globalizacia — ori antagonisturi socialuri sistemis (kapitalizmisa da socializmis)konkurenciis Sedegi. iniciatorTa Soris SeiZleba moxvdes faqtiurad nebismierimoTamaSe, romelsac regularulad, sakmao drois manZilze SeuZlia imdenad Zlieriprocesis (procesebis) generireba, rom misi Sedegebi saboloo jamSi aRiqmeba mTeldedamiwaze. 11globalizaciis (globalizaciuri) procesia iseTi, romlis mimdinareobac iwvevsxarisxobriv cvlilebebs sazogadoebrivi urTierTobebis sistemebSi globalurimasStabiT an sazogadoebrivi ganviTarebis axali trendis <strong>for</strong>mirebas. ar aris aucilebeliaseT process globaluri gamovlena hqondes. aseTi procesebis magaliTebs meocesaukuneSi miekuTvneba, vTqvaT, ruzveltiseuli “axali kursi” 1930-ian wlebSi aSS-Si, meoremsoflio omi, ssrk-is daSla. globaluria nebismieri procesi, romelic planetarulimasStabiT vlindeba. is SesaZloa daemTxves globalizaciis process, Tumca es aucilebeliar aris.b/ ara aqvs mniSvneloba, romel sferoSi (politikurSi, ekonomikurSi, kulturulSi . . . )xdeba am procesebis inicireba.g/ nebismieri qveyana Tu sxva subieqti, romelsac xelewifeba globaluri procesebisinicireba Tavis moqmedebaSi pirvel rigSi sakuTari moTxovnilebebidan da interesebidangamodis. faqtiurad SesaZlebelia vilaparakoT, rom globalizacia aris lokaluriprocesebis globaluri gamovlena. arc erTi procesi, romelsac mosdevs cvlilebebiglobalur doneze, ar aris Tavidanve Cafiqrebuli rogorc aseTi. xSirad “pirveladibiZgi” SeiZleba sakmaod susti iyos, magram ganviTarebis procesSi uzomod gadiddes daglobaluri xasiaTi miiRos, Tu xelsayrel pirobebSi moxvda — e.w. “peplis efeqti”.d/ globalizacia, Zalian farTo gagebiT, qmnis ganviTarebis SesaZleblobebs, TumcamsoflioSi momqmedi ama Tu im moTamaSis unari gamoiyenos es SesaZleblobebi sakuTarimiznebis misaRwevad, warmoadgens friad gansxvavebul problemas, romelic unda gadawydesara globalur, aramed adgilobriv doneze.garda amisa, globalizaciis Tanamedrove etapi, agreTve, xasiaTdeba rigi kargadgamoxatuli Taviseburebebisa, romlebic sakmarisia, imisaTvis, raTa masze mkafiowarmodgena SeviqmnaT.1. yvela procesi globalizaciis farglebSi Riaa da ormxrivi. arsebobs ukukavSirebiprocesebis iniciatorebsa da maT obieqtebs Soris. e.i. nebismieri iniciativa ama Tuim saxiT gardauvlad ase Tu ise ubrundeba iniciators. es ukureaqcia principSiSeiZleba gautoldes an aRematebodes kidec TviT am iniciativas. nebismieriiniciativa msoflio masStabiT gavrcelebis procesSi gardauvlad icvlis saxes,maxinjdeba; SesaZlebelia saboloo jamSi Tavisi sawinaaRmdego saxec ki miiRos.2. nebismier qveyanas SeuZlia airCios, SeuerTdes Tu ara am procesebs da ra saxiT.Tumca, xSir SemTxvevaSi es arCevani, rogorc amas uwin sabWoTa kavSirSi uwodebdnen— nebayoflobiT-daZalebiTia. aseTi “SeerTebis” wesebi da pirobebi cnobilia,Tumca naklebad <strong>for</strong>malizebuli. saboloo jamSi, isini SesaZlebelia dayvanil iqnensabazro ekonomikis ganviTarebamde, konkurentuli bazrebis Seqmnamde, sazRvrebisgaxsnamde saqonlisa da kapitalis Tavisuflad gadasaadgileblad datransnacionaluri korporaciebis SeuzRudav daSvebaze im qveynebis saSinaobazrebze, romlebic globalizaciis procesebis gavlenas ganicdian. es mkveTradzrdis nebismieri calke aRebuli qveynis pasuxismgeblobas sakuTari keTildReobisuzrunvelyofisaTvis. 