nawili Semoifargleboda uSualod strategiuli mowinaaRmdegis Sekavebis amocanisgadaWriT. 61 am dros, maTTvis metnaklebad advili iyo SedarebiT mcire raodenobismowinaaRmdegisa Tu mokavSiris sakmaod kargad cnobili Tvisebebis (dadebiTis TuuaryofiTis) gaTvaliswineba, da maTze dayrdnobiT sakuTari qmedebis dagegmva.aseTi sistemis yvelaze didi nakli imaSi mdgomareobda, rom oTxi aTeuli wlis manZilzemsoflio mieCvia imas, rom dedamiwis nebismier kuTxeSi warmoqmnili mniSvnelovaniproblemebis mogvareba Tu Caqroba, umetiswilad xdeboda aSS-sa da ssrk-s (cal-calke anerTad) Carevis Sedegad, miuxedavad imisa, gaaCndaT Tu ara am ukanasknelebs aseTi Carevis<strong>for</strong>maluri mizezi, anda konfliqtSi CaTreuli mxareebis Tanxmoba (magaliTad, es moxdaori, 1967 da 1973 wlebis arabul-israelis konfliqtebis dros). msoflio miCveuli iyoagreTve imas, rom am qveynebis urTierT Semavsebeli konkurencia vrceldeboda yvelgandedamiwaze (ufro swored, SesaZlebeli iyo gavrcelebuliyo saWiroebis SemTxvevaSi).faqtiurad, arsebobda imis iluzia, rom es qveynebi akontrolebdnen msoflioSi mimdinarepolitikur procesebs, ufro metad ki imis survili, rom pasuxismgebloba am procesebzemTlianad maTTvis gadaebralebinaT.2.2.4. 1991 wels msoflio politikuri asparezidan sabWoTa kavSiris wasvlam globalurpolitikur urTierTobebSi uzarmazari sicariele datova. aman, yvelaferTan erTad,ufro naTeli gaxada msoflio politikaSi wamyvani globaluri moTamaSeebis dominirebazedafuZnebuli urTierTobaTa sistemis zemoT ganxiluli nakli.1991 wlis Semdeg ar Camoyalibda globalizaciis axali stadia (mesame globalizacia)iqidan gamomdinare, rom ar gaCnda axali globaluri moTamaSe, xolo erTaderTi darCenili— aSS, agrZelebs moqmedebas im Zvel strategiul azrovnebaze dayrdnobiT, romelicCamouyalibda globaluri konfrontaciis periodSi. man ver moaxerxa iseTi axali ideebis,faseulobebis, politikis Camoyalibeba da cxovrebaSi gatareba, romelic principuladgansxvavdeba civi omis periodSi gamoyenebulisagan; ZiriTadad SeinarCuna da ganavrcocivi omis droindeli samxedro-politikuri instrumentebi (magaliTad, nato). 62aseTi azrovneba moiTxovs mtruli TanamSromlobis arsebobas, pasuxismgeblobisganawilebas Sesadari Zalisa da gavlenis mqone mowinaaRmdegesTan, romelic, rogorcminimum, qmnis fons wamyvani globaluri moTamaSis qmedebis Sedegebis Sesafaseblad,SemdgomSi am Sedegebis adgilobrivi Tu globaluri sazogadoebrivi azrisaTviswarsadgenad.Sesabamisad, mTeli aTwleuli sabWoTa kavSiris gadaSenebis Semdeg, aSS-s globaluriqmedeba saeWvod gamoiyureboda rogorc axali strategiuli mowinaaRmdegis Zebnagardacvlilis sanacvlod. mas Semdeg, rac man ipova (ufro swored ki daniSna) aseTimowinaaRmdege globaluri terorizmis saxiT, amerikis moqmedeba SedarebiT ufrodalagebuli da mizanmimarTuli gaxda.erTdroulad, amas mohyva xiluli cvlilebebi globaluri urTierTobebis sistemaSi,plus gaCnda axali problemebis mTeli rigi, romelTa didi nawili ukavSirdeba aSS-s,rogorc erTaderT darCenil wamyvan globalur moTamaSes:- SeerTebul Statebs, mravalwliani ideologiuri da samxedro konkurentis gaqrobisSemdeg, faqtiurad moexsna SezRudvebi msoflios nebismier kuTxeSi sakuTari interesebisgasatareblad. 