imave principiT, rac mdidar qveynebSi — e.i. adamianebi ufro gvian qorwildebian da naklebibavSvi hyavT. saSualod ganviTarebad qveynebSi erT qalze fertilur asakSi dRes 2.9 bavSvimodis, xolo oc qveyanaSi Sobadoba veRar faravs sikvdilianobas.imis gamo, rom am procesis inercia Zalze didia (erT qalze mosuli bavSvebis raodenobanaklebia, vidre wina TaobaSi, magram TviT dedebis raodenoba bevrad metia) — dedamiwismosaxleobis yovelwliuri mateba jer kidev Zalian maRalia da gaeros gaTvlebiT 1950-ianiwlebis dones zustad 100 wlis Tavze, 2050-iani wlebisaTvis daubrundeba. dedamiwismosaxleobis stabilizacia moxdeba etyoba daaxloebiT 10 miliardi adamianis doneze amsaukunis meore naxevarSi.gaeros rwmeniT, gardatexa mosaxleobis aRwarmoebis procesSi mohyva mis mier mravaliwlis manZilze ojaxis dagegmvis RonisZiebaTa propagandas (da RonisZiebebs am sferoSi).192 qveynis mTavrobebis 72% uSualod monawileobs aseTi programebis realizaciaSi, xolokidev 17% arasamTavrobo organizaciebis SuamavlobiT. 159sinamdvileSi, rogorc Cans, ganviTarebad qveynebSi Sobadobis kleba moitana ara ojaxisdagegmvam rogorc aseTma, iseve rogorc cxovrebis donis zrdam (is umetesad ZalianmokrZalebuli iyo, Tu saerTod hqonda adgili), aramed qalTa emansipaciam. es emansipaciaar unda gavigoT ise, rogorc fenomeni, romelsac adgili hqonda dasavleTisganviTarebul qveynebsa da sabWoTa kavSirSi gasul saukuneSi. laparakia xSirad ZalianmokrZalebul procesze, romelic ZiriTadad qalTa ganaTlebas exeba.sakmarisia etyoba, musulmanur qveynebSic ki, qalma miiRos sul ramdenime wlianidawyebiTi saskolo ganaTleba, raTa misi ara marto demografiuli, aramed saerTodsocialuri qceva sagrZnobad Seicvalos. aseTi tendencia sakmaod kargad gamoxatulia,magaliTad, iranSi. aq islamur wesebze awyobili saxelmwifo mmarTvelobis sistemismiuxedavad, erT qalze mosuli bavSvebis raodenoba Semcirda 2.8-jer daaxloebiT 1970-ianiwlebis dasawyisidan 21-e saukunis dasawyisisaTvis — 2.3-mde. es ufro dabalia, vidrelaTinuri amerikis qveynebis umetesobaSi. 160 1990-ian wlebSi qalebis naxevarze meti amqveyanaSi iyenebda Tanamedrove kontracepciis meTodebs. 161 mozrdil qalTa wera-kiTxviscodnis done 2002 wels aq mamakacebis donis 84%-s udrida, xolo dawyebiT skolaSi vaJebisada qalebis daswrebis done faqtiurad erTmaneTs gautolda. 162uamravi qveyana msoflioSi dRes moxvedrilia e.w. “siRatakis maxeSi” — maSinac ki, Tu maTgaaCniaT SedarebiT efeqturi, naklebad korumpirebuli xelmZRvaneloba, isini ver erevianmaT winaSe mdgom problemebs imis gamo, rom ubralod Zalian Raribebi arian. maSinac ki,rodesac mTavrobebs Ggulwrfelad surT maT winaSe mdgomi problemebis mogvareba, maTakliaT sagadasaxado Semosavali infrastruqturaSi, socialur seqtorSi, garemosdacvaSi, TviT sajaro administraciaSi dasabandebladac ki. praqtikulad nebismieri aseTiqveyana, agreTve, yovelwliurad istumrebs uzarmazar Tanxebs sagareo valebismomsaxurebaSi. xolo sabazo infrastruqturis, socialuri kapitalis, da marTvis sistemisgareSe SeuZlebelia kerZo