MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt
MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt
MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
nę, jeigu jie nesutinka? Kolektyvistinė tezė, kilusi iš biologinių<br />
sferų, tik tiek gali reikalauti moterystės pastovumo, kiek<br />
ir gyvulių pasaulyje. Ir kai kurie gyvuliai gyvena poromis,<br />
bet tik tol, kol vaikai yra išauginami.<br />
Tuo tarpu personalistinė tezė į šį dalyką pažiūri visai kitaip.<br />
Asmens atbaigimas, kaip moterystės prasmė, nėra realizuojamas<br />
vienu kuriuo aktu. Asmuo nuolatos tampa. Jis nėra<br />
statinis, bet dinaminis pradas. Todėl ir asmens atbaigimas<br />
gali būti tik sukcesyvus. Tol, kol žmogus gyvena žemėje, jis<br />
negali būti atbaigtas pilnutine prasme. Asmens tapimas baigiasi<br />
tik mirties momentą. Štai kodėl meilė yra amžina, nes<br />
ji nuolatine savo įtaka pagelbsti asmeniui tapti. Štai kodėl ir<br />
moterystė, kaip meilės objektyvacija, turi būti amžina, reliatyviai<br />
bent ligi mirties, nes ji asmeniui atbaigti tarnauja ne<br />
vienu kuriuo aktu, bet ištisa meilės, atsidavimo, prisirišimo<br />
ir pasitikėjimo aktų eile. Moterystėje asmuo tampa ir tobulėja<br />
vieno asmens visišku atsidavimu antrajam. O visiškas atsidavimas<br />
įvyksta tik tada, kai jis yra ne laikinis, bet amžinas.<br />
Asmens susijungimas su asmeniu turi savyje amžinybės žymę,<br />
ir šita žymė turi būti įspausta ir moterystės institucijai.<br />
Krikščionybėje esanti ir praktikuojama vadinamoji Privilegium<br />
paulinum, pagal kurią stabmeldžių moterystė, jeigu viena pusė<br />
pasikrikštija, o antroji nesutinka gyventi, yra išardoma iš<br />
esmės, aiškiai rodo, kad moterystės neišskiriamumas turi būti<br />
grindžiamas kuo kitu, ne vaikų gerove. Suardomos stabmeldžių<br />
šeimos vaikai taip pat reikalauja ugdymo ar aprūpinimo,<br />
kaip ir krikščioniškosios šeimos. Vadinasi, moterystės nesuardomumas<br />
glūdi ne rūšies, bet asmens gelmėse ir yra ne socialinė,<br />
bet antropologinė problema.<br />
Štai keletas išvadų iš personalistinės teorijos moterystės<br />
praktiniam gyvenimui. Jų galima būtų padaryti ir pedagoginei<br />
sričiai. Galima būtų kalbėti ir įrodinėti, kad personalistinė<br />
tezė seksualiniam auklėjimui būtų daug geresnė ir<br />
daug vaisingesnė negu kolektyvistinė; kad skaistybės praradimas<br />
ar laikymas yra kenkimas ar parama ne rūšiai, bet asmenybei;<br />
kad berniukų santykiai su mergaitėmis eina ne rū-<br />
118