MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt

nę, jeigu jie nesutinka? Kolektyvistinė tezė, kilusi iš biologinių
sferų, tik tiek gali reikalauti moterystės pastovumo, kiek
ir gyvulių pasaulyje. Ir kai kurie gyvuliai gyvena poromis,
bet tik tol, kol vaikai yra išauginami.
Tuo tarpu personalistinė tezė į šį dalyką pažiūri visai kitaip.
Asmens atbaigimas, kaip moterystės prasmė, nėra realizuojamas
vienu kuriuo aktu. Asmuo nuolatos tampa. Jis nėra
statinis, bet dinaminis pradas. Todėl ir asmens atbaigimas
gali būti tik sukcesyvus. Tol, kol žmogus gyvena žemėje, jis
negali būti atbaigtas pilnutine prasme. Asmens tapimas baigiasi
tik mirties momentą. Štai kodėl meilė yra amžina, nes
ji nuolatine savo įtaka pagelbsti asmeniui tapti. Štai kodėl ir
moterystė, kaip meilės objektyvacija, turi būti amžina, reliatyviai
bent ligi mirties, nes ji asmeniui atbaigti tarnauja ne
vienu kuriuo aktu, bet ištisa meilės, atsidavimo, prisirišimo
ir pasitikėjimo aktų eile. Moterystėje asmuo tampa ir tobulėja
vieno asmens visišku atsidavimu antrajam. O visiškas atsidavimas
įvyksta tik tada, kai jis yra ne laikinis, bet amžinas.
Asmens susijungimas su asmeniu turi savyje amžinybės žymę,
ir šita žymė turi būti įspausta ir moterystės institucijai.
Krikščionybėje esanti ir praktikuojama vadinamoji Privilegium
paulinum, pagal kurią stabmeldžių moterystė, jeigu viena pusė
pasikrikštija, o antroji nesutinka gyventi, yra išardoma iš
esmės, aiškiai rodo, kad moterystės neišskiriamumas turi būti
grindžiamas kuo kitu, ne vaikų gerove. Suardomos stabmeldžių
šeimos vaikai taip pat reikalauja ugdymo ar aprūpinimo,
kaip ir krikščioniškosios šeimos. Vadinasi, moterystės nesuardomumas
glūdi ne rūšies, bet asmens gelmėse ir yra ne socialinė,
bet antropologinė problema.
Štai keletas išvadų iš personalistinės teorijos moterystės
praktiniam gyvenimui. Jų galima būtų padaryti ir pedagoginei
sričiai. Galima būtų kalbėti ir įrodinėti, kad personalistinė
tezė seksualiniam auklėjimui būtų daug geresnė ir
daug vaisingesnė negu kolektyvistinė; kad skaistybės praradimas
ar laikymas yra kenkimas ar parama ne rūšiai, bet asmenybei;
kad berniukų santykiai su mergaitėmis eina ne rū-
118