honkongis ganviTareba mainc specialuri proeqtebis realizaciis Sedegs warmoadgenda(iseve rogorc igive israelis) da sxvebisaTvis misabaZ magaliTad ver gamodgeba.qveynis aRorZineba faqtiurad daiwyo 1962 wlis samxedro gadatrialebis Semdeg. ismimdinareobda umkacresi politikuri represiebis pirobebSi, sanam diqtatura ar Seicvalasamoqalaqo demokratiuli mmarTvelobiT 1988 wels. magram am droisaTvis qveynisekonomikuri trans<strong>for</strong>macia ukve faqtobrivad damTavrebuli iyo. swored amtrans<strong>for</strong>maciis warmatebam, ekonomikis mZlavrma zrdam, misma Sesabamisma mosaxleobiscxovrebis donis mkveTrma matebam da damoukidebeli interesebis matarebeli mosaxleobissaSualo fenis Camoyalibebam, gamoiwvia demokratiuli trans<strong>for</strong>macia qveyanaSi.koreuli ganviTarebis modeli dafuZnebuli iyo zemodan-qvemoT midgomaze (top-downapproach), saxelmwifos uSualo Carevaze ekonomikur procesebSi da maT mkacr kontrolze.ganviTarebis procesi efuZneboda xuTwlian saxelmwifo gegmebs da upirvelesad yovlisamoiTxovda yuradRebis gadatanas ucxouri daxmarebidan sagareo vaWrobaze. mniSvnelovaniroli qveynis aRorZinebaSi iTamaSa, agreTve, urTierTobebis normalizaciam iaponiasTan1965 wels da ucxouri investiciebis momdevno mkveTrma zrdam. amas mohyva jer msubuqi,Semdeg ki mZime mrewvelobis swrafi aRmavloba 1960-70-ian wlebSi. am dros qveynisekonomikis saSualo wliuri zrdis done 8.6%-s Seadgenda.ekonomikis aRorZineba samxreT koreaSi udides wilad efuZneboda e.w. Caibolebs, bizneskonglomeratebs. maTi nawili warmoadgens did erTian korporaciebs, xolo sxvebi dayofilebiarian erTmaneTTan SedarebiT sustad dakavSirebul calkeul kompaniebad, romlebsac saerTosaxelwodeba aqvT. orive SemTxvevaSi, TiTqmis yovelTvis aseTi Caibolebi ekuTvnis ama Tu imsaojaxo klanebs, romlebic maT akontroleben da/an marTaven. koreis ekonomikatradiciulad SedarebiT mcire mrewvelobaze da sasoflo-sameurneo warmoebazedafuZnebuli iyo. 1962 wlidan moyolebuli misma mmarTvelma samxedro reJimebma aiRes kursimsxvil warmoebaze dafuZnebul industrializaciaze. mTavroba gansazRvravda axalikapitaldabandebebis mimarTulebas, xolo Caibolebi mogvevlinebodnen samTavrobopolitikis realizaciis mTavar instrumentebad, risTvisac maT garantirebuli hqondaTsabanko kreditebi. amgvarad Caibolebma iTamaSes wamyvani roli axali warmoebebis, bazrebis dasaeqsporto produqciis SeqmnaSi, qveynis gadaqcevaSi erT-erT aziur vefxvad. 2005 welsamerikuli Jurnalis Fortune-s mier Sedgenil tradiciul msoflios 500 wamyvani kompaniis siaSi11 samxreTkoreuli Caiboli Sedioda, m.S. ori Samsung Electronics da Hyundai Motors pirvelaseulSi ganlagdnen, Sesabamisad 39-e da 92-e adgilebze. 132amave dros samxreTi koreis ekonomikas sakuTari susti mxareebic gaaCnda, racgamovlinda 1997 wlis aziis finansuri krizisis dros. aRmoCnda, rom qveynis ekonomikadaucveli iyo sagareo bazrebis krizisebisagan, ZiriTadad imis gamo, rom mTlianadCaibolebze iyo dafuZnebuli. es konglomeratebi ki nakleb yuradRebas aqcevdnen saSinaobazars, gaumarTleblad calmxrivad iyvnen orientirebulebi saeqsporto warmoebaze,erTmaneTTan konkurenciis procesSi maT bevrad meti sawarmoo simZlavreebi Seqmnes, vidremovla SeeZloT. eqspansiis procesSi maTma didma nawilma uzarmazari valebi daagrova,romelTa momsaxureba Tu restruqturizacia