MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt

pėjimams. Ypač šitoji jo įtaka yra jaučiama meilės srityje, nes
meilės objektas yra priešingasis polius, priešingas ne tik dvasia,
bet ir kūnu. Geidulingumas dažniausiai eina lygiagrečiai
su meile ir temdo josios blizgėjimą. Štai čia ir glūdi begalinė
krikščionybės reikšmė meilės skaidrinimui, josios blizgėjimo
palaikymui ir tobulinimui. Krikščionybė iš esmės yra
tvarkos religija. Josios paskyrimas yra sujungti visą kosmą
tarp savęs ir galop su Dievu, įkūnijant tuo būdu absoliutinę
tvarką. Bet šito tvarkymo pradžia, išeinamasis krikščionybės
punktas yra įgyvendinimas tvarkos prado pačiame žmoguje.
Gal niekas taip nebuvo paliestas puolimo, kaip pats žmogus.
Gal niekur medžiaginiai, gyvybiniai ir dvasiniai elementai
taip chaotiškai nesusimaišė kaip žmoguje. Žmogaus
dvasia neteko galios valdyti ne tik išorinį pasaulį, bet ir savo
paties kūną. Prieš žmogų sukilo ne tik medžiaginis ir gyvybinis
pasaulis, bet ir jo paties kūnas. „Dviejų įstatymų jutimas,
dėl kurio skundėsi šv. Paulius, yra gyvas, lyg koks
skausmas, kiekviename žmoguje. Dvasios ir kūno kova yra
skausmingiausias veiksmas iš visos žmogaus puolimo tragedijos.
„Prigimtis nenori atsitraukti, dvasia neturi atsitraukti"
30, ir taip todėl amžinas maištas, amžinas malšinimas, sukilimas
ir pasidavimas, pažadų laužymas ir naujas prisiekimas,
ligi begalinio nuovargio, kuriame taip pat nėra ir
negali būti pasilsio. Sunkiausia dvasiai kovoti dėl to, kad žemesnioji
prigimtis vartoja apgaulės ir iliuzijos ginklus. „Iliuzija,
- sako gerai žmogų pažįstąs Fr. W. Försteris, - yra gamtos
priemonė dvasiai pavergti" 31. Prigimtis apsisupa gražiausiomis
skraistėmis, melo demonas priima šviesos angelo
išvaizdą - ir reikia labai aiškaus dvasios žvilgio, kad dešifruotum
šitą pasislėpusį priešą. Prigimtis rodo dvasiai didžiausią
savo geidimų prasmingumą, tuo tarpu tikrumoje
jie yra visai beprasmiški. Gamtos gaivalai yra akli ir eina ligi
pat susinaikinimo, jeigu jų dvasia nesustabdo. Jų gelmė-
p. 25.
50
30 Sawicki Fr. Das Ideal der Persönlichkeit, Paderborn III Rufl., 1925,