agresoris winaaRmdeg mimarTuli gadawyvetilebis miReba imitom, rom am dros sabWoTakavSiri mis muSaobas boikotirebda, xolo 1990 wels ssrk imdenad dasustebuli iyo, romveRar ewinaaRmdegeboda dasavleTis nebas.gaero daufaravad amayobs imiT, rom misi jarebi manawileobdnen da monawileobensamSvidobo operaciebSi msoflios mraval kuTxeSi. amave dros, es xdeba ZiriTadad maSin daiseT adgilebSi, sadac wamyvani globaluri moTamaSeebi ar arian dainteresebuli aiRonsakuTar Tavze ama Tu im lokaluri problemis mogvareba.gaero damoukideblad friad uZluria moagvaros seriozuli lokaluri konfliqtebi,maSinac ki, rodesac misi jarebi masStaburi genocidis uSualo mowmeebi xdebian. ase moxda,magaliTad, 1990-ian wlebSi ruandisa da bosniis cnobili genocidebis dros, romelicganviTarda gaeros samSvidobo kontingentis Tvalwin. 2006 wlis gazafxulze is veraxerxebda sami wlis manZilze ganviTarebuli genocidis Sewyvetas sudanis dasavleTprovinciaSi — darfurSi.rodesac wamyvan globalur moTamaSeebs gaaCniaT dedamiwaze mimdinare romelimeprocesSi Carevis uSualo interesi, isini advilad akeTebdnen amas miuxedavad imisa, romgaeros wevrebis udidesi nawili SesaZlebelia amis wanaaRmdegi iyos. rogorc aSS, asevesabWoTa kavSiri, regularulad akeTebdnen amas civi omis dros; xolo aSS agrZelebs aseTmoqmedebas dResac. is magaliTad SeiWra eraySi 2003 wels, miuxedavad imisa, rom gaerosmandati aseT qmedebaze ar hqonda. amitom xdeba, rom raime seriozuli lokalurikonfliqtis mogvarebis aucileblobis SemTxvevaSi, dainteresebuli mxareebi axdenen aragaeros, aramed globaluri moTamaSeebis lobirebas. igive darfuris problema, rogorcCans, maSin mogvardeba, Tu vinme moaxerxebs am procesSi aSS-s administraciis aqtiurCarevas.saboloo jamSi dRevandel msoflioSi nebismieri saerTaSoriso politikuri reJimi,miuxedavad imisa, dafuZnebulia ara<strong>for</strong>malur, Tu kanonis Zalis mqone wesebsa dastandartebze, muSaobs zustad iqamde, sanam romeliRac damoukidebel politikursubieqts ar gauva misi Ria darRveva. ZiriTadad es xdeba imitom, rom wamyvan globalurmoTamaSes (moTamaSeebs) gaaCnia saSualeba, ganucxados msoflios, rom mxolod is midisswore mimarTulebiT, xolo danarCenebi mas ubralod fexs ver ubamen. xolo misi mibaZviT,amisive gakeTeba, ase Tu ise, SeuZliaT sxva politikur subieqtebsac, romlebic an wamyvaniglobaluri moTamaSeebis mfarvelobiT sargebloben, an maTi qmedeba, igive moTamaSismimdinare interesebis farglebs gareT rCeba.“wesebis damrRvevi” realurad isjeba mxolod im SemTxvevaSi, Tu aseTi sadamsjeloqmedebiT dainteresebulebi arian wamyvani globaluri moTamaSeebi, anda isevdaisev, TuaseTi dasja maT interesebs ar ewinaaRmdegeba.yvelaze mniSvnelovani am SemTxvevaSi ki is aris, rom globalizaciuri procesebisganviTarebis TvalsazrisiT, araviTari mniSvneloba ara aqvs, ramdenad legaluria esa Tuis konkretuli qmedeba, ramdenad Seesabameba is saerTaSoriso samarTlis normebs, romelisaerTaSoriso organizaciis sanqciiT xorcieldeba, da a.S. aq mTavaria — visganmomdinareobs es qmedeba, ramdenad Zlieria pirveladi biZgi da Sesabamisad globalizaciuriprocesis intensivoba, ra donisa da saxis cvlilebebs iwvevs is misi gavlenisobieqtebSi.igive mosazreba logikurad vrceldeba dedamiwaze arsebul saerTaSoriso organizaciebzec.magaliTad, “didi rviani” (G-8, aSS, gaerTianebuli