Sedis. aq saqme gvaqvs SemTxvevasTan, rodesac TiTqmis yvela arsebuli xelSekruleba Tuorganizacia, romelic ase Tu ise axdens gavlenas globalur politikur urTierTobebze,warmoiqmna antagonisturi sazogadoebrivi sistemebis konfrontaciis procesSi, da amkonfrontaciis Sedegad.arsebobs <strong>for</strong>maluri da ara<strong>for</strong>maluri standartebisa da wesebis uzarmazari erToba,romelsac eTanxmebian, da romelsac misdeven, globalur sivrceSi warmodgenilipolitikuri moTamaSeebi. es standartebi da wesebi, qveyanaTaSorisi da transnacionaluriaqtiurobis meSveobiT, da mis farglebSi, qmnian maregulirebeli meqanizmebis urTulessistemas. am meqanizmebis didi nawilis efeqturoba sakmaod saeWvoa, radganac isini asaxaveniseTi urTierTobebis Sedegebs, rodesac mowinaaRmdege mxareebi iZulebulebi iyvnenmieRwiaT raRac saxis kompromisisaTvis da am procesSi cdilobdnen “arc mwvadi daewvaT daarc Samfuri”.am wesebs Soris gvxvdeba iseTi “pirobiTi” wesebic, rogoricaa magaliTad“saerTaSoriso sazogadoebis neba”, romelsac gansazRvrul pirobebSi SeuZlia SeiZinos“kanonis statusi” an gaxdes legaluri saerTaSoriso moqmedebis safuZveli. realurcxovrebaSi es “neba” ZiriTadad gamoixateba igive wamyvani globaluri moTamaSeebispolitikur midrekilebebsa da saWiroebebSi, xSirad gamoiyeneba <strong>for</strong>maluraddamoukidebeli qveynebis saSinao saqmeebSi Carevis sababad, im SemTxvevaSi, rodesac aseTiCareva ar hpovebs gaeroSi warmodgenili qveynebis umetesobis mxardaWeras (ixileTmagaliTisaTvis serbiis dabombva 1999 wels natos Zalebis mier). damatebiT, aseTistandartebisa da wesebis umetesobis Sefasebis kriteriumebi sakmaod bundovania dasxvadasxva saxis SerCeviTi interpretaciis sagani advilad xdeba.aseTi tipis reJimebi xSirad gamoiyeneba SerCeviT, damokidebuli isevdaisev, wamyvaniglobaluri moTamaSeebis realur midrekilebebsa da saWiroebebze. zogi qveyana sastikadisjeba imisaTvis, rom ewinaaRmdegeba saerTaSoriso sazogadoebis nebas, xolo sxvebisqmedebas igive “nebam” SesaZlebelia zurgi Seaqcios da maT SerCeT is qmedeba,romlisTvisac sxvebi isjebian. wamyvani globaluri moTamaSeebi, an qveynebi, romlebicraime mniSvnelovan rols TamaSoben am wamyvani moTamaSeebis saqmianobaSi, an qveynebi,romlebic ubralod mdebareoben iseT regionSi, romelic mocemul istoriul momentSi ammoTamaSeebs ar ainteresebT, xSirad axerxeben uamravi <strong>for</strong>maluri Tu ara<strong>for</strong>maluriwesebisa da standartebis darRvevas, magram amaze araviTar pasuxs ar ageben. amas akeTebenmravali wlebis manZilze islamuri terorizmis iseTi mfarvelebi da sulisCamdgmelebi,rogorebicaa saudis arabeTi da pakistani (ixileT konkretuli SemTxveva 3), magram maT“saerTaSoriso sazogadoebis guliswyromisagan” aSS-Tan “gansakuTrebuli urTierTobebi”icavs. amas akeTebda igive kuba, romelic uSualod monawileobda laTinuri amerikisa Tuafrikis teritoriaze mravalricxovani teroristuli organizaciis Tu partizanulimoZraobis Seqmnasa da marTvaSi, agzavnida samxedro qvedanayofebs afrikis teritoriazemimdinare samoqalaqo omebSi monawileobis misaRebaT — magram mas ssrk mfarvelobda.mravali saerTaSoriso reJimi faqtiurad ar muSaobs, radganac ar iTvaliswinebs misidamrRvevebis mimarT raime iZulebiTi sanqciebis gatarebas. aseTi reJimis yvelaze metismTqmeli