finansuri krizisis pirobebSi SeuZlebeligaxda, ramac rigi gaxmaurebuli gakotreba gamoiwvia. magaliTad 1999 wels, Daewoo-skolapsis dros, am ukanasknels 80 miliardi dolari vali hqonda dagrovebuli. amave dros,CaibolebSi gamovlinda farTod gavrcelebuli korufcia, gansakuTrebiT sabuRaltroangariSgebis gayalbeba da meqrTameoba.finansuri krizisisa da mTavrobis mier ganxorcielebuli finansuri da sawarmoorestruqturizaciis ori raundis Sedegad, udidesi Caibolebis raodenoba TiTqmisganaxevrda 2003 wlisaTvis 30-dan 1995 wels. mTavroba Seecada aeZulebina eskonglomeratebi Tavidan moeSorebinaT ZiriTad biznesTan naklebad dakavSirebulisawarmoebi, moexdinaT marTvis decentralizacia da daeqiravebinaT profesionalimenejerebi. sainteresoa, rogor gamovlinda qveynis xelmZRvanelobis roli am procesebSi.xSirad qveynis prezidenti ubralod ibarebda Caibolebis mepatroneebs da pirdapirkarnaxobda maT, rogor unda moexdinaT kompaniebis restuqturizacia, magaliTad, romelCaibols, romeli sawarmo gadaeca Tavisi konkurentisaTvis da ra mieRo sanacvlod.mTavrobis am mcdelobam calsaxad samxreTi koreis ekonomikuri struqtura verSecvala — is isev Caibolebzea dafuZnebuli. magram mTlianobaSi qveynis ganviTarebisaseTi modeli — dafuZnebuli mTavrobis uSualo monawileobaze ekonomikis marTvaSi dasaWiroebis SemTxvevaSi <strong>for</strong>malurad kerZo korporaciebis saqmianobaSi aqtiur Carevaze,erT-erTi yvelaze warmatebuli gamodga Tanamedrove istoriaSi. 2003 wlis monacemebiTsamxreTi koreis ekonomika me-11 yvelaze didi iyo dedamiwaze, erT sul mosaxlezeSemosavlebi Tumca jer kidev sagrZnoblad CamorCeba yvelaze ganviTarebuli qveynebisas,72
aSkarad sWarbobs evrogerTianebis nebismieri axali wevrisas (sloveniis garda). qveyanamsoflios teqnologiuri ganviTarebis erT-erTi lideria. is mecnierebaze mSp-s iseTivewils xarjavs, rogorc, magaliTad, germania, milion mosaxleze samecniero-kvleviTsaqmianobaSi dakavebulTa raodenobiT mas me-16 adgili ukavia dedamiwaze, eqsportSimaRalteqnologiuri produqciis wiliT — me-5, xolo 100 mosaxleze internetismomxmarebelTa raodenobiT mesame.amave dros, Zneli saTqmelia, ramdenad gamodgeba am qveynis ganviTarebis friadspecifikuri modeli sxvebisaTvis. etyoba nebismieri qveynis ganviTareba unikaluria.gasaziareblad aq mxolod Secdomebi gamodgeba, xolo warmatebis miRwevis gzebinebismierma qveyanam sakuTari unda eZebos.rogorc Cans, qveynis warmatebuli ekonomikuri ganviTareba da globalur ekonomikursivrceSi integracia, aRmosavleTi aziis regionSi mainc, naklebadaa damokidebuli imaze,Tu ramdenad demokratiulia is. mTavaria, arsebobdes efeqturi mTavroba, romelsacswored esmis Tavisi qveynis interesebi, SeuZlia am codnis safuZvelze konkretulimoqmedebis gegmis SemuSaveba da mosaxleobis mobilizeba am gegmebis sarealizaciod.ramdenad misabaZia es magaliTi am friad specifikuri regionis farglebs gareT, ZnelisaTqmelia. erTaderTi magaliTi, rodesac qveynis ekonomikuri aRorZineba moxdadiqtaturis pirobebSi, Cilea pinoCetis mmarTvelobis periodSi. magram aq saxelmwifoTiTqmis mTlianad iyo gamoTiSuli ekonomikuri procesebidan da gardaqmnebi klasikurineoliberaluri modeliT midioda. garda amisa, Cilem gaatara mTeli rigi ekonomikurire<strong>for</strong>mis RonisZiebebisa, romelTa didi nawilic saerTod arsad msoflioSi argamoyenebula, m.S. TviT