ase rom, elementaruli TviTgadarCenis moTxovnilebebidan gamomdinare, aseT qveynebsan adaptacia sWirdebaT ganviTarebis Tanamedrove moTxovnilebebisadmi, an sistemurimimikria mainc, romelic nawilobriv moxsnis maTze gare zewolas. laparakia sworedadaptaciaze e.i. iseT minimalur cvlilebebze, romelTa Sedegad aseTi qveyana SeiZensdasavleTisaTvis misaReb (an mosaTmen) imijs, Caebmeva (ase Tu ise) globalizaciisprocesebSi da gaakeTebs amas tradiciuli sistemis destabilizaciis gareSe. SedarebiTwarmatebiT akeTeben amas, magaliTad, tailandi da malaizia samxreT-aRmosavleT aziaSi,SesaZloa iordania.“niu-iork Taimsi” werda 2002 wels — rom arsebobdes iseTi saxelmwifo, romelic qmnisterorizmis mfarvel avtokratebs, iparavs milionobiT dolars maSin, rodesac Ratakebadaqcevs sakuTar moqalaqeebs, Zirs uTxris sazogadoebriv ganaTlebasa da jandacvas, uSvebsbavSvebis monobas, awamebs disidentebs da iTmens eTnikuri umciresobebis darbevas, maSinCven yvela davgmobT mas. erTi gamonaklisiT — samxreT aziaSi aseT sistemas demokratiaewodeba. 29 laparaki pakistanzea, romelmac yvela zemoT CamoTvlil sikeTesTan erTaddaarRvia birTvuli iaraRis gavrcelebis SezRudvis yoveli dawerili Tu dauwereliprincipi, plus Talibebis mTavari sponsori iyo. miuxedavad amisa, 2001 wlis 11 seqtembrisSemdeg aSS-ma gamoacxada is Tavis umTavres strategiul mokavSired natos farglebsgareT.pakistani warmoadgens politikuri mimikriis klasikur magaliTs gviCvenebs, Tu rogorSeiZleba dRevandel msoflioSi warmatebiT iarsebos tradiciulma “aziurma” saxelmwifomdemokratiul demagogiaze dayrdnobiT.yuradsaRebia is garemoeba, rom romelime aseTi tipis qveynis Tanamedrovesazogadoebad warmatebuli trans<strong>for</strong>maciis magaliTi namdvilad ar arsebobs. aseTadsazogadod asaxeleben iaponias, rac etyoba principulad arasworia. iaponia, uiSviaTesigamonaklisis saxiT, tipuri zecentralizebuli “aziuri” sazogadoeba namdvilad aryofila. misi izolirebuli, kunZulovani mdgomareoba xsnida ucxouri intervenciissaSiSroebas, xolo arsebuli mwiri bunebrivi resursebis centralizebuli marTva ariZleoda SesamCnev upiratesobas decentralizirebul meurneobis sistemasTanSedarebiT. 30 Tumca mravalricxovani, calkeuli feodaluri klanebi namdvilad“piramidis” principiT iyo agebuli.qveyana Zlier centralizebuli gaxda mxolod mecxramete saukunis meore naxevarSi,meiZis revoluciis farglebSi mimdinare modernizaciis dros. meore msoflio omSidamarcxebam zecentralizaciis aucileblobac moxsna da qveyanam kidev erTi warmatebulimodernizacia gaiara. Tumca, ramdenad SeZlo man misTvis principSi ucxo, evropidanmosuli sistemisadmi adaptacia, Zneli saTqmelia. 