1991 wels, kuveiTis ganTavisuflebis mizniT erayis winaaRmdegCatarebulma samxedro kampaniam, kidev ufro gaaZliera misi rwmena imaSi, rom warmatebiTSeeZlo nebismieri konkretuli samxedro-politikuri amocanis gadaWra globalurmasStabSi, Tavis garSemo msoflios sxva wamyvani qveynebis gaerTianeba mis mier dasmuliamocanebis gadasaWrelad.- aSS-s mieca saSualeba ugulvebelyos nebismieri politikuri opozicia, imoqmedosnebismieri sxva qveynis, qveyanaTa jgufis, <strong>for</strong>maluri saerTaSoriso institutis nebissawinaaRmdegod. e.i. aRar arsebobda is Zala, romelsac Seswevda unari SeezRuda misiaqtiuroba, Seemcirebina misi cduneba Careuliyo nebismier adgilas, Tu nebismierprocesSi msoflioSi, sadac ki misi interesebi SesaZlebelia Selaxuliyo.- 1991 wlamde aSS, sabWoTa kavSirTan erTad, monawileobda politikuri Sromisglobaluri ganawilebis sistemaSi. am sistemis moSlis Semdeg, aSS-ma memkvidreobiT miiRoara marto monopolia iseTi procesebis iniciirebaze, romelic saboloo jamSi globaluripolitikuri sistemis Camoyalibebaze axdens gavlenas. rac etyoba ufro mniSvnelovania -mas SerCa pasuxismgebloba im teritoriebsa da procesebze, romelzec iqamde ssrk-suSualo, anda maTi saerTo gavlenis sferoSi Sedioda, m.S. ssrk-s daSlis Semdeg warmoqmnilproblemebze am qveynis yofili teritoriis farglebSi.- realuri globaluri mowinaaRmdegis ararseboba aZlevs aSS-s saSualebas imoqmedosSerCeviT, ar miaqcios yuradReba im qveynebs, regionebsa Tu procesebs, romlebic misuSualo, mimdinare interesebis sferoSi ar xvdeba. magaliTad, aSS aZlevs Tavs uflebas38
TiTqmis mTlianad ugulvebelyos is procesebi, romelic viTardeba sub-saharis afrikaSi,Tumca es swored is regionia, romelsac msoflios wamyvani qveynis yuradReba yvelazeZalian sWirdeba. aq faqtiurad Seiqmna sakmaod didi zona, sadac mravali wlisganmavlobaSi mimdinareobs destruqciuli procesebi (upirvelesad yovlisa dasavleTiafrika, kongos demokratiuli respublika, sudani, somali da a.S.) romlis SeCerebaadgilobrivi, iseve rogorc gaeros ZalebiT, SeuZlebelia. aSS mizandasaxulad Tavsaridebs kontinentze mimdinare procesebSi uSualo Carevas, gansakuTrebiT somaliSi 1993-1995 wlebSi gaeros samSvidobo operaciaSi warumatebeli monawileobis Semdeg.- msoflio politikur urTierTobebSi Seiqmna aSkara disproporcia imis safuZvelze,rom damoukidebeli saxelmwifoebis umetesobas, romlebic jer kidev CamoyalibebisstadiaSi imyofebian, didwilad daekarga arCevanis saSualeba, ganviTarebis alternativa,SeeezRuda politikuri manevrirebis saSualeba. aq laparaki ar aris sabWoTa kavSiris mierSemoTavazebuli ganviTarebis modelis avkargianobaze. misi arseboba, ama Tu imganviTarebad qveyanas, rogorc minimum, aZlevda saSualebas Segnebulad gaekeTebinaarCevani sabazro ekonomikisa da demokratiis sasargeblod. aseTi alternativisararseboba ki qmnis warmodgenas imaze, rom dasavluri sazogadoebrivi ganviTarebismodels danarCen msoflios Tavze axveven.- msoflios qveynebis didi nawili (Tu udidesi ara), ganixilavs aSS-s rogorc erTaderTpasuxismgebels dedamiwaze mimdinare procesebze. 