SeerTebul StatebSic. amasTan erTad, Ciles ekonomikuriwarmateba didwiladaa damokidebuli mis rogorc msoflioSi spilenZis erT-erTi wamyvanimwarmoeblis rolze. ramdenad madgradi SeiZleba iyos misi ekonomika am nedleulzemsoflio bazris fasebis mkveTri dacemis SemTxvevaSi Zneli saTqmelia (aziur vefxvebs,gansxvavebiT Cilesagan, sasargeblo wiaRiseuli saerTod ar gaaCniaT. maTi ZiriTadikapitali socialuria).yvela danarCen SemTxvevaSi, ekonomikuri re<strong>for</strong>mebis mcdeloba diqtaturisa, da amprocesis saxelmwifos mier uSualod marTvis pirobebSi, adre Tu gvian katastrofiTmTavrdeba, risi magaliTis gamonaxvac SesaZlebelia igive samxreTi amerikis nebismieriqveynis meoce saukunis meore naxevris istoriaSi.mTlianobaSi warmatebuli sabazro re<strong>for</strong>mebis magaliTebi gviCveneben, rom farTodgavrcelebuli cbieri dasavluri mevaxSeebis SiSi, romlebic sisxls swoven ubedurganviTarebad qveynebs, rbilad rom vTqvad, sakmaod gazviadebulia. praqtikulad nebismierganviTarebad qveyanas, romelsac gaaCnia efeqturi, Zlieri, motivirebuli mTavroba,SeuZlia miuCinos saerTaSoriso donor organizaciebs is adgili, romelic maT wesiTa darigiT unda ekavoT — fulis gamsesxeblisa da damxmaris, da ara ganviTarebis mokarnaxis.efeqturi mTavroba ar niSnavs maincdamainc, rom is gamWirvale da arakorumpirebuliunda iyos — msoflio gamocdileba gviCvenebs, rom es Tvisebebi naklebadaa dakavSirebulisaxelmwifo marTvis efeqturobasTan. uaRresad sufTa da gamWirvale mTavrobaSesaZlebelia sakmaod araefeqturi gamodges, da, piriqiT — aragamWirvale dakorumpirebuli — efeqturi.ganviTarebis transferi sazogadod ormxrivi moZraobis quCis saxiT gvevlineba. arcerT ganviTarebul qveyanas da/an donor organizacias ar ZaluZs Tavze moaxvios nebismierganviTarebad qveyanas raRaca saxis pozitiuri gardaqmnebi, Tu es ukanaskneli mzad ar arisgaiTavisos isini anda, Tu (da es ufro mniSvnelovania) adgilobrivi mmarTveli elitaaseTebSi an realurad dainteresebuli ar aris, an imdenad sustia, rom maTi marTva arSeuZlia.wamyvani globaluri moTamaSeebi aweseben ganviTarebis transferis wesebsa da pirobebsgamomdinare sakuTari ganviTarebis prioritetebidan da arsebuli problemebis xedvidan.bunebrivia maT surT, rom danarCenma msofliomac daafuZnos sakuTari ganviTareba amwesebsa da pirobebze. meore mxriv, ganviTarebadi qveynebis mTavrobebis uSualopasuxismgeblobaa miiRon saRi gadawyvetilebebi maTi qveynebisaTvis SesaferisiganviTarebis modelebis Taobaze, ganixilon, Seafason, gadaaxalison da danergonarsebuli ganviTarebis modelebi, anda SeimuSavon sakuTari, originaluri modelebi.arc erT globalur moTamaSes ar Seswevs unari miiRos gadawyvetilebebi am mTavrobebisnacvlad, miT umetes, mas ar Seswevs unari gaakeTos es regionalur anda globalur doneze.pirdapir ucxour kapitaldabandebasa Tu ganviTarebis daxmarebas SeuZlia, ukeTesSemTxvevaSi, ganviTarebis winapirobebis Seqmna, mas ar SeuZlia, ganviTarebis procesis,73
- Page 1 and 2:
socialur mecnierebaTa seriamsofliop
- Page 3:
s a r C e v iSesavali .............
- Page 6 and 7:
situaciis arseboba, Tavis mxriv, am
- Page 8 and 9:
globalizacia — ori antagonisturi
- Page 10:
(informacia), vidre ramdenime aTeul
- Page 13 and 14:
TanamSromlobas. faqtiurad SesaZlebe
- Page 15 and 16:
1.3. msoflio politikis Teoriebi1.3.