magaliTia 1968 wels xelmowerili birTvuli iaraRis gauvrceleblobisxelSekruleba. is SeimuSava civi omis orive wamyvanma moTamaSem, mas Semdeg, rodesacmixvdnen, rom birTvuli iaraRis Semdgomi gavrceleba misi mflobeli viwro jgufis gareT(aSS, ssrk, didi britaneTi, safrangeTi, CineTi) mkveTrad gazrdida globaluristrategiuli ganusazRvrelobis dones da safrTxes Seuqmnida orives usafrTxoebas.miuxedavad amisa, maTma winaaRmdegobam ar dauSva iseTi efeqturi meqanizmebis Seqmna,romlebic gaiTvaliswinebdnen legalur Zaldatanebas am xelSekrulebis pirobebisdamrRvevi qveynebis mimarT. Sedegad, pirveli, vinc Seqmna birTvuli iaraRisdamoukidebeli arsenali (SesaZloa msoflioSi sididiT mesame, magram oficialurad amasdRemde ar aRiarebs) da SerCa es qmedeba, iyo israeli. mas mogvianebiT, 1990-ian wlebSi,miyvnen indoeTi da pakistani — tradiciuli Seurigebeli moqiSpeebi da “daisajnen” aSS-sSedarebiT rbili moklevadiani sanqciebiTa da ukmayofilebis gamoxatviT. orive imdenadmniSvnelovani regionaluri moTamaSea, rom maT mimarT ufro sastiki sanqciebis gamoyenebaubralod SeuZlebeli iyo, miT umetes pakistanis mimarT, romelic aSS erT-erTi yvelazemniSvnelovani mokavSirea msoflioSi. Crdilo korea mravali wlis manZilze SantaJs uwevsaRmosavleT azias mis gankargulebaSi viTom arsebuli birTvuli iaraRiT, magram arganicdis araviTar Sesabamis sanqciebs. qveyana aSS-s uSualo interesebis sferos gareTimyofeba, xolo misi mezobeli qveynebi sxvadasxva mizezebiT an ar arian daiteresebulebimimarTon gadamWrel zomebs mis mimarT (samxreTi korea, CineTi), an ar SeuZliaT amis42
gakeTeba (iaponia). meore mxriv, erayis mier 1970-ian wlebSi aSenebuli birTvuli reaqtoriiyo ganadgurebuli israelis sahaero dartymiT, radganac mas potenciurad SeeZlo zaralimieyenebina israelisa da aSS-s interesebisaTvis regionSi, plus aSS-Tan “gansakuTrebuliurTierTobebis” Sedegad israels Seswevs unari daarRvios saerTaSoriso samarTlisnormebi misTvis yovelgvari arasasurveli Sedegis gareSe.mTavari problema saerTaSoriso reJimebTan mimarTebaSi imaSia, rom arsebobs maTirealizaciis universaluri principebi (saerTaSoriso samarTali), magram ar arsebobs amprincipebis cxovrebaSi gamtarebeli efeqturi, momuSave meqanizi.1945 wels Seqmnili gaerTianebuli erebis organizacia aris erTaderTi, romelsacSeuZlia <strong>for</strong>malurad ganacxados pretenzia globalur masStabSi sayovelTao mSvidobisdacvaze, saxelmwifoTa Soris TanamSromlobis uzrunvelyofaze ekonomikuri, socialuri,kulturuli da humanitaruli problemebis gadasaWrelad, adamianis ZiriTadi uflebebissayovelTao pativiscemis uzrunvelyofaze.amave dros, misi struqtura asaxavs meore msoflio omis dasasrulis realiebs, danaklebad mosaxerxebelia msoflio politikis globalizaciis procesSi Seqmniliproblemebis gadasaWrelad. uSiSroebis sabWos vetos uflebis mqone xuTi qveynidan sami(aSS, didi britaneTi, safrangeTi) warmoadgens yvelaze tipur demokratiul,kapitalistur sazogadoebas, xolo darCenili ori (ssrk/ruseTi da CineTi) aris maTiprincipulad antagonisturi, yvelaze tipuri aziuri, piramiduli sazogadoebrivisistemis warmomadgeneli. mxolod es faqti gamoricxavda (da gamoricxavs) konstruqciulTanamSromlobasa da konsensusis miRebas principuli, globaluri masStabis politikuriproblemebis Taobaze. amas isic emateba, rom