investiciebis mozidva da ekonomikuri ganviTareba. gzebis,sasuqebis, eleqtroenergiis, iafi, efeqturi sawvavis, skolebis, saavadmyofoebis,xelmisawvdomi sacxovreblis, wyalmomaragebis gareSe adamianebi qronikulad mSivrebi daavadmyofebi rCebian.Zalian xSirad (SeiZleba iTqvas ganviTarebadi qveynebis umetesobaSi) am situaciasuaRresad amwvavebs araefeqturi marTva, korufcia, ekonomikuri politikis arasworiarCevani.ufro metic — aseT qveynebSi faqtiurad SeuZlebelia adamianis uflebebis dacva. didiaimis Sansi, rom rogorc sxvadasxva moqiSpe politikur Tu eTnikur dajgufebebs SoriserTi qveynis SigniT, aseve or an met aseTi tipis qveyanas Sorisac, moxdes konfliqti imisTaobaze, Tu vin gaakontrolebs iseT bunebriv resursebs, romelTa eqspluataciasacswrafi mogebis motana SeuZlia. aseTi qveynebis mTavrobebi xSirad ara marto verakontroleben iseT kriminals, romelsac saerTaSoriso gavlena gaaCnia, TviTonvemfarveloben mas.garda amisa, gaeros SefasebebiT, arsebobs aSkara mizez-Sedegobrivi kavSiri siRaribesada Semosavlebis mkveTr “Sokur” dacemas Soris, erTi mxriv, da SeiaraRebul konfliqtebsSoris, meore mxriv. siRaribe maT biZgs aZlevs da dasayrdens uqmnis. saSualodSemosavlebis 5%-iani Sokuri dacema zrdis konfliqtis albaTobas 50%-T. 163ruandis cnobili genocidis dros, 1994 wels, ramdenime Tvis ganmavlobaSi daiRupa aranakleb 800 aTasi adamiani. 1998-2000 wlis oms kongoSi, romelSic eqvsi afrikulisaxelmwifo monawileobda, gadahyva TiTqmis 4 milioni adamiani, ZiriTadad SimSiliTa da90
daavadebebiT. am konfliqtSi monawile mxareebi, ZiriTadad uganda da ruanda,aiaraRebdnen adgilobriv tomebs da iyenebdnen maT mineralebiT mdidar teritoriebzekontrolis dasamyareblad. saboloo jamSi konfliqtis yvela es monawile erTmaneTsdaeria.4.1.3. <strong>for</strong>malurad ganviTarebadi msoflios mosaxleobis dRevandeli mdgomareobasagrZnoblad gaumjobesda 1990 welTan SedarebiT. 1990-2002 wlebSi saSualo Semosavlebiaq 22%-T gaizarda, ukiduresad Raribi adamianebis ricxvi daaxloebiT 130 milioniTSemcirda, cxovrebis saSualo mosalodneli xangrZlivoba 2 wliT gaizarda da a.S.faqtiurad ki situaciis es gaumjobeseba msoflios SedarebiT viwro arealismosaxleobis mcire nawils Seexo. aSkarad gaumjobesda mdgomareoba aziaSi, gansakuTrebiTaRmosavleT aziaSi. ukiduresad Raribi adamianebis klebam aq 201 milioni Seadgina, xolo amkategoriis adamianebis wili mTlian mosaxleobaSi orjer daeca (30%-dan 1990 w. 15%-mde2001 w.). magram es progresi faqtiurad mTlianad erTi qveynis _ CineTis xarjzea miRweuli.Sesabamisad, mTel danarCen msoflioSi uRaribesi adamianebis ricxvi 71 milioniTgaizarda. krizisis epicentri tropikul afrikaSia, sadac ukiduresad Raribi, mSieri daSidsiT daavadebul adamianTa yvelaze didi koncentraciaa msoflioSi. daaxloebiT igivesituaciaa samxreT aziaSi, ZiriTadad indoeTis sasoflo raionebSi da qalaqis“jurRmulebSi”. marTalia Sidsi aq ise ar aris gavrcelebuli, rogorc afrikaSi, magramukve farTomasStabiani epidemiis xasiaTi miiRo. yvela danarCen ganviTarebad regionSiaSkarad gamokveTili tendenciebi ar SeimCneva, garda yofili sabWoTa kavSirisrespublikebis didi umetesobisa, sadac siRaribis donis mkveTri naxtomis Semdeg is an armcirdeba, an agrZelebs zrdas. 