2006 wlis dasawyisisaTvis iaponiismsoflioSi sididiT meore ekonomikam ganicada zedized oTxi recesia ukanaskneli aTiwlis manZilze. am dros, mis ekonomikas principSi araferi ar sWirs, is saaTiviTaamomarTuli da dResac dedamiwaze erT-erTi yvelaze efeqturia, rac TavisTavad friadaZnelebs misi “mkurnalobis” efeqturi receptebis SemuSavebas.rogorc Cans, am SemTxvevaSi saqme ufro gvaqvs sazogadoebrivi fsiqologiisproblemebTan, romelic swored adaptaciasTan aris dakavSirebuli. sanam iaponelebiwarmatebiT iTvisebdnen garedan Semosul inovaciebs, maT Soris socialurs, maT mkafiomizani gaaCndaT, romlis miRwevac iyo saWiro. rogorc ki maT am mizans warmatebiTmiaRwies, aRmoCnda, rom Semdgomi winsvlis stimuli ubralod daikarga — is konkretuliqcevis modeli, stereotipebi, stimulebi, romlebic TavisaTvis gamoimuSaves igiveamerikelebma, iaponelebisaTvis mainc ucxoa, sxva civilizaciis farglebSi arisaRmocenebuli. Sedegad krizisi. mis warmatebiT gadasalaxavad iaponelebs etyobasWirdebaT an sakuTari civilizaciuri memkvidreobis did nawilze xelis aReba daevropuli civilizaciisadmi adaptacia, an mZlavri gareSe krizisis warmoqmna, romelicisev darazmavda maT misi daZlevis procesSi. sayuradReboa, rom 2006 wlis TebervalSi“niusviqSi” gamoqveynda statia, romlis avtori amtkicebs, rom iaponelebma ukvepraqtikulad gaiares civilizaciuri adaptaciis periodi da faqtiurad pirvelaraevropel-evropelebad gvevlinebian. 31zemoT moyvanili magaliTi imisTvisaa saWiro, rom uCvenos tradiciuli sazogadoebebisTanamedrove, kapitalistur sistemaSi trans<strong>for</strong>maciis sirTule. aseve Zneladmimdinareobda aseTi trans<strong>for</strong>macia TviT evropis SedarebiT centralizebulsaxelmwifoebSi, magaliTad absolutistur safrangeTSi, romelic amave dros Zalian Sors22
idga zemoT daxasiaTebul “piramidul” sazogadoebebidan. safrangeTs dasWirdaganuwyveteli sisxliani revoluciebis, omebisa da sazogadoebrivi areulobis TiTqmiserTi saukune (moyolebuli 1789 wlis revoluciidan, vidre 1871 wlis parizis komunamde),sanam moxerxda misi saboloo trans<strong>for</strong>macia Tanamedrove kapitalistur, demokratiulsazogadoebad. da mainc miuxedavad amisa, 2006 wlis martSi “niu-iork Taimsi” werda: “is[safrangeTi] imarTeba rogorc didi korporacia, romelsac saTaveSi Zlieri prezidentiudgas. nebismieri cvlileba ZalTa ganawilebaSi iwvevs kriziss. parlamenti, rogorc CansZalian sustia imisaTvis, rom SezRudos es xelisufleba. protestebi faqtiuradmTavrobis yuradRebis miqcevis erTaderT saSualebad gvevlineba.” 32igive absolutisturi espaneTis agonia mimdinareobda meTvramete saukunidan moyolebuli,vidre 1930-iani wlebis samoqalaqo omamde da general frankos TiTqmis ormocwliandiqtaturamde. misi sabolood ga<strong>for</strong>meba rogorc Tanamedrove, ganviTarebuli qveynisa,moxda 1986 gaerTianebul evropasTan SeerTebis Semdeg, Tumca amaSi briuselSi mjdomibiurokratebis damsaxureba etyoba aranaklebia, vidre TviT espanelebis.SedarebiT warmatebulia trans<strong>for</strong>maciis Sedegebi or iseT aziur saxelmwifoSi,rogoricaa taivani da samxreTi korea. magram isini am regionis Zalian aratipuriwarmomadgenlebi arian. miT umetes, taivani, sadac aSS-m, faqtiurad moaxdinakontinenturi CineTidan devnilebis Tanamedrove sazogadoebad gadaqcevis specialuriproeqtis realizacia. samxreTi koreis socialuri Tu ekonomikuri struqtura mTlianadmoSlili iyo jer xangrZlivi iaponuri okupaciisa da 1950-1953 wlebis omis Semdeg. aqacfaqtiurad moxda axali