MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt

lių, nekalbant jau apie visą būrį įvairių įvairiausių buržuaziškai
nusiteikusių senbernių ir senmergių. Todėl atsisakyti
nuo šeimos nenorint prisiimti rizikos, nėra joks šeimos tragiškumo
problemos išsprendimas. Pabėgti nuo šeimos dar
nereiškia pabėgti nuo savęs.
Šeimoje glūdinti tragika gali būti pašalinta tik ją laisvai
bei drąsiai prisiimant ir pergalint. Ir gamta, ir kultūra, ir galop
religija mums teikia įvairių įvairiausių priemonių minėtiems
pavojams iš anksto suvokti, užbėgti jiems už akių ir
tuo būdu jų išvengti. Be abejo, absoliutaus pergalės tikrumo
čia nėra, kaip jo nėra nė visoje mūsų būtyje, net mūsų išganyme.
Būti Žemėje jau tuo pačiu reiškia rizikuoti. Tačiau jeigu
reikia pasirinkti tarp dviejų rizikų: atsisakyti šeimos ir pasidaryti
nevykėliu ar sudaryti šeimą ir būti nelaimingu, kiekvienas
sveikos prigimties žmogus pasirinks antrąją riziką. Ji
yra mažesnė, nes šeimos nelaimės yra lengviau išvengiamos,
negu senbernio ydos. Ir ji yra garbingesnė, nes šeimos tragediją
pergyvenęs žmogus gali ją panaudoti savo dvasiai išskaistinti
bei pakilninti. Tuo tarpu buržuazinis senbernio gyvenimas
dvasią tiktai temdo ir susina.
Nepaisant tad šeimoje glūdinčios grėsmės, nepaisant nelaimės,
kuri nuolatos stoviniuoja ties šeimos durimis, vis dėlto
daugumos kelias eina į šeimą ir per šeimą. Tai yra pačios
prigimties polinkis. Viešpaties įdiegtas ir pašvęstas. O jeigu
taip, tai mums belieka tik paieškoti būdų, kaip aną grėsmę
sumažinti ir kaip aną stoviniuojančią prie šeimos durų nelaimę
kuo toliausiai atstumti.
2. Meilė kaip šeimos laimės
ir tragikos pagrindas
Jeigu pastatytume labai atvirą ir labai konkretų klausimą:
kur glūdi giliausias šeimos laimės ir sykiu jos tragikos pagrindas,
tegalėtume duoti vieną vienintelį atsakymą: meilėje.
Meilė yra tasai pradas, kuris iškelia šeimos gyvenimą į pačias
aukščiausias viršūnes, kuris duoda šiam gyvenimui ne-
281