MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt

GROŽIO KARALIENIŲ TEOLOGIJA
Keista tema, tiesa? O vis dėlto ji turi gilios prasmės. Ji nėra
tik dorinė. Ji glūdi ne tame, kad vyrai gašliu žvilgiu matuoja
pro juos žygiuojančias maudymosi kostiumuose mergaites.
Jie jas šitaip matuoja ir daugeliu kitų progų. Grožio
karalienių problema yra iš esmės teologinė. Tai yra žmogaus
problema, kurios svarba yra ta, kad grožio konkurse žmogus
esti matuojamas ne savo mastu. Mergaitė yra išrenkama „karaliene"
ne todėl, kad ji būtų skaisti, gailestinga, mylinti, globojanti,
bet todėl, kad ji yra graži. Dorinės savybės nėra ir
negali būti matuojamos, nes jos klesti viduje ir yra prieinamos
tik vienam Dievui. Tik Jis vienas jas išmatuos ir mus
priims į savo nuo amžių prirengtas buveines ar išmes laukan.
Todėl šventumo karalienių nėra.
Tiesa, yra šventųjų Karalienė, į kurią mes meldžiamės ir
kurios mes šaukiamės. Tačiau kaip turi nustebti moteriškasis
pasaulis, kad šventųjų Karalienė nėra grožio karalienė. Ar
Marija buvo graži? Bažnyčia nepaliauja tai kartojusi savo liturgijoje:
ji vadina Dievo Motiną Libano kedru, Siono kiparisu,
Kadešo palme, Jericho rože, lygumų alyvmedžiu, upės
krantų tuopa; ji kvepianti kaip cinamonas, kaip aštrus balzamas,
kaip rinktinė mira; ji esanti „juoda, bet graži"; ji patraukianti
mus savo „tepalų kvapu"; ji pasirodanti „graži
tarp žmonių dukterų". Ir visą šią savo nuostabą Bažnyčia užbaigia
Nekaltojo Prasidėjimo šventės eilute: „Visa graži esi,
Marija - tota pulchra es, Maria". Tačiau čia pat priduria: „Ir
pirmykštės nuodėmės nėra Tavyje - et macula originalis non
209