MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt

Štai koks yra Bažnyčios praktiškas elgesys civilinės moterystės
fakto atžvilgiu. Bažnyčia katalikams leidžia ir net įsako
atlikti civilinį aktą tam, kad jie galėtų naudotis civilinėmis
teisėmis. Bažnyčia leidžia katalikams valdininkams ir net
kunigams asistuoti civilinei moterystei sudaryti. Bažnyčia toleruoja
pagalbinę civilinę moterystę, skiriamą nekonfesiniams
žmonėms. Bet ar galima įsakyti, leisti ir toleruoti tokį dalyką,
kuris yra priešingas katalikų doktrinai? Be abejo, ne! Jeigu
tad Bažnyčia šitaip elgiasi, vadinasi, civilinėje moterystėje
esama tokių dalykų, kurie katalikų doktrinai neprieštarauja.
Šitie dalykai kaip tik ir yra pati civilinė moterystės forma.
Bažnyčiai yra svarbu, kad civilinė moterystė nepanaikintų
sakralinio-sakramentinio moterystės turinio. Kur todėl šitas
turinys yra naikinamas, ten Bažnyčia jokio leidimo ar įsakymo
neduoda ir jokios tolerancijos neparodo. Ji todėl griežčių
griežčiausiai draudžia katalikams žiūrėti į civilinę moterystę
kaip į tikrą moterystės sudarymą, iš kurio kiltų ir moterystės
turinys. Bet ji nedraudžia sakramentiniam turiniui
dar pridėti vieną civilinę formą. Ji taip pat neskelbia, kad moterystės,
civiliškai sudarytos yra netikros tų, kurie kanoniškai
moterystės sudarymo formai yra nepalenkti (apie juos
kiek vėliau). Pati civilinė moterystės forma neprieštarauja katalikų
doktrinai, todėl ji Bažnyčios yra leidžiama, o kai kada
net įsakoma. Tai, kas prieštarauja, yra sakramentinio-sakralinio
moterystės turinio išskyrimas, šitas išskyrimas gali eiti
arba iš paties įstatymo arba iš jaunavedžių valios. Apie jaunavedžius
čia sunku ką nors pasakyti, nes de internis Ecclesia
non iudicat. Tai jau yra kiekvieno žmogaus įsitikinimo ir
sąžinės dalykas. Mums beliks pakalbėti tik apie įstatymą.
2. Civilinės moterystės
tikrumas Bažnyčios atžvilgiu
Civilinė moterystė dažnai ir mūsų spaudoje yra vadinama
viešu konkubinatu. Posakis per bendras ir įžeidžiąs, kurio
Leonas XIII ir Benediktas XIV patarė nevartoti. Per ben-
170