01.08.2013 Views

MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt

MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt

MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

kūdikių gimdymą ir aistrų nuraminimą. Vadinasi, tai, kas šv.<br />

Tomui yra finis primarius, šv. Alfonsui Liguori yra tik finis<br />

intrinsecus accidentalis 8. Labai arti prie personalistinės tezės<br />

prisišlieja Tridento susirinkimas, duodamas Moterystės sakramento<br />

apibrėžimą: „Moterystės sakramentas yra regimas<br />

ženklas ir versmė šitos specialios malonės, skirtos tobulinti<br />

vedusiųjų meilei, sutvirtinti neišskiriamumui ir pašvęsti susituokusiems"<br />

9. Kūdikių gimdymas čia yra visiškai neminimas.<br />

Apie jį nedaug kalba ir Tridento susirinkimo noru išleistas<br />

„Catechismus Romanus", kuris asmens tobulinimą iškelia<br />

žymiai labiau, negu šv. Tomas ir visa eilė teologų, ir<br />

kurio mintys, kaip teisingai pastebi H. Domsas, „deja, per<br />

mažai yra panaudojamos" 10. Paskutinė enciklika apie moterystę<br />

„Casti Connubii" taip pat yra jau pripažinusi personalistinę<br />

tezę, nors kūdikių gimdymas ten ir yra laikomas pirmaeiliu<br />

tikslu. Bet užtat enciklika skiria du moterystės supratimu:<br />

moterystę kaip instituciją gimdyti ir moterystę kaip<br />

pilnutino gyvenimo bendruomenę. Šitas skirtumas matyti iš tokio<br />

sakinio: „Abipusis išvidinis vyro ir žmonos formavimas,<br />

pastovios pastangos vienas antrą vesti į atbaigimą gali būti,<br />

kaip „Catechismus Romanus" moko, laikoma tikrai ir teisingai<br />

tikrąja moterystės prasme. Tik čia reikia moterystę suprasti<br />

ne siaurai, kaip instituciją kūdikiams gimdyti, bet plačiau,<br />

kaip pilną gyvenimo bendruomenę" 11. Jei tad moterystė<br />

yra suprantama siaurai, kaip žmonių giminės plėtimo institucija,<br />

tai pirmaeilis josios tikslas yra kūdikis. Bet jeigu moterystė<br />

yra laikoma pilnutine gyvenimo bendruomene (tokia<br />

ji giliausia esme ir yra), tai josios tikroji prasmė yra abipusis<br />

vedusiųjų formavimas ir vienas antro atbaigimas.<br />

Iš atskirų žymesnių teologų, kurie stovi personalistinės tezės<br />

pusėje, galima paminėti F. Probstą 12, F. X. Linsenmanną 13,<br />

86<br />

8 Ten pat.<br />

9 Ses. 24.<br />

10 Ten pat, p. 181.<br />

11 Cit. iš: Doms H. Vom Sinn..., p. 11-12.<br />

12 Plg. Probst F. Katholische Mora<strong>lt</strong>heologie, 1850.<br />

13 Plg. Linsenmann F. X. Lehrbuch der Mora<strong>lt</strong>heologie, 1878.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!