sazogadoebis Camoyalibeba aSS-s uSualo xelmZRvanelobiTa damonawileobiT. magram am process TiTqmis ormoci weli dasWirda, xolo analogiursituaciaSi myofi Crdilo korea msoflioSi erT-erT yvelaze araadamianur sazogadoebadCamoyalibda.friad TvalsaCinoa am TvalsazrisiT ruseTis magaliTi. moyolebuli mecxrametesaukunis 60-iani wlebidan da vidre 1914 wlamde ruseTma Caatara etyoba dReisaTvisyvelaze Sors wasuli modernizacia, namdvil, xist aziur sistemaSi arsebul saxelmwifoebsSoris. es trans<strong>for</strong>macia iyo sakmaod araTanabari, magram namdvilad warmatebuliekonomikur sferoSi (ruseTis ekonomikuri warmatebebi im dros cotaTi TuCamouvardeboda dRevandeli CineTis miRwevebs) da 1905 wlis revoluciis Semdeg —socialurSic.am faqtorebis kombinaciam gamoiwvia tradiciuli sazogadoebis sistemuri safuZvlebismoSla. moxda sistemuri krizisi, romelic pirvel msoflio omSi qveynis warumatebelmonawileobaSi gamovlinda. Sedegi — 1917 wlis oqtombris gadatrialeba, romelmacsaboloo jamSi am qveyanaSi bevrad ufro xisti centralizebuli sistema Seqmna, vidre isabsoluturi monarqiis dros iyo. ruseTma (sabWoTa kavSiris saxeliT) gaiara kidev erTimodernizacia — uaRresad warmatebuli centralizebuli saxelmwifos mSeneblobis; magramabsoluturad miuRebeli Tanamedrove, ganviTarebul msoflioSi aRiarebuli moralurifaseulobebis TvalsazrisiT.aseTma ruseTma gaimarjva meore msoflio omSi da Caeba civ omSi ganviTarebulmsofliosTan, romelSic damarcxda, im mizeziT, rom sazogadoebriv urTierTobaTasistema, romelzec is iyo dafuZnebuli, absoluturad arakonkurentunariani gamodgaTanamedrove globaluri urTierTobebis sistemaSi. praqtikulad ssrk-s damarcxebamdasavleTTan SejibrebaSi marTla gvauwya istoriis dasasruli im gagebiT, rom damTavrdaepoqa, romelSic tradiciul urTierTobaTa sistemaze awyobil saxelmwifoebs SeeZloTwarmatebiT ganecxadebinaT pretenzia globalur liderobaze da eCvenebinaT ganviTarebissxvisTvis misabaZi magaliTi.sainteresoa, rom zustad aseTive Sedegi gamoiRo iranSi prodasavlurma sakmaod rbilmamodernizaciam Sah mohamad reza fexlevis dros. qveyanaSi 1979 wels moxda revolucia,romelmac is mkveTrad Seabruna sakmaod xisti tradiciuli ganviTarebis modelisaken,romelic amasTanave islamur ideologias efuZneba.sayuradReboa, rom 1991 wels sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg ruseTis realurimodernizaciis (e.i. demokratiuli, sabazro ekonomikaze dafuZnebuli sazogadoebismSeneblobis) cda praqtikulad ar momxdara. is, rasac 1992-2004 wlebSi am qveyanaSidemokratiuli re<strong>for</strong>mebis saxeliT aris cnobili, iyo ara imdenad Segnebuli qmedeba,ramdenadac sazogadoebis Sokuri reaqcia imperiis daSlaze (sxvaTa Soris meore daSlaze23
- Page 1 and 2: socialur mecnierebaTa seriamsofliop
- Page 3: s a r C e v iSesavali .............
- Page 6 and 7: situaciis arseboba, Tavis mxriv, am
- Page 8 and 9: globalizacia — ori antagonisturi
- Page 10: (informacia), vidre ramdenime aTeul
- Page 13 and 14: TanamSromlobas. faqtiurad SesaZlebe
- Page 15 and 16: 1.3. msoflio politikis Teoriebi1.3.