uSiSroebis sabWos oTxi wevris (aSS-s garda)SesaZlebloba gamoiyenos vetos ufleba, maqsimalurad uaxlovebs maT wamyvani globalurimoTamaSis statuss mniSvnelovani msoflio problemebis gadawyvetis procesSi, xSiraduqmnis maT cdunebas mimarTos mas igive aSS-s jibrze.rac Seexeba gaeros generalur asambleas, is xSirad soflis yrilobas waagavs, sadacyvela xmamaRla Tavisas gaiZaxis. aSS-s yofili saxelmwifo mdivani madlen olbraitixumrobda, rom “gaeroSi imdeni firmis prezidentia, ramdeni qveyanac aris warmodgenili,xolo yoveli maTgani gansxvavebul enaze laparakobs, gaaCnia gansakuTrebuliprioritetebi da umuSevari siZe, romelsac xelfasi sWirdeba”.igive madlen olbraitis monacemebiT, 2003 wels gaeros wliuri biujeti oTxi wamyvaniofisis (niu iorkSi, JenevaSi, nairobiSi, venaSi) da xuTi regionaluri komisiis muSaobazeSeadgenda 1.25 miliard amerikul dolars, anu imdens, ramdensac pentagoni xarjavda yovel32 saaTSi. xolo gaeros sistemaSi mTlianad dasaqmebuli iyo 50 aTasze odnav meti adamiani,anu mxolod 2 aTasiT meti, vidre emsaxureboda SvedeTis dedaqalaq stoqholms. gaerosjamuri wliuri xarjebi misi yvela fondebis, programebisa da specializirebulisaagentoebis CaTvliT, Seadgenda niu iorkis saqalaqo biujetis daaxloebiT erTmeoTxeds. 68e.i. nebismieri parametriT, dRevandeli warmodgenebiT, gaero sakmaod patara,mcirebiujetiani organizaciaa, romlis realuri SesaZleblobebi naklebad Seesabameba miswinaSe dayenebuli amocanebis masStabebsa da sirTules.am organizacias gaaCnda (da dResac gaaCnia) moqmedebis Tavisufleba humanitaruli,ganaTlebis, jandacvis, an (SedarebiT naklebad) bunebrivi garemos dacvis sferoebSi,sadac misi miRwevebi friad StambeWdavia (ixileT Tavi 4.1).amave dros, is Zalian SezRudulia im SemTxvevaSi, Tu misi moqmedeba SesaZlebeliawinaaRmdegobaSi movides wamyvani globaluri moTamaSeebis politikur interesebTan.civi omis procesSi aSS-ma da ssrk-ma faqtobrivad gadaaqcies gaero iseT asparezad,romelsac iyenebdnen erTmaneTze RvarZlis gadmosanTxevad, agrZelebdnen iq Tavisglobalur paeqrobas. Sedegad am wlebis ganmavlobaSi gaeros faqtiuradqmediTunarianoba hqonda dakarguli, rogorc damoukidebel moTamaSes aqtualuriglobaluri problemebis (gansakuTrebiT politikuris) gadawyvetis procesSi.problemebis mogvareba xdeboda aSS-sa da ssrk-s mier, xolo gaeros maTigadawyvetilebebis <strong>for</strong>maluri ga<strong>for</strong>mebis neba eZleoda (ase moxda, magaliTad, 1967 da1973 arabul-israelis saomari moqmedebebis Sewyvetis procesSi).gaeros arsebobis manZilze iyo mxolod ori SemTxveva, rodesac man SesZlo gadamwyveti,efeqturi zomebis miReba iseTi regionaluri konfliqtebis mogvarebis mizniT, romelicpotenciurad SesaZlebelia globalur muqaris donemde ganviTarebuliyo. pirvelad esmoxda rodesac Crdilo korea SeiWra samxreTSi 1950 wels, da meored, rodesac eraymamoaxdina kuveiTis okupacia 1990 wels. pirvel SemTxvevaSi, uSiSroebis sabWom moaxerxa43
- Page 1 and 2: socialur mecnierebaTa seriamsofliop
- Page 3: s a r C e v iSesavali .............
- Page 6 and 7: situaciis arseboba, Tavis mxriv, am
- Page 8 and 9: globalizacia — ori antagonisturi
- Page 10: (informacia), vidre ramdenime aTeul
- Page 13 and 14: TanamSromlobas. faqtiurad SesaZlebe
- Page 15 and 16: 1.3. msoflio politikis Teoriebi1.3.
