MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt
MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt
MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
principu: vyrišką ir moterišką, taip ir kiekvienas veikimas turi<br />
du būdu: vyrišką ir moterišką. Emancipuota moteris renkasi<br />
vyrišką veikimo būdą, pati pasilikdama visuomet moteriška<br />
savo būtyje. Čia todėl įvyksta gili tragedija tarp slapčiausio<br />
moters pasiilgimo, susikaupimo, tylos, misterijų ir<br />
tarp racionalizuoto išviršinio josios veikimo. Šitą konfliktą<br />
jaučia kiekviena moteris, kada tik prabunda moteriškosios josios<br />
gelmės, kuriose glūdi amžinas telūrinės ku<strong>lt</strong>ūros pasiilgimas,<br />
pasiilgimas organiško ryšio su motina - žeme, kaip<br />
su ša<strong>lt</strong>iniu kiekvienos gyvybės ir kiekvienos dvasios. Vyriškas<br />
veikimas nuplėšia nuo gamtos paslapčių jos uždangą ir<br />
viską apšviečia saulės šviesa. Moteriškas veikimas dirba nakties<br />
prieblandoje, kur vyrauja ne tiesioginis stebėjimas, bet<br />
intuicija ir nujautimas. Tačiau naktis, kaip labai prasmingai<br />
pastebi Berdiajevas, prieina arčiau būties gelmių. „Naktis turi<br />
daugiau familiarumo su pradžios misterija, negu diena" (Un<br />
nouveau Moyen Age, Paris, 1930, p. 92). Štai kodėl moteriškas<br />
veikimas gali pasiekti didesnes būties gelmes, gali labiau<br />
suprasti daiktus ir asmenis, negu vyriškas. Tuo tarpu emancipuota<br />
moteris, pasirinkusi vyriško veikimo būdą, tuo pačiu<br />
atsižada stipriausio savo prigimties raiščio. Pasaulio kosminis<br />
pobūdis, pasaulio pradžios misterijos jai darosi užvertos.<br />
Tokia moteris darosi ne androgynė Platono ir Böhme's<br />
prasme, bet amazonė graikų mito prasme.<br />
Tokia moteris nesugeba sukurti nė moteriškos pedagogikos.<br />
Ugdymas yra gyvenimiškas veikimas iš esmės. Tuo<br />
tarpu kiekvienas gyvenimiškas dalykas yra antinominis, vadinasi,<br />
jis visados konkrečiai reiškiasi priešginybėmis. Ir šitų<br />
priešginybių suderinime, jų įtampos išsprendime turi dalyvauti<br />
abu žmogaus prigimties pradai: vyriškasis ir moteriškasis.<br />
Tačiau, kai emancipuota moteris išeina iš namų į<br />
pasaulį, ji tuo pačiu pereina į vyriškas ugdymo antinomijas<br />
ir netenka jėgos vyro dvasią ugdyme atsverti savo meile ir<br />
pasiaukojimu. Iš emancipacijos sąjūdžio, nors jis lietė ir pedagoginę<br />
sritį, nekilo nė vienos pedagoginės teorijos, kuri<br />
būtų buvusi pritaikyta moters prigimčiai. Dauguma moterų<br />
didžiuojasi Elena Key. Tuo tarpu šita pedagogė yra ne-<br />
162
Change language