164globaluri gaWirvebis zogierTi indikatorisiRaribe, 2001- 1 090 milioni adamiani kmayofildeba 1.08 amerikul dolarze naklebiT dReSi, e.i.msoflios mosaxleobis 18%. m.S. 313 milioni tropikul afrikaSi (regionis mosaxleobis46%), 271 milioni aRmosavleT aziaSi (15%), 431 milioni samxreT aziaSi (41%). 2 736 milioniadamiani kmayofildeboda dReSi 2.15 dolarze naklebiT, m.S. tropikuli afrikismosaxleobis 77%, aRmosavleTi aziis 47%, samxreTi aziis 77%. 165kvebis nakleboba, 2000- 831 milioni adamiani, anu msoflios mosaxleobis 14% ar ikvebeboda minimalurifiziologiuri moTxovnilebis doneze, m.S. 185 milioni tropikul afrikaSi, 212 milioniaRmosavleT aziaSi, 312 milioni samxreT aziaSi. es aris ganviTarebadi qveynebismosaxleobis 18%, naklebad ganviTarebuli qveynebis 38%, samxreTi aziis — 24%, tropikuliafrikis — 33%. 1980-1995 wlebSi tropikul afrikaSi sakvebi produqtebis warmoebaSemcirda 8%-T.janmrTeloba, 2001-2002- SidsiT daavadebulTa raodenoba gaizarda 15 milionidan 1990 wels 38 milonamde.aqedan ganviTarebad qveynebSi 18 milioni qali da 2.9 milioni bavSvia. am adamianebisdaaxloebiT 70% tropikul afrikaSi cxovrobs. 13 milion bavSvs SidsiT daeRupa deda anorive mSobeli. 22 milioni adamiani ukve gardaicvala am daavadebiT, m.S. 3.1 milioni marto2002 wels. svazilendSi 25-29 wlis asakis orsuli qalebis 56% SidisTaa daavadebuli. 166- yovelwliurad 500 000 qali iRupeba orsulobisa da mSobiarobis dros — TiTo qaliwuTSi.- mSobiarobis wili, romelsac eswreboda kvalificirebuli samedicino personali -ganviTarebad qveynebSi — 56%-ia, naklebad ganviTarebul qveynebSi ki — 31 %.- sicocxlis mosalodneli xangrZlivoba, 2000-2005 ww. - saSualod dedamiwaze 67 weli,mdidar qveynebSi — 79 weli, ganviTarebad qveynebSi — 64.9 weli, naklebad ganviTarebulqveynebSi — 52.0 weli. 167 sicocxlis mosalodneli xangrZlivoba botsvanaSi 1970 wlis Semdegdaeca 20 wliT 36 wlamde. zambiaSi mcxovreb adamians naklebi Sansi gaaCnia miaRwios 30 wlisasaks, vidre inglisels 1840 wels.ganaTleba, 2001- ganviTarebad qveynebSi wera-kiTxvis ucodinarTa wili TxuTmet welze zemoT asakismosaxleobis 25.5%-s, anu 836 milioni adamians Seadgens. wera-kiTxvis ucodinari qalebiswili 32.9%-ia, m.S. naklebad ganviTarebul qveynebSi — 56.2%.bavSvebi, 2002- yovel dRe 30 000 bavSvi iRupeba SimSiliT, daavadebiT, gauwyloebiT, e.i. iseTimizezebiT, romelTa Tavidan arideba SeiZleboda.- yoveli meoTxe bavSvi msoflioSi moixmars dReSi 1.08 dolarze naklebs.91
- Page 1 and 2:
socialur mecnierebaTa seriamsofliop
- Page 3:
s a r C e v iSesavali .............
- Page 6 and 7:
situaciis arseboba, Tavis mxriv, am
- Page 8 and 9:
globalizacia — ori antagonisturi
- Page 10:
(informacia), vidre ramdenime aTeul
- Page 13 and 14:
TanamSromlobas. faqtiurad SesaZlebe
- Page 15 and 16:
1.3. msoflio politikis Teoriebi1.3.