- Page 17 and 18: TanamSromlobaze uaris Tqma sul ufro
- Page 19 and 20: danarCeni msofliosagan gansxvavebiT
- Page 21 and 22: meqanizmebi ubralod ar arsebobs;•
- Page 23 and 24: idga zemoT daxasiaTebul “piramidu
- Page 25 and 26: amocanebis gadasaWrelad. 37es ar ni
- Page 27 and 28: dacema, pirvel rigSi, materialuri d
- Page 29 and 30: ealurad globaluri iyo. isini, isevd
- Page 31 and 32: mSeneblobis procesSi klasobrivi brZ
- Page 33 and 34: dolaris daxmareba miiRo.sainteresoa
- Page 35 and 36: sistemas da gamoiwvia britaneTis im
- Page 37 and 38: miekuTvneboda (ix. danarTi 3.1 da 3
- Page 39 and 40: TiTqmis mTlianad ugulvebelyos is pr
- Page 41: 2.2.5. meore globalizaciis dros gag
- Page 45 and 46: ac saboloo jamSi qmnis sistemis des
- Page 47 and 48: laparakia imaze, rom romelime calke
- Page 49 and 50: mmarTvelobis principebis adaptacia
- Page 51 and 52: matareblebi arian. ukve es faqti aq
- Page 53 and 54: warmoadgens nebismieri warmatebuli
- Page 55 and 56: koloradosa da vaiomingis nawilebi.
- Page 57 and 58: xSirad faqtiurad kulturuli misioner
- Page 59 and 60: dasawyisSi oficialurad TviT aSS-ma
- Page 61 and 62: mosaxleobis 20%, romelic yvelaze md
- Page 63 and 64: sruli liberalizaciis Sesaxeb faqtiu
- Page 65 and 66: gansxvavebebi, ganpirobebuli maTi e
- Page 67 and 68: urTierTobaSi.3.4. zemoT aRwerili pr
- Page 69 and 70: evri qveynisaTvis zemoT aRwerili ti
- Page 71 and 72: aSS saerTaSoriso daxmarebis naxevar
- Page 73 and 74: aSkarad sWarbobs evrogerTianebis ne
- Page 79 and 80: meore — Tanamedrove sabrZolo saSu
- Page 81 and 82: SeuZliaT, an ar awyobT efeqturi Ron
- Page 83 and 84: amoiwura.cnobili ebraeli moRvawe,
- Page 85 and 86: masze agebuli civilizaciis sistemur
- Page 87 and 88: eJimi mravali wlis manZilze xels uw
- Page 89 and 90: mxolod SedarebiT mcire nawils Seexo
- Page 91 and 92: daavadebebiT. am konfliqtSi monawil
- Page 93 and 94:
naxevar saukunes moiTvlis. principS
- Page 95 and 96:
kontrols eqvemdebareba.rac Seexeba
- Page 97 and 98:
• faqtiurad nebismieri gadawyveti
- Page 99 and 100:
4.2.3. globalur doneze aseTi tipis
- Page 101 and 102:
krizisebisagan, rom rodesac bazari
- Page 103 and 104:
sabWoTa kavSirma gamomdinare nawilo
- Page 105 and 106:
usafrTxoebis erT-erTi ZiriTadi elem
- Page 107 and 108:
Microsoft-is top-menejerebs). sadac
- Page 109 and 110:
veb-gverdebs; xolo Google-m 2006 we
- Page 111 and 112:
saxiT, amerikis moqmedeba SedarebiT
- Page 113 and 114:
organizaciebis da a.S.amave dros, r
- Page 115 and 116:
2 termini globaluri mainc uamravi s
- Page 117 and 118:
61 ssrk-s SemTxvevaSi etyoba misi g
- Page 119 and 120:
30-jer naklebia, vidre saavtomobilo
- Page 121 and 122:
SesaZlebelia faqtiurad nebismieri s
- Page 123 and 124:
however powerful, can become transn
- Page 125 and 126:
2. Does not matter in what sphere o
- Page 127 and 128:
system, which leads to restoration
- Page 129 and 130:
On the other hand, in the late 19 t
- Page 131 and 132:
traceable here, technological compo
- Page 133 and 134:
extremist than terrorists themselve
- Page 135 and 136:
human rights is routine. 24The situ
- Page 137 and 138:
Transformation of Islam, as the rel
- Page 139 and 140:
countries, where the government and
- Page 141 and 142:
Of course if the developed world ma
- Page 143 and 144:
(including affiliated agencies and
- Page 145 and 146:
including legal acts, represents re
- Page 147 and 148:
passed by its more successful prede
- Page 149 and 150:
principle should possess some cultu
- Page 151 and 152:
coherent and purposeful than before