samefo, safrangeTi, germania,iaponia, kanada, italia, ruseTi) arasodes yofila <strong>for</strong>malurad dafuZnebuli, ar gaaCnialegaluri statusi, wesdeba, mudmivi struqtura. is faqtiurad warmoadgens misi wevriqveynebis xelmZRvanelebis “interesebis klubs”. amave dros misi mniSvneloba TanamedrovemsofliosTvis minimum ar CamorCeba nebismier sxva, globaluri masStabis <strong>for</strong>malursaerTaSoriso organizacias, gaeros CaTvliT. xolo yovelwliuri Sexvedrebis dReebSi ismaqsimalurad uaxlovdeba wamyvani globaluri moTamaSis statuss, romlis gadawyvetilebebiaxdens gavlenas procesebis Casaxvasa da ganviTarebaze mTel msoflioSi.mTlianobaSi, politikuri urTierTobebis Tanamedrove globaluri arqiteqturafaqtobrivad ar Secvlila pirveli globalizaciis Semdeg da isev saeWvod waagavsSedarebiT rbil piramidul sistemas. aqac uflebebi nawildeba ZiriTadad “zevidan-qveviT”- ufro Zlierebidan, ufro sustebisaken, xolo movaleobebi piriqiT — “qvevidan-zeviT”.samarTali efeqturad muSaobs mxolod daaxloebiT Tanabari Zalis, ganviTarebis tipisa dadonis mqone politikuri subieqtebis “SreebSi”. arsebobs yvelaze maRla mdgomi subieqti,romlidanac modis iseTi signalebis didi umetesoba, romelsac SeuZlia Seitanoscvlilebebi globalur politikur urTierTobebSi. amave dros, aseT subieqts gaaCniasaSualeba imoqmedos “qvevidan” wamosuli signalebis didi nawilis gaTvaliswinebis gareSe,44
ac saboloo jamSi qmnis sistemis destabilizaciis safrTxes.Tanamedrove saerTaSoriso praqtikaSi miRebul terminebSi es situacia ase SeiZlebaaRiweros — demokratiis principebi gabatonebulia wamyvan globalur moTamaSeebsa damaTTan daaxloebul saxelmwifoebSi, magram am qveynebsa da danarCen msoflios SorisurTierToba ZiriTadad arademokratiulia. angariSgebisa da demokratiuli samarTlisprincipebi warmoadgenen Sidasaxelmwifo mSeneblobis amosaval principebs, magramsaxelmwifo sazRvrebis miRma isini Canacvlebulia erovnuli interesebis realizaciisken(da maqsimaluri politikuri upiratesobis miRebisaken) swrafviT. demokratia da adamianisuflebebi saerTaSoriso urTierTobebSi vrceldeba ganviTarebuli qveynebis SedarebiTviwro, “Sida wris” warmomadgenlebze, magram ara maTze, vinc am “wris” sazRvrebs gareTaris darCenili. 69gasagebia, rom aseT sistemas uamravi nakli gaaCnia, rac globalizaciismowinaaRmdegeebis samarTlian guliswyromas iwvevs. yvelafers rom Tavi davaneboT, jerkidev arsebobs globalur procesebze aSS-sa da misi mokavSireebis faqtiuri monopolia.amave dros, aseT sistemaSi Zlieri, wamyvani moTamaSis arseboba, romelsac SeuZliakrizisis dros sakuTar Tavze aiRos pasuxismgebloba, miiRos swrafi, gadamWreli zomebi;imoqmedos Tu saWiroa danarCeni moTamaSeebis nebis sawinaaRmdegod, saboloo jamSi zrdissistemis efeqturobasa da saimedoobas. arsebobs sruliad gamarTlebuli mosazreba, romwamyvani moTamaSis gaqroba msoflio politikuri urTierTobebis sistemidan gamoiwvevsglobalur destabilizaciasa da qaoss.aseTi sistema saukeTesoa, rac SesaZlebelia DdRes planetaruli masStabiT arsebobdes.is rigi parametriT aRemateba pirveli globalizaciis dros Camoyalibebul sistemas, darac mTavaria, evoluciis potenciali gaaCnia. bolos da bolos, masSi potenciuradmonawileobis miReba SeuZlia TiTqmis or aseul <strong>for</strong>malurad damoukidebel moTamaSes.2.3. globalizaciis