MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt

srityje. Avinėlis laimi kovą savo ištikimųjų patvarumu. „Tai
paveldės nugalėtojas, ir aš būsiu jam Dievas, o jis bus man
sūnus" (Apr 21, 7).
Ir kaip tai visa būtų galima suderinti su bėgimu nuo blogio?
Ar rengimasis tai kovai - ir net jos jau pradžia - nereikalauja
likti pasaulyje ir aktingai grumtis? Ar besiartinantieji
laikai ir jų įvykiai neranda sau simbolio izraelitų kovoje su
Kanaano gyventojais? Mozė meldėsi ant kalno vienas, o Jozuė
pakalnėje kovojo su tūkstančiais. Mozė nėjo kovoti, o Jozuė
nepabėgo iš mūšio lauko. Dievas duoda pergalę, bet tik tada,
kai žmogus prašo ir kovoja. Kada turi būti daugiau prašytojų,
o kada kovotojų, tai sprendžia kovos momentai. Yra
laikų, kada priešui atremti pakanka keleto pionierių. Kariuomenė
tada meldžiasi. Bet ateina tikros kovos momentas, kada
kariuomenė ima palaimintus malda ginklus ir išeina iš
savo palapinių į atvirą lauką. Tada meldžiasi tik keletas. Ar
ne tokius laikus pradedame gyventi ir mes? Per toli nuklystame
nuo temos norėdami įrodyti, kad mūsų laikai yra atviros
kovos tarp Dievo ir demono pradžia. Kas turi akis, tas mato.
Ligi šiol mes rengėmės tai kovai. Dabar ji jau prasideda.
Jeigu tad Dievo kariuomenė pirmiau meldėsi tyruose, vienuolynuose
ar šiaip atsiskyrime, tai dabar ji turi išeiti į mūšio
lauką. Mistinis susitelkimas turi užleisti vietą aktingam veikimui.
Štai dėl ko aktingojo gyvenimo tipas turi užimti pirmąją
vietą, šiuo metu nenoras stoti į kovą reikštų bailumą.
Iš kitos pusės, gyvenimas pasaulyje neturi virsti gyvenimu
pasauliui. Tikras krikščionis aktyvistas visur ir visados turi
gyventi Dievui. Visi jo darbai turi eiti amžinybės linkme.
Jis negali leisti, kad žemės rūkai apsvaigintų jojo protą ir
žemės reikalai absorbuotų jojo dvasią. Visoje šitoje kovoje,
visame šitame moderniškame triukšme turi būti vietelė, kurioje
būtų galima rasti dvasinio atsigaivinimo, poilsio ir pasistiprinimo.
Ir tokia vietelė mūsų laikais yra krikščioniškosios
šeimos židinys. „Drauge, - sako A. Heinenas, - lauke tu esi
masė, esi objektas, vadinasi, toks, kuris yra vartojamas. Bet
jei tu nori būti žmogus, jei nori būti asmenybė, kūrėjas, tada,
drauge, turi pasitraukti iš masės, turi grįžti pas savo
249