63 aSS-s ara marto mimarTavendaxmarebisaTvis raime problemis gaCenisas, aramed faqtiurad pasuxs sTxoven yvela aseTiproblemis gaCenaze (maT Soris xSirad misi uaxloesi mokavSireebic). faqtiurad xdebanebismieri adgilobrivi Cavardnisa Tu krizisis interpretacia rogorc amerikis CarevisSedegis ama Tu im mocemuli qveynis saSinao saqmeebSi. es ki Tavis mxriv friad uadvilebscxovrebas uamrav diqtatorsa Tu kvazi-diqtators msoflioSi, aZlevs maT saSualebasnawilobriv mainc moixsnan pasuxismgebloba sakuTar qmedebaze. bevri qveynis xelmZRvanelssakuTar xalxTan urTierTobaSi Semohyavs amerikis faqtori, rogorc sakuTariwarumateblobis, Tu arapopularuli zomebis gamarTleba (ixileT magaliTad venesuelisa Tuboliviis xelmZRvaneloba). faqtiurad antiamerikanizmi dRevandel msoflioSi gadaiqcadamoukidebeli qveynebis saSinao problemebis gadawyvetis mniSvnelovan faqtorad.globaluri politikis evoluciis stadiebi:pirveli globalizacia — 7-8 wamyvani globaluri moTamaSe uSualod akontrolebsdedamiwis teritoriisa da mosaxleobis udides nawils. sxva damoukidebeli subieqtebisraodenoba SedarebiT mcirea, maTze wamyvani moTamaSeebis gavlena, xSir SemTxvevebSi,mxolod <strong>for</strong>malurad ar ganixileba rogorc kontroli. msoflios xalxebisaTvisdamoukidebeli ganviTarebis SesaZlebloba minimaluria. globaluri politikuriganusazRvrelobis done SedarebiT dabalia realurad damoukidebeli subieqtebis mcireraodenobis gamo, erTdroulad SedarebiT maRali, imis gamo, rom globaluri politikiswamyvan subieqtebs Soris uSualo samxedro konfliqtis albaToba, da aseTi Setakebismosalodneli Sedegebi, gaazrebuli da gaTvlili ar aris. ramdenime, Sesadari Zalisa dagavlenis mqone globaluri moTamaSis konkurencia iwvevs or msoflio oms.meore globalizaciis pirveli stadia (1945-1991 wlebi) — ori, daaxloebiT erTnairisamxedro potencialis mqone globaluri moTamaSe, ecileba erTmaneTs gavlenas 150-zemet, <strong>for</strong>malurad damoukidebel saxelmwifoze. Sesabamisad, politikuriganusazRvrelobis done bevrad ufro maRalia, vidre pirveli globalizaciis dros.damoukidebel qveynebs gaaCniaT ganviTarebis modelis <strong>for</strong>maluri arCevani dapolitikuri manevrirebis saSualeba. wamyvani globaluri moTamaSeebi principuladuTavsebadia, maTi winaaRmdegoba sistemur xasiaTs atarebs. maT Soris potenciurisamxedro Setakebis SesaZleblobis done uaRresad maRalia, magram misi SedegebiSesabamisad gaTvlili da gaazrebuli. Sesabamisad, aseT Setakebas adgili ara aqvs, civ omSidamarcxebuli moTamaSe (sabWoTa kavSiri) winaaRmdegobis gareSe tovebs globalurasparezs.meore globalizaciis meore stadia (1992 weli - ) — erTaderTi darCenili wamyvaniglobaluri moTamaSe arsebobs 192 <strong>for</strong>malurad damoukidebeli saxelmwifos pirispir. 64damoukidebel qveynebis mier ganviTarebis modelis arCevanis SesaZlebloba minimumamdeadasuli. wamyvani globaluri moTamaSe agrZelebs moqmedebas civi omis droindel ideebze,strategiebze da instrumentebze dayrdnobiT. politikuri ganusazRvrelobis doneSedarebiT matulobs, iseve rogorc globaluri politikuri sistemis destabilizaciisSesaZlebloba. Tavs iCens wamyvani globaluri moTamaSis uSualo gavlenis farglebs gareTSeqmnili, da misi interesebis winaaRmdeg mimarTuli, spontanuri procesebi, romelsac39
- Page 1 and 2: socialur mecnierebaTa seriamsofliop
- Page 3: s a r C e v iSesavali .............
- Page 6 and 7: situaciis arseboba, Tavis mxriv, am
- Page 8 and 9: globalizacia — ori antagonisturi
- Page 10: (informacia), vidre ramdenime aTeul
- Page 13 and 14: TanamSromlobas. faqtiurad SesaZlebe
- Page 15 and 16: 1.3. msoflio politikis Teoriebi1.3.