- Page 17 and 18: TanamSromlobaze uaris Tqma sul ufro
- Page 19 and 20: danarCeni msofliosagan gansxvavebiT
- Page 21: meqanizmebi ubralod ar arsebobs;•
- Page 25 and 26: amocanebis gadasaWrelad. 37es ar ni
- Page 27 and 28: dacema, pirvel rigSi, materialuri d
- Page 29 and 30: ealurad globaluri iyo. isini, isevd
- Page 31 and 32: mSeneblobis procesSi klasobrivi brZ
- Page 33 and 34: dolaris daxmareba miiRo.sainteresoa
- Page 35 and 36: sistemas da gamoiwvia britaneTis im
- Page 37 and 38: miekuTvneboda (ix. danarTi 3.1 da 3
- Page 39 and 40: TiTqmis mTlianad ugulvebelyos is pr
- Page 41 and 42: 2.2.5. meore globalizaciis dros gag
- Page 43 and 44: gakeTeba (iaponia). meore mxriv, er
- Page 45 and 46: ac saboloo jamSi qmnis sistemis des
- Page 47 and 48: laparakia imaze, rom romelime calke
- Page 49 and 50: mmarTvelobis principebis adaptacia
- Page 51 and 52: matareblebi arian. ukve es faqti aq
- Page 53 and 54: warmoadgens nebismieri warmatebuli
- Page 55 and 56: koloradosa da vaiomingis nawilebi.
- Page 57 and 58: xSirad faqtiurad kulturuli misioner
- Page 59 and 60: dasawyisSi oficialurad TviT aSS-ma
- Page 61 and 62: mosaxleobis 20%, romelic yvelaze md
- Page 63 and 64: sruli liberalizaciis Sesaxeb faqtiu
- Page 65 and 66: gansxvavebebi, ganpirobebuli maTi e
- Page 67 and 68: urTierTobaSi.3.4. zemoT aRwerili pr
- Page 69 and 70: evri qveynisaTvis zemoT aRwerili ti
- Page 71 and 72: aSS saerTaSoriso daxmarebis naxevar
- Page 73 and 74:
aSkarad sWarbobs evrogerTianebis ne
- Page 79 and 80:
meore — Tanamedrove sabrZolo saSu
- Page 81 and 82:
SeuZliaT, an ar awyobT efeqturi Ron
- Page 83 and 84:
amoiwura.cnobili ebraeli moRvawe,
- Page 85 and 86:
masze agebuli civilizaciis sistemur
- Page 87 and 88:
eJimi mravali wlis manZilze xels uw
- Page 89 and 90:
mxolod SedarebiT mcire nawils Seexo
- Page 91 and 92:
daavadebebiT. am konfliqtSi monawil
- Page 93 and 94:
naxevar saukunes moiTvlis. principS
- Page 95 and 96:
kontrols eqvemdebareba.rac Seexeba
- Page 97 and 98:
• faqtiurad nebismieri gadawyveti
- Page 99 and 100:
4.2.3. globalur doneze aseTi tipis
- Page 101 and 102:
krizisebisagan, rom rodesac bazari
- Page 103 and 104:
sabWoTa kavSirma gamomdinare nawilo
- Page 105 and 106:
usafrTxoebis erT-erTi ZiriTadi elem
- Page 107 and 108:
Microsoft-is top-menejerebs). sadac
- Page 109 and 110:
veb-gverdebs; xolo Google-m 2006 we
- Page 111 and 112:
saxiT, amerikis moqmedeba SedarebiT
- Page 113 and 114:
organizaciebis da a.S.amave dros, r
- Page 115 and 116:
2 termini globaluri mainc uamravi s
- Page 117 and 118:
61 ssrk-s SemTxvevaSi etyoba misi g
- Page 119 and 120:
30-jer naklebia, vidre saavtomobilo
- Page 121 and 122:
SesaZlebelia faqtiurad nebismieri s
- Page 123 and 124:
however powerful, can become transn
- Page 125 and 126:
2. Does not matter in what sphere o
- Page 127 and 128:
system, which leads to restoration
- Page 129 and 130:
On the other hand, in the late 19 t
- Page 131 and 132:
traceable here, technological compo
- Page 133 and 134:
extremist than terrorists themselve
- Page 135 and 136:
human rights is routine. 24The situ
- Page 137 and 138:
Transformation of Islam, as the rel
- Page 139 and 140:
countries, where the government and
- Page 141 and 142:
Of course if the developed world ma
- Page 143 and 144:
(including affiliated agencies and
- Page 145 and 146:
including legal acts, represents re
- Page 147 and 148:
passed by its more successful prede
- Page 149 and 150:
principle should possess some cultu
- Page 151 and 152:
coherent and purposeful than before