12 warumateblobis SemTxvevisaTvis damcavi meqanizmebiarsebobs, magram sakmaod arasrulyofili, da maTi gamoyeneba xSirad mevaxSis xelSiCavardnis tolfasia.3. msoflios wamyvani qveynebis upiratesoba sxvebTan SedarebiT imdenad didia, romisini aRar warmoadgenen “daxurul klubs”, rogorc es globalizaciis dasawyisSiiyo. maT ar eSiniaT dedamiwaze meritokratiuli sistemis arsebobisa. piriqiT,globalizaciis procesebis farglebSi nebismier qveyanas uqmnian “SesaZleblobaTasarkmels” (zogs ramdenjerme), romelic nebismiers SeuZlia gamoiyenos imisaTvis,rom wamyvan saxelmwifoTa ricxvs SeuerTdes (rasakvirvelia, Tu amis unari gaaCnia).4. dRevandeli teqnologiebi (marTvis, komunikaciuri, in<strong>for</strong>maciis damuSavebis,samxedro da a.S.) iseTia, rom msoflios wamyvan saxelmwifoebs dedamiwis nebismierkuTxeSi SeuZliaT sakuTari interesebis dacva teritoriaze uSualo samxedro Tuadministraciuli kontrolis damyarebis gareSe. Aaqedan gamomdinare:- globalizaciis procesebi SerCeviTia. isini SesaZlebelia wertilovani gavlenis8
doneze xorcieldebodes. yvelaferTan erTad es tovebs globalizaciis CarCoebs gareTara marto calkeul qveynebs, aramed mTel regionebs. Tu aseT adgilebSi globalizaciisgavlena ama Tu im saxiT mainc igrZnoba, mxolod imitom, rom didi procesebiskontrolireba praqtikulad SeuZlebelia da in<strong>for</strong>maciuli Tu materialuri nakadebisraRaca nawili mainc “epareba” ZiriTad kalapots.- msoflios wamyvani qveynebis <strong>for</strong>maluri da faqtiuri pasuxismgebloba dedamiwazemimdinare (m.S. uSualod maT mier wamowyebuli) procesebis Sedegebze SedarebiT mcirdeba.maT faqtiurad SeuZliaT, umetes SemTxvevaSi zurgi Seaqcion im procesebsa da movlenebs,romlebSic uSualo Careva maT konkretul interesebSi ar Sedis da Semoifarglon carielidemagogiiT. es mkveTrad ganasxvavebs globalizacias Tanamedrove etaps misidasawyisisagan, rodesac koloniuri imperiebi iZulebulebi iyvnen ase Tu ise Careuliyvnenplanetaze mimdinare procesebis umetesobaSi, radganac isini maT mier uSualodkontrolirebadi teritoriebis farglebSi mimdinareobda.is, rom aSS da misi mokavSireebi dResdReobiT gadamwyvet rols TamaSobenglobalizaciuri procesebis warmoCenasa da realizaciaSi, ar niSnavs imas, romglobalizacia am qveynebis SeTqmulebis Sedegia, rogorc es bevrs miaCnia. ubralodsazogadoebrivi ganviTarebis Tanamedrove etapze es saxelmwifoebi warmoadgenen amprocesis yvelaze aqtiur agentebs da Sesabamisad yvelaze intensiurad ganicdian miszegavlenas. aseTi “ganviTarebis agentebis” roli kacobriobis istoriaSi uamrav sxvaeTnossa Tu saxelmwifos uTamaSia. gadis dro, ganviTarebis erT etaps axali cvlis da isinigardauvlad uTmoben adgils sxva, ufro aqtiur da mizandasaxul eTnosebs. aseTiaganviTarebis logika. 