- Page 17 and 18: TanamSromlobaze uaris Tqma sul ufro
- Page 19 and 20: danarCeni msofliosagan gansxvavebiT
- Page 21 and 22: meqanizmebi ubralod ar arsebobs;•
- Page 23 and 24: idga zemoT daxasiaTebul “piramidu
- Page 25 and 26: amocanebis gadasaWrelad. 37es ar ni
- Page 27 and 28: dacema, pirvel rigSi, materialuri d
- Page 29 and 30: ealurad globaluri iyo. isini, isevd
- Page 31 and 32: mSeneblobis procesSi klasobrivi brZ
- Page 33 and 34: dolaris daxmareba miiRo.sainteresoa
- Page 35 and 36: sistemas da gamoiwvia britaneTis im
- Page 37: miekuTvneboda (ix. danarTi 3.1 da 3
- Page 41 and 42: 2.2.5. meore globalizaciis dros gag
- Page 43 and 44: gakeTeba (iaponia). meore mxriv, er
- Page 45 and 46: ac saboloo jamSi qmnis sistemis des
- Page 47 and 48: laparakia imaze, rom romelime calke
- Page 49 and 50: mmarTvelobis principebis adaptacia
- Page 51 and 52: matareblebi arian. ukve es faqti aq
- Page 53 and 54: warmoadgens nebismieri warmatebuli
- Page 55 and 56: koloradosa da vaiomingis nawilebi.
- Page 57 and 58: xSirad faqtiurad kulturuli misioner
- Page 59 and 60: dasawyisSi oficialurad TviT aSS-ma
- Page 61 and 62: mosaxleobis 20%, romelic yvelaze md
- Page 63 and 64: sruli liberalizaciis Sesaxeb faqtiu
- Page 65 and 66: gansxvavebebi, ganpirobebuli maTi e
- Page 67 and 68: urTierTobaSi.3.4. zemoT aRwerili pr
- Page 69 and 70: evri qveynisaTvis zemoT aRwerili ti
- Page 71 and 72: aSS saerTaSoriso daxmarebis naxevar
- Page 73 and 74: aSkarad sWarbobs evrogerTianebis ne
- Page 79 and 80: meore — Tanamedrove sabrZolo saSu
- Page 81 and 82: SeuZliaT, an ar awyobT efeqturi Ron
- Page 83 and 84: amoiwura.cnobili ebraeli moRvawe,
- Page 85 and 86: masze agebuli civilizaciis sistemur
- Page 87 and 88: eJimi mravali wlis manZilze xels uw
- Page 89 and 90:
mxolod SedarebiT mcire nawils Seexo
- Page 91 and 92:
daavadebebiT. am konfliqtSi monawil
- Page 93 and 94:
naxevar saukunes moiTvlis. principS
- Page 95 and 96:
kontrols eqvemdebareba.rac Seexeba
- Page 97 and 98:
• faqtiurad nebismieri gadawyveti
- Page 99 and 100:
4.2.3. globalur doneze aseTi tipis
- Page 101 and 102:
krizisebisagan, rom rodesac bazari
- Page 103 and 104:
sabWoTa kavSirma gamomdinare nawilo
- Page 105 and 106:
usafrTxoebis erT-erTi ZiriTadi elem
- Page 107 and 108:
Microsoft-is top-menejerebs). sadac
- Page 109 and 110:
veb-gverdebs; xolo Google-m 2006 we
- Page 111 and 112:
saxiT, amerikis moqmedeba SedarebiT
- Page 113 and 114:
organizaciebis da a.S.amave dros, r
- Page 115 and 116:
2 termini globaluri mainc uamravi s
- Page 117 and 118:
61 ssrk-s SemTxvevaSi etyoba misi g
- Page 119 and 120:
30-jer naklebia, vidre saavtomobilo
- Page 121 and 122:
SesaZlebelia faqtiurad nebismieri s
- Page 123 and 124:
however powerful, can become transn
- Page 125 and 126:
2. Does not matter in what sphere o
- Page 127 and 128:
system, which leads to restoration
- Page 129 and 130:
On the other hand, in the late 19 t
- Page 131 and 132:
traceable here, technological compo
- Page 133 and 134:
extremist than terrorists themselve
- Page 135 and 136:
human rights is routine. 24The situ
- Page 137 and 138:
Transformation of Islam, as the rel
- Page 139 and 140:
countries, where the government and
- Page 141 and 142:
Of course if the developed world ma
- Page 143 and 144:
(including affiliated agencies and
- Page 145 and 146:
including legal acts, represents re
- Page 147 and 148:
passed by its more successful prede
- Page 149 and 150:
principle should possess some cultu
- Page 151 and 152:
coherent and purposeful than before