- Page 17 and 18:
TanamSromlobaze uaris Tqma sul ufro
- Page 19 and 20:
danarCeni msofliosagan gansxvavebiT
- Page 21 and 22: meqanizmebi ubralod ar arsebobs;•
- Page 23 and 24: idga zemoT daxasiaTebul “piramidu
- Page 25 and 26: amocanebis gadasaWrelad. 37es ar ni
- Page 27 and 28: dacema, pirvel rigSi, materialuri d
- Page 29 and 30: ealurad globaluri iyo. isini, isevd
- Page 31 and 32: mSeneblobis procesSi klasobrivi brZ
- Page 33 and 34: dolaris daxmareba miiRo.sainteresoa
- Page 35 and 36: sistemas da gamoiwvia britaneTis im
- Page 37 and 38: miekuTvneboda (ix. danarTi 3.1 da 3
- Page 39 and 40: TiTqmis mTlianad ugulvebelyos is pr
- Page 41 and 42: 2.2.5. meore globalizaciis dros gag
- Page 43 and 44: gakeTeba (iaponia). meore mxriv, er
- Page 45 and 46: ac saboloo jamSi qmnis sistemis des
- Page 47 and 48: laparakia imaze, rom romelime calke
- Page 49 and 50: mmarTvelobis principebis adaptacia
- Page 51 and 52: matareblebi arian. ukve es faqti aq
- Page 53 and 54: warmoadgens nebismieri warmatebuli
- Page 55 and 56: koloradosa da vaiomingis nawilebi.
- Page 57 and 58: xSirad faqtiurad kulturuli misioner
- Page 59 and 60: dasawyisSi oficialurad TviT aSS-ma
- Page 61 and 62: mosaxleobis 20%, romelic yvelaze md
- Page 63 and 64: sruli liberalizaciis Sesaxeb faqtiu
- Page 65 and 66: gansxvavebebi, ganpirobebuli maTi e
- Page 67 and 68: urTierTobaSi.3.4. zemoT aRwerili pr
- Page 69 and 70: evri qveynisaTvis zemoT aRwerili ti
- Page 71: aSS saerTaSoriso daxmarebis naxevar
- Page 79 and 80: meore — Tanamedrove sabrZolo saSu
- Page 81 and 82: SeuZliaT, an ar awyobT efeqturi Ron
- Page 83 and 84: amoiwura.cnobili ebraeli moRvawe,
- Page 85 and 86: masze agebuli civilizaciis sistemur
- Page 87 and 88: eJimi mravali wlis manZilze xels uw
- Page 89 and 90: mxolod SedarebiT mcire nawils Seexo
- Page 91 and 92: daavadebebiT. am konfliqtSi monawil
- Page 93 and 94: naxevar saukunes moiTvlis. principS
- Page 95 and 96: kontrols eqvemdebareba.rac Seexeba
- Page 97 and 98: • faqtiurad nebismieri gadawyveti
- Page 99 and 100: 4.2.3. globalur doneze aseTi tipis
- Page 101 and 102: krizisebisagan, rom rodesac bazari
- Page 103 and 104: sabWoTa kavSirma gamomdinare nawilo
- Page 105 and 106: usafrTxoebis erT-erTi ZiriTadi elem
- Page 107 and 108: Microsoft-is top-menejerebs). sadac
- Page 109 and 110: veb-gverdebs; xolo Google-m 2006 we
- Page 111 and 112: saxiT, amerikis moqmedeba SedarebiT
- Page 113 and 114: organizaciebis da a.S.amave dros, r
- Page 115 and 116: 2 termini globaluri mainc uamravi s
- Page 117 and 118: 61 ssrk-s SemTxvevaSi etyoba misi g
- Page 119 and 120: 30-jer naklebia, vidre saavtomobilo
- Page 121 and 122: SesaZlebelia faqtiurad nebismieri s
- Page 123 and 124:
however powerful, can become transn
- Page 125 and 126:
2. Does not matter in what sphere o
- Page 127 and 128:
system, which leads to restoration
- Page 129 and 130:
On the other hand, in the late 19 t
- Page 131 and 132:
traceable here, technological compo
- Page 133 and 134:
extremist than terrorists themselve
- Page 135 and 136:
human rights is routine. 24The situ
- Page 137 and 138:
Transformation of Islam, as the rel
- Page 139 and 140:
countries, where the government and
- Page 141 and 142:
Of course if the developed world ma
- Page 143 and 144:
(including affiliated agencies and
- Page 145 and 146:
including legal acts, represents re
- Page 147 and 148:
passed by its more successful prede
- Page 149 and 150:
principle should possess some cultu
- Page 151 and 152:
coherent and purposeful than before