13erT-erTi mTavari gaugebroba, romelic globalizaciis procesTanaa dakavSirebuliisaa, rom misgan raRaca konkretul Sedegs moelian (dadebiTs, Tu uaryofiTs). asemagaliTad, mravali weli mimdinareobs diskusia imis Sesaxeb, zrdis Tu ara globalizaciaadamianebis keTildReobas. 14 sinamdvileSi globalizacia, rogorc aseTi, rogorcnebismieri bunebrivi (am SemTxvevaSi kvazi-bunebrivi) procesi absoluturad neitraluriamisi gavlenis obieqtebis mimarT. amitom principulad arasworia misi xarisxobriviSefaseba.rogor gavlenas axdens globalizacia ama Tu im saxelmwifosa Tu eTnosze,damokidebulia, pirvel rigSi, imaze, es ukanaskneli ramdenad kargad auRebs mas alRos daSeZlebs mis gamoyenebas sakuTar interesebSi.saerTod, ar Rirs adamianis nebis rolis gadaWarbeba iseTi masStabis movlenaSi,rogoricaa globalizacia. adamianis nebazea damokidebuli Segnebuli gadawyvetilebismiReba, romelsac mosdevs konkretuli qmedeba. gadaizrdeba Tu ara es qmedeba procesSi,xolo, Tavis mxriv, gaxdeba Tu ara es procesi globaluri masStabis, adamianis nebasurvilzenaklebadaa damokidebuli. ase rom ar iyos, maSin realuri gaxdeboda “Deutchlanduber alles” tipis scenarebis realizacia, rac madloba RmerTs — ararealuria.globalizacia ar warmoadgens ama Tu im movlenis dedamiwis farglebSi gavrcelebisprocess — vTqvaT satelefono xazebis an televizorebis, internetis momxmarebelTaraodenobis, saerTaSoriso finansuri transaqciebis intensifikaciis, transnacionalurikorporaciebis gavlenis, erTiani kulturuli faseulobebis, bolos da bolos,makdonaldsebis an amerikuli kinos gavrcelebis da a.S., rogorc es sazogadod (m.S. bevrimecnieris mier) aRiqveba. sinamdvileSi yvelaferi CamoTvlili ara globalizaciaa, aramedmisi meoradi Sedegi (xSirad gauTvaliswinebeli), SeiZleba vixmaroT sityva “simptomic” ki.Gglobalizacis arsi mdgomareobs im Rrma struqturul cvlilebebSi TanamedrovesazogadoebaSi, romlebic, Tavis mxriv, qmnian pirobebs yvela zemoT CamoTvlili movlenissaarsebod. SeuZlebelia internetis danergva da gavrceleba mTels msoflioSi (Tugindamisi teqnologia arsebobdes) Tu ar arsebobs universalurad aRiarebuli da xSiraddakanonebuli principi in<strong>for</strong>maciis gacvlis Tavisuflebisa. verc erTi korporacia,ragind didi ar unda iyos is, ver gaxdeba transnacionaluri, Tu qveynebi, romelSic ismoqmedebs, ar aRiareben Tavisufali vaWrobisa da kerZo sakuTrebis xelSeuxeblobisprincips (Tugind daZalebiT, da Tugind mxolod am ucxouri kompaniebis mimarT).globalizaciis ZiriTadi konkretuli Sedegi isaa, rom man aqcia dedamiwa ziarWurWlad, romlis romelime calke aRebuli nawilis izolacia ama Tu im mocemulisazogadoebrivi procesisagan principulad SeuZlebelia. Tumca TviT am procesebisgavrcelebis siCqare friad araerTgvarovania da SeiZleba meryeobdes ramdenime saaTidan9
- Page 1 and 2: socialur mecnierebaTa seriamsofliop
- Page 3: s a r C e v iSesavali .............
- Page 6 and 7: situaciis arseboba, Tavis mxriv, am
- Page 10: (informacia), vidre ramdenime aTeul
- Page 13 and 14: TanamSromlobas. faqtiurad SesaZlebe
- Page 15 and 16: 1.3. msoflio politikis Teoriebi1.3.