- Page 17 and 18:
TanamSromlobaze uaris Tqma sul ufro
- Page 19 and 20:
danarCeni msofliosagan gansxvavebiT
- Page 21 and 22:
meqanizmebi ubralod ar arsebobs;•
- Page 23 and 24:
idga zemoT daxasiaTebul “piramidu
- Page 25 and 26:
amocanebis gadasaWrelad. 37es ar ni
- Page 27 and 28:
dacema, pirvel rigSi, materialuri d
- Page 29 and 30:
ealurad globaluri iyo. isini, isevd
- Page 31 and 32:
mSeneblobis procesSi klasobrivi brZ
- Page 33 and 34:
dolaris daxmareba miiRo.sainteresoa
- Page 35 and 36:
sistemas da gamoiwvia britaneTis im
- Page 37 and 38:
miekuTvneboda (ix. danarTi 3.1 da 3
- Page 39 and 40: TiTqmis mTlianad ugulvebelyos is pr
- Page 41 and 42: 2.2.5. meore globalizaciis dros gag
- Page 43 and 44: gakeTeba (iaponia). meore mxriv, er
- Page 45 and 46: ac saboloo jamSi qmnis sistemis des
- Page 47 and 48: laparakia imaze, rom romelime calke
- Page 49 and 50: mmarTvelobis principebis adaptacia
- Page 51 and 52: matareblebi arian. ukve es faqti aq
- Page 53 and 54: warmoadgens nebismieri warmatebuli
- Page 55 and 56: koloradosa da vaiomingis nawilebi.
- Page 57 and 58: xSirad faqtiurad kulturuli misioner
- Page 59 and 60: dasawyisSi oficialurad TviT aSS-ma
- Page 61 and 62: mosaxleobis 20%, romelic yvelaze md
- Page 63 and 64: sruli liberalizaciis Sesaxeb faqtiu
- Page 65 and 66: gansxvavebebi, ganpirobebuli maTi e
- Page 67 and 68: urTierTobaSi.3.4. zemoT aRwerili pr
- Page 69 and 70: evri qveynisaTvis zemoT aRwerili ti
- Page 71 and 72: aSS saerTaSoriso daxmarebis naxevar
- Page 73 and 74: aSkarad sWarbobs evrogerTianebis ne
- Page 79 and 80: meore — Tanamedrove sabrZolo saSu
- Page 81 and 82: SeuZliaT, an ar awyobT efeqturi Ron
- Page 83 and 84: amoiwura.cnobili ebraeli moRvawe,
- Page 85 and 86: masze agebuli civilizaciis sistemur
- Page 87 and 88: eJimi mravali wlis manZilze xels uw
- Page 89: mxolod SedarebiT mcire nawils Seexo
- Page 93 and 94: naxevar saukunes moiTvlis. principS
- Page 95 and 96: kontrols eqvemdebareba.rac Seexeba
- Page 97 and 98: • faqtiurad nebismieri gadawyveti
- Page 99 and 100: 4.2.3. globalur doneze aseTi tipis
- Page 101 and 102: krizisebisagan, rom rodesac bazari
- Page 103 and 104: sabWoTa kavSirma gamomdinare nawilo
- Page 105 and 106: usafrTxoebis erT-erTi ZiriTadi elem
- Page 107 and 108: Microsoft-is top-menejerebs). sadac
- Page 109 and 110: veb-gverdebs; xolo Google-m 2006 we
- Page 111 and 112: saxiT, amerikis moqmedeba SedarebiT
- Page 113 and 114: organizaciebis da a.S.amave dros, r
- Page 115 and 116: 2 termini globaluri mainc uamravi s
- Page 117 and 118: 61 ssrk-s SemTxvevaSi etyoba misi g
- Page 119 and 120: 30-jer naklebia, vidre saavtomobilo
- Page 121 and 122: SesaZlebelia faqtiurad nebismieri s
- Page 123 and 124: however powerful, can become transn
- Page 125 and 126: 2. Does not matter in what sphere o
- Page 127 and 128: system, which leads to restoration
- Page 129 and 130: On the other hand, in the late 19 t
- Page 131 and 132: traceable here, technological compo
- Page 133 and 134: extremist than terrorists themselve
- Page 135 and 136: human rights is routine. 24The situ
- Page 137 and 138: Transformation of Islam, as the rel
- Page 139 and 140: countries, where the government and
- Page 141 and 142:
Of course if the developed world ma
- Page 143 and 144:
(including affiliated agencies and
- Page 145 and 146:
including legal acts, represents re
- Page 147 and 148:
passed by its more successful prede
- Page 149 and 150:
principle should possess some cultu
- Page 151 and 152:
coherent and purposeful than before