 and 54: warmoadgens nebismieri warmatebuli
- Page 55 and 56: koloradosa da vaiomingis nawilebi.
- Page 57 and 58: xSirad faqtiurad kulturuli misioner
- Page 59 and 60: dasawyisSi oficialurad TviT aSS-ma
- Page 61 and 62: mosaxleobis 20%, romelic yvelaze md
- Page 63 and 64: sruli liberalizaciis Sesaxeb faqtiu
- Page 65 and 66: gansxvavebebi, ganpirobebuli maTi e
- Page 67 and 68: urTierTobaSi.3.4. zemoT aRwerili pr
- Page 69 and 70: evri qveynisaTvis zemoT aRwerili ti
- Page 71 and 72: aSS saerTaSoriso daxmarebis naxevar
- Page 73 and 74: aSkarad sWarbobs evrogerTianebis ne
- Page 79 and 80: meore — Tanamedrove sabrZolo saSu
- Page 81 and 82: SeuZliaT, an ar awyobT efeqturi Ron
- Page 83 and 84: amoiwura.cnobili ebraeli moRvawe,
- Page 85 and 86: masze agebuli civilizaciis sistemur
- Page 87 and 88: eJimi mravali wlis manZilze xels uw
- Page 89 and 90: mxolod SedarebiT mcire nawils Seexo
- Page 91 and 92: daavadebebiT. am konfliqtSi monawil
- Page 93 and 94: naxevar saukunes moiTvlis. principS
- Page 95 and 96: kontrols eqvemdebareba.rac Seexeba
- Page 97 and 98: • faqtiurad nebismieri gadawyveti
- Page 99 and 100:
4.2.3. globalur doneze aseTi tipis
- Page 101 and 102:
krizisebisagan, rom rodesac bazari
- Page 103 and 104:
sabWoTa kavSirma gamomdinare nawilo
- Page 105 and 106:
usafrTxoebis erT-erTi ZiriTadi elem
- Page 107 and 108:
Microsoft-is top-menejerebs). sadac
- Page 109 and 110:
veb-gverdebs; xolo Google-m 2006 we
- Page 111 and 112:
saxiT, amerikis moqmedeba SedarebiT
- Page 113 and 114:
organizaciebis da a.S.amave dros, r
- Page 115 and 116:
2 termini globaluri mainc uamravi s
- Page 117 and 118:
61 ssrk-s SemTxvevaSi etyoba misi g
- Page 119 and 120:
30-jer naklebia, vidre saavtomobilo
- Page 121 and 122:
SesaZlebelia faqtiurad nebismieri s
- Page 123 and 124:
however powerful, can become transn
- Page 125 and 126:
2. Does not matter in what sphere o
- Page 127 and 128:
system, which leads to restoration
- Page 129 and 130:
On the other hand, in the late 19 t
- Page 131 and 132:
traceable here, technological compo
- Page 133 and 134:
extremist than terrorists themselve
- Page 135 and 136:
human rights is routine. 24The situ
- Page 137 and 138:
Transformation of Islam, as the rel
- Page 139 and 140:
countries, where the government and
- Page 141 and 142:
Of course if the developed world ma
- Page 143 and 144:
(including affiliated agencies and
- Page 145 and 146:
including legal acts, represents re
- Page 147 and 148:
passed by its more successful prede
- Page 149 and 150:
principle should possess some cultu
- Page 151 and 152:
coherent and purposeful than before