erT-erT yvelaze mniSvnelovan da xilul Sedegs warmoadgenspolitikuri procesebis organizaciisa da marTvis ideebis, koncepciebis, meqanizmebisa dainstitutebis sakmaod SezRuduli nakrebis gavrceleba mTel msoflioSi. arian ramsoflio politikis globalizaciis Sedegebi, isini erTdroulad mis umniSvnelovanesagentebs warmoadgenen. yvela es idea, koncepcia, meqanizmi Tu instituti Seiqmnakonkretul istoriul momentSi, konkretuli qveynebis mcire jgufis (dasavleTi evropisqveynebi da aSS) konkretuli interesebidan gamomdinare da am qveynebis konkretulipolitikuri amocanebis gadaWras emsaxureboda. maTi danergva danarCen msoflioSi,rogorc es sazogadod xdeba globalizaciis procesSi, nebayoflobiT-iZulebiTi iyo.mniSvnelovania imis gaTvaliswineba, rom nebismier sazogadoebaSi kultura,tradiciebi, faseulobaTa sistema (rasakvirvelia religiiis CaTvliT) asrulebenerTgvari imunuri sistemis rols. es sistema moqmedebs rogorc filtri, romeliccdilobs ar dauSvas am sazogadoebaSi iseTi idea, koncepcia, meqanizmi Tu instituti,romelsac SeuZlia gamoiwvios sazogadoebaSi arsebuli status quos darRveva.idealur SemTxvevaSi filtri ar gaatarebs iseT koncepciasa Tu instituts, romlisdanergvac sazogadoebas SeiZleba ar awyobdes. realur cxovrebaSi rasakvirvelia, TviTfiltri SeiZleba iyos susti an cudaT muSaobdes; anda ideebi da institutebi, Tu maTimxardamWeri (matarebeli) gare Zala, SesaZlebelia imdenad Zlieri iyos, rom nebismieriadgilobrivi winaaRmdegoba dajabnos. dRes msoflioSi cota qveyana moiZebneba, romelsacSeuZlia Riad ugulvebelyos dasavleTis ganviTarebuli qveynebidan momdinare politikiskoncepciebi Tu instrumentebi (magaliTad igive CineTi).udides umetesoba SemTxvevaSi, damokidebuli konkretul socialur-ekonomikur,politikur, istoriul konteqstze, sazogadoeba axdens ideis Tu meqanizmis tras<strong>for</strong>maciasda adaptacias sakuTari prioritetebidan da SesaZleblobebidan gamomdinare. e.i.saboloo jamSi inergeba ara maTi esa Tu is ukve arsebuli modeli, aramed konkretuliadgilobrivi varianti. faqtiurad, uxeSad rom vTqvaT, gamodis is, rac gamodis.Sedegad idea, koncepcia, meqanizmi Tu instituti SesaZlebelia sakmaod axlos iyosgaredan SemoTavazebul variantTan, mniSvnelovnad gansxvavdebodes misgan, SeinarCunosmasTan mxolod <strong>for</strong>maluri msgavseba, gadaiqces mis sawinaaRmdego movlenad.im ideebs, koncepciebs, meqanizmebsa da institutebs Soris, romelic gavrceldamsoflioSi politikis globalizaciis Sedegad, ZiriTadia — saxelmwifo suvereniteti,erovnuli saxelmwifo, axali globaluri moTamaSeebi, demokratia da adamianis uflebebi.saxelmwifo suverenitetis problema gaxda aqtualuri globalizaciis dRevandeletapze, imasTan dakavSirebiT, rom msoflios qveynebis udidesi umetesobis realuristatusi modis winaaRmdegobaSi suverenitetis tradiciulad aRiarebul da <strong>for</strong>malizebulcnebasTan. saxelmwifosTan mimarTebaSi, suvereniteti warmoadgens umaRlesi45
- Page 1 and 2: socialur mecnierebaTa seriamsofliop
- Page 3: s a r C e v iSesavali .............
- Page 6 and 7: situaciis arseboba, Tavis mxriv, am
- Page 8 and 9: globalizacia — ori antagonisturi
- Page 10: (informacia), vidre ramdenime aTeul
- Page 13 and 14: TanamSromlobas. faqtiurad SesaZlebe
- Page 15 and 16: 1.3. msoflio politikis Teoriebi1.3.
