01.08.2013 Views

MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt

MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt

MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

kurią turi tiktai kūniškai skirtingi individai, bet tokia meile,<br />

kuri jau ir sieloje yra skirtinga, - tik tada monogamija gali<br />

būti stipriai fenomenologiškai pagrįsta" 42. Štai kodėl monogamija<br />

svyruoja visais laikais ir visose tautose, kurių moterystės<br />

koncepcijoje persveria kolektyvistinė tezė. Dėl to ir Senajame<br />

Testamente poligamija buvo galima, nes matrimonialinis<br />

kolektyvizmas ten buvo vyraująs. „Bet poligamija turėjo<br />

tuojau atkristi, kai tik Išganytojas vėl žmogui atskleidė didžius<br />

asmenybės uždavinius" 43. Poligamija su asmens pilnatvės<br />

siekimu visiškai nesiderina, ir kur tik moterystėje persveria<br />

asmens principas, ten turi nykti ir poligamija.<br />

Tiek apie simu<strong>lt</strong>aninę poligamiją. Bet ir sukcesyvinė poligamija<br />

randa gražų paaiškinimą personalistinėje tezėje.<br />

Krikščioniškoji dvasia visados purtėsi prieš našlių vedimą ar<br />

tekėjimą. Dabartyje vedęs našlys negali būti šventinamas kunigu,<br />

jeigu jo antroji žmona ir mirtų. Antrą kartą vedant ar<br />

tekant, Bažnyčia neduoda palaiminimo. Bet pirmaisiais krikščionybės<br />

amžiais nusistatymas prieš sukcesyvinę poligamiją<br />

buvo dar aštresnis. Tuomet vedantieji našliai būdavo tiesiog<br />

net baudžiami bažnytinėmis bausmėmis ir neprileidžiami<br />

prie sakramentų. Tiesa, antrųjų ar trečiųjų vedybų sakramentiškumas<br />

niekados nebuvo neigiamas. Bet moraliai šitos vedybos<br />

buvo smerkiamos ir nepageidaujamos. Rytų bažnyčioje<br />

ir šiuo metu dar esama tokio griežto nusistatymo: antrą<br />

ar trečią kartą vedantieji keletą metų negali priimti Šv. Komunijos.<br />

šitoks krikščionybės nusistatymas būtų sunkiai suprantamas,<br />

jeigu moterystė būtų pirmoje eilėje rūšies plėtimui<br />

įsteigta. Juk argi rūšis nelaimi iš to, kad vyras veda daug<br />

kartų, pasilikęs našlys, o moteris išteka? Rūšiai nėra jokios<br />

naudos, jeigu, mirus vyrui ar žmonai, likusioji pusė gyvens<br />

nevedusi ar netekėjusi. Našlystė stovi visiškai šalia kolektyvistinės<br />

tezės ir sykiu šalia rūšies plėtimo.<br />

Tuo tarpu pripažįstant, kad moterystės pagrindinis uždavinys<br />

yra tobulinti žmogiškąjį asmenį per meilę ir per die-<br />

116<br />

42 Wesen und Formen der Sympathie, 1926, p. 211.<br />

43 Doms H. Vom Sinn..., p. 151.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!