- Page 17 and 18: TanamSromlobaze uaris Tqma sul ufro
- Page 19 and 20: danarCeni msofliosagan gansxvavebiT
- Page 21 and 22: meqanizmebi ubralod ar arsebobs;•
- Page 23 and 24: idga zemoT daxasiaTebul “piramidu
- Page 25 and 26: amocanebis gadasaWrelad. 37es ar ni
- Page 27 and 28: dacema, pirvel rigSi, materialuri d
- Page 29 and 30: ealurad globaluri iyo. isini, isevd
- Page 31 and 32: mSeneblobis procesSi klasobrivi brZ
- Page 33 and 34: dolaris daxmareba miiRo.sainteresoa
- Page 35 and 36: sistemas da gamoiwvia britaneTis im
- Page 37 and 38: miekuTvneboda (ix. danarTi 3.1 da 3
- Page 39 and 40: TiTqmis mTlianad ugulvebelyos is pr
- Page 41 and 42: 2.2.5. meore globalizaciis dros gag
- Page 43 and 44: gakeTeba (iaponia). meore mxriv, er
- Page 45 and 46: ac saboloo jamSi qmnis sistemis des
- Page 47 and 48: laparakia imaze, rom romelime calke
- Page 49 and 50: mmarTvelobis principebis adaptacia
- Page 51 and 52: matareblebi arian. ukve es faqti aq
- Page 53 and 54: warmoadgens nebismieri warmatebuli
- Page 55 and 56: koloradosa da vaiomingis nawilebi.
- Page 57 and 58: xSirad faqtiurad kulturuli misioner
- Page 59 and 60:
dasawyisSi oficialurad TviT aSS-ma
- Page 61 and 62:
mosaxleobis 20%, romelic yvelaze md
- Page 63 and 64:
sruli liberalizaciis Sesaxeb faqtiu
- Page 65 and 66:
gansxvavebebi, ganpirobebuli maTi e
- Page 67 and 68:
urTierTobaSi.3.4. zemoT aRwerili pr
- Page 69 and 70:
evri qveynisaTvis zemoT aRwerili ti
- Page 71 and 72:
aSS saerTaSoriso daxmarebis naxevar
- Page 73 and 74:
aSkarad sWarbobs evrogerTianebis ne
- Page 79 and 80:
meore — Tanamedrove sabrZolo saSu
- Page 81 and 82:
SeuZliaT, an ar awyobT efeqturi Ron
- Page 83 and 84:
amoiwura.cnobili ebraeli moRvawe,
- Page 85 and 86:
masze agebuli civilizaciis sistemur
- Page 87 and 88:
eJimi mravali wlis manZilze xels uw
- Page 89 and 90:
mxolod SedarebiT mcire nawils Seexo
- Page 91 and 92:
daavadebebiT. am konfliqtSi monawil
- Page 93 and 94:
naxevar saukunes moiTvlis. principS
- Page 95 and 96:
kontrols eqvemdebareba.rac Seexeba
- Page 97 and 98:
• faqtiurad nebismieri gadawyveti
- Page 99 and 100:
4.2.3. globalur doneze aseTi tipis
- Page 101 and 102:
krizisebisagan, rom rodesac bazari
- Page 103 and 104:
sabWoTa kavSirma gamomdinare nawilo
- Page 105 and 106:
usafrTxoebis erT-erTi ZiriTadi elem
- Page 107 and 108:
Microsoft-is top-menejerebs). sadac
- Page 109 and 110:
veb-gverdebs; xolo Google-m 2006 we
- Page 111 and 112:
saxiT, amerikis moqmedeba SedarebiT
- Page 113 and 114:
organizaciebis da a.S.amave dros, r
- Page 115 and 116:
2 termini globaluri mainc uamravi s
- Page 117 and 118:
61 ssrk-s SemTxvevaSi etyoba misi g
- Page 119 and 120:
30-jer naklebia, vidre saavtomobilo
- Page 121 and 122:
SesaZlebelia faqtiurad nebismieri s
- Page 123 and 124:
however powerful, can become transn
- Page 125 and 126:
2. Does not matter in what sphere o
- Page 127 and 128:
system, which leads to restoration
- Page 129 and 130:
On the other hand, in the late 19 t
- Page 131 and 132:
traceable here, technological compo
- Page 133 and 134:
extremist than terrorists themselve
- Page 135 and 136:
human rights is routine. 24The situ
- Page 137 and 138:
Transformation of Islam, as the rel
- Page 139 and 140:
countries, where the government and
- Page 141 and 142:
Of course if the developed world ma
- Page 143 and 144:
(including affiliated agencies and
- Page 145 and 146:
including legal acts, represents re
- Page 147 and 148:
passed by its more successful prede
- Page 149 and 150:
principle should possess some cultu
- Page 151 and 152:
coherent and purposeful than before