MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt
MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt
MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
nama. Tik viena religija turi pakankamai galybės taip sustiprinti<br />
valią, taip prabi<strong>lt</strong>i į protą, jog net ir didžiausio gundymo<br />
valandą dvasia išsilaiko viršum šito šėlstančio chaoso.<br />
Gyvybės perteikimo geismo tinkamas apvaldymas meilės<br />
skaidrumui yra būtinai reikalingas. Negalima apie meilės<br />
ištobulinimą, apie skaidrų meilės džiaugsmą kalbėti ten,<br />
kur nesutvarkytas geidulingumas drumsčia sielos ramybę,<br />
kur kiekvienas išviršinis meilės ženklas atpalaiduoja chaoso<br />
šėlimą. Tobula dvasios polių vienybė tegali įvykti tik tada,<br />
kai dvasios išsilaisvina iš to visagalio instinkto šėlimo. Kitaip<br />
visados tasai gražus meilės ilgesys, tasai troškimas papildyti<br />
netobulą būtį pasibaigs tik geidulingumo patenkinimu,<br />
o tikrosios meilės siela alks kaip alkusi. Ir liūdna yra<br />
padėtis tų žmonių, kurie pamato, kad tai, ką jie laikė karščiausia<br />
meile buvo ne kas kita, kaip gudriai nuausta prigimties<br />
iliuzija. Tos visos kalbos apie „uždangos nukritimą", apie<br />
„akių atsidarymą", apie „meilės dingimą" tai ir yra ne kas<br />
kita, kaip nesugebėjimas apsaugoti dvasios meilę nuo kūno<br />
įsibrovimo. Klaidinga būtų manyti, kad visi, kuriems „nukrinta<br />
uždanga", kuriems „atsidaro akys" būtų pradžioje nemylėję.<br />
Ne, dauguma jų iš tikro mylėjo gražia meile. Tik jie<br />
neapvaldė geidulingumo, kuris įsibrovė į jų meilės šventyklą,<br />
užpūtė dar silpną meilės liepsnelę, o jos vietoje įžiebė raudoną<br />
aistrų žiburį. Ir štai tam žiburiui užgesus, anie žmonės<br />
ir pamatė, kad jų dvasioje nėra nieko, kas būtų panašu<br />
į meilę. Jie net pasidarė visai svetimi vienas kitam. Taip, iš<br />
tikro jų dvasioje nėra meilės. Bet ji užgeso ne su šito raudono<br />
žiburio užgesimu, bet, priešingai, jo įsidegimas užgesino<br />
meilę. Geidulingumas kovoja prieš meilę, kaip kūnas kovoja<br />
prieš dvasią. Augant geidulingumui, silpsta meilė, ir augant<br />
meilei, silpsta geidulingumas.<br />
Čia tad ir pasirodo skaidrinanti krikščionybės reikšmė<br />
meilei. Tramdydama geidulingumą, kūną palenkdama dvasios<br />
valdžiai, ji iškelia meilę ligi pat josios aukštybių. Krikščionybėje<br />
besimylintieji įgauna tikrosios meilės skonio jutimą. „Kas<br />
yra tikrai krikštytas Kristuje, - sako Försteris, - tas ir iš meilės<br />
reikalauja ko nors aukštesnio ir greit nusivilia, jeigu mei-<br />
53
Change language