- Page 17 and 18: TanamSromlobaze uaris Tqma sul ufro
- Page 19 and 20: danarCeni msofliosagan gansxvavebiT
- Page 21 and 22: meqanizmebi ubralod ar arsebobs;•
- Page 23 and 24: idga zemoT daxasiaTebul “piramidu
- Page 25 and 26: amocanebis gadasaWrelad. 37es ar ni
- Page 27 and 28: dacema, pirvel rigSi, materialuri d
- Page 29 and 30: ealurad globaluri iyo. isini, isevd
- Page 31 and 32: mSeneblobis procesSi klasobrivi brZ
- Page 33 and 34: dolaris daxmareba miiRo.sainteresoa
- Page 35 and 36: sistemas da gamoiwvia britaneTis im
- Page 37 and 38: miekuTvneboda (ix. danarTi 3.1 da 3
- Page 39 and 40: TiTqmis mTlianad ugulvebelyos is pr
- Page 41 and 42: 2.2.5. meore globalizaciis dros gag
- Page 43: gakeTeba (iaponia). meore mxriv, er
- Page 47 and 48: laparakia imaze, rom romelime calke
- Page 49 and 50: mmarTvelobis principebis adaptacia
- Page 51 and 52: matareblebi arian. ukve es faqti aq
- Page 53 and 54: warmoadgens nebismieri warmatebuli
- Page 55 and 56: koloradosa da vaiomingis nawilebi.
- Page 57 and 58: xSirad faqtiurad kulturuli misioner
- Page 59 and 60: dasawyisSi oficialurad TviT aSS-ma
- Page 61 and 62: mosaxleobis 20%, romelic yvelaze md
- Page 63 and 64: sruli liberalizaciis Sesaxeb faqtiu
- Page 65 and 66: gansxvavebebi, ganpirobebuli maTi e
- Page 67 and 68: urTierTobaSi.3.4. zemoT aRwerili pr
- Page 69 and 70: evri qveynisaTvis zemoT aRwerili ti
- Page 71 and 72: aSS saerTaSoriso daxmarebis naxevar
- Page 73 and 74: aSkarad sWarbobs evrogerTianebis ne
- Page 79 and 80: meore — Tanamedrove sabrZolo saSu
- Page 81 and 82: SeuZliaT, an ar awyobT efeqturi Ron
- Page 83 and 84: amoiwura.cnobili ebraeli moRvawe,
- Page 85 and 86: masze agebuli civilizaciis sistemur
- Page 87 and 88: eJimi mravali wlis manZilze xels uw
- Page 89 and 90: mxolod SedarebiT mcire nawils Seexo
- Page 91 and 92: daavadebebiT. am konfliqtSi monawil
- Page 93 and 94: naxevar saukunes moiTvlis. principS
- Page 95 and 96:
kontrols eqvemdebareba.rac Seexeba
- Page 97 and 98:
• faqtiurad nebismieri gadawyveti
- Page 99 and 100:
4.2.3. globalur doneze aseTi tipis
- Page 101 and 102:
krizisebisagan, rom rodesac bazari
- Page 103 and 104:
sabWoTa kavSirma gamomdinare nawilo
- Page 105 and 106:
usafrTxoebis erT-erTi ZiriTadi elem
- Page 107 and 108:
Microsoft-is top-menejerebs). sadac
- Page 109 and 110:
veb-gverdebs; xolo Google-m 2006 we
- Page 111 and 112:
saxiT, amerikis moqmedeba SedarebiT
- Page 113 and 114:
organizaciebis da a.S.amave dros, r
- Page 115 and 116:
2 termini globaluri mainc uamravi s
- Page 117 and 118:
61 ssrk-s SemTxvevaSi etyoba misi g
- Page 119 and 120:
30-jer naklebia, vidre saavtomobilo
- Page 121 and 122:
SesaZlebelia faqtiurad nebismieri s
- Page 123 and 124:
however powerful, can become transn
- Page 125 and 126:
2. Does not matter in what sphere o
- Page 127 and 128:
system, which leads to restoration
- Page 129 and 130:
On the other hand, in the late 19 t
- Page 131 and 132:
traceable here, technological compo
- Page 133 and 134:
extremist than terrorists themselve
- Page 135 and 136:
human rights is routine. 24The situ
- Page 137 and 138:
Transformation of Islam, as the rel
- Page 139 and 140:
countries, where the government and
- Page 141 and 142:
Of course if the developed world ma
- Page 143 and 144:
(including affiliated agencies and
- Page 145 and 146:
including legal acts, represents re
- Page 147 and 148:
passed by its more successful prede
- Page 149 and 150:
principle should possess some cultu
- Page 151